Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Akselis Veberis „žudo“ euromonetaristus

 http://commons.wikimedia.org          Bundesbanko vadovas Akselis Veberis (Axel Weber) tęsia savo puolimą prieš Europos monetarinės sąjungos politinį elitą. Taikinyje atsidūrė triumviratas: Europos centrinio banko vadovas Žanas Klodas Trišė (Jean Claude Trichet), Euro grupės pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) ir Europos Komisijos prezidentas Chosė Manuelis Barozas (José Manuel Barroso). Savo straipsnyje „Financial Times“ jis sukritikavo jų skolų krizės plitimo užkirtimo planus, palaikant 440 mlrd. eurų apimties Eurozonos stabilizavimo fondą.

Jis pažymėjo, kad siūlymai EFSF rėmuose, kuriuos daugelis investuotojų jau laiko išspręstu klausimu, faktiškai atves prie eurobligacijų sukūrimo aplinkiniu keliu. Tokie sprendimai gali pasireikšti finansinės rinkos dalyvių ir Eurozonos dalyvių atsakingumo sumažėjimu, motyvacijos, formuoti patikimą fiskalinę politiką sumažėjimu ir eiliniu atsakomybės perkėlimu kitoms valstybėms.   

       Be jokios abejonės ponas Veberis nuoširdžiai tiki tuo, ką rašo. Bet jis – aršus, galbūt kai kur net entuziastingas Bundesbanko idealų gerbėjas. Jis taip pat aiškiai žino, kad Vokietijos Konstitucinis teismas kruopščiai pasvers jo žodžius, rengdamasis savo sprendimo paskelbimui dėl ES gelbėjimo mechanizmo teisėtumo. Gali būti, kad tame straipsnyje jis sunaikino paskutinę viltį, kad kitame ES vadovų susitikime bus priimtas sprendimas dėl pagalbos fondo Europoje didinimo. Rinkoms tas nepatiks. Paskutiniu metu atrodė, kad reikalai Ispanijoje pasisuko į gerą pusę: šalis pradėjo pardavinėti vilties požymius, kad jai pasiseks susidoroti su dvigubu deficitu ir regioninių bankų problemomis. Tačiau Ispanijos sėkmė priklauso nuo to, ar Vokietija padarys tai, ką žadėjo: ar apgins Eurozoną nuo ją kamuojančių demonų. Visų pirma, A.Veberis aštriai sukritikavo siūlymus sumažinti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų normą už kreditus, išduotus Graikijai ir Airijai, o taip pat bet kuriam kitam potencialiam prašytojui. Jis šį žingsnį pavadino labai pavojingu.

        Be to, A.Veberis užsipuolė šalių, kuriose yra krizė, euroobligacijų pirkimo idėją. Jis taip pat yra prieš suteikimą valstybėms kreditų, kuriuos jos naudotų savo pačių ilgalaikių skolos vertybinių popierių išpirkimui su diskontu (ši procedūra taip pat žinoma, kaip „minkšta restruktūrizacija“), nes šie planai „ne tik neefektyvūs siekiant sumažinti skolos naštą, reikalaujantys didelių išlaidų minimalių rezultatų pasiekimui, tačiau jie taip pat reiškia rizikos perėjimą nuo vienos šalies kitai“.

      Trišė, Junkeris ir Barozas yra absoliučiai teisūs, kviesdami formuoti galingesnį gelbėjimo fondą. Įvertinant aplinkybes, kuriose dabar atsidūrė Eurozona, po ilgų metų struktūrinės divergencijos tarp Šiaurės ir Vakarų formavimo, Vokietija prarado savo privilegiją tiksliai laikytis Bundesbanko ortodoksalinių idealų. Jeigu Vokietija ir toliau laikysis savo pozicijos – o kol kas viskas ta kryptimi ir krypsta, - monetarinė sąjunga nepastebimai pereis iš vienos krizės į kitą, kas pasibaigs katastrofa. Kovo mėn. valstybės obligacijų aukcionas parodys, kokie reikalai yra einamuoju metu.

       Mano nuojauta sako, kad Vokietija (kaip ir kitos šalys) ne visai suprato kokiuose rėmuose pasirašo Mastrichto sutartį. Todėl dabar jai tenka rinktis tarp Transfertinės sąjungos ir jos nebūvimo. Transfertinė sąjunga reiškia visišką fiskalinę sąjungą: atidavimą Europos Sąjungos vyriausybei įgaliojimų mokesčių tarifų nustatymui, biudžetų formavimui ir t.t. Ši vyriausybė gali ignoruoti Vokietijos nuomonę, kaip ECB ignoravo A.Veberio nuomonę valdančioje taryboje. Vokietijai tai reikš galą jos suverenitetui. Būtent tame ir yra vieningos valiutos esmė.

      A.Veberis visada manė, kad šis projektas yra žalingas, todėl bet kuri ES vyriausybė, suformuota euro palaikymui, neteks demokratinės atsvaros ir bus pagal savo esmę autoritarine. Ar gali Europos parlamentas tapti tokia atsvara? Ne, jis neturi vieningos politikos ir vieno atsakymo į įvairius politinius klausimus. Tai tik žaislas Europos politikų rankose. Be to, politikai, kaip klasė, iki šiol sėkmingai ignoravo visas monetarinės sąjungos formavimo pasekmes. Dabar jiems tenka žiūrėti tiesai į akis.

       A.Veberis puikiai supranta dilemos egzistavimą. Visiškai aišku, kokią išeitį jis pasirinks. Tenka tik tikėtis, kad jis supranta, kokios bus pasekmės. Tie, kurie mano, kad A.Merkel pralaimėjimas Hamburge yra pasekmė vietinės reikšmės faktorių, turi suprasti, kad mums šiame reikale lieka tik spėlioti, kas tame suvaidino savo vaidmenį tiksliai niekam nežinoma. Valdančioji partija, vadovaujama A.Merkel, pralaimi visoje šalyje, netgi savo „tradicinėse“ žemėse... Už to stovi žymiai daugiau negu paprasti regioniniai faktoriai. Kol kas neaišku, kokiu laipsniu jie susiję su nepasitenkinimu dėl serijos gelbėjimo operacijų ir augančios infliacijos šalyje. Visi, kas domisi rinkimų tema, gerai žino, kad rinkėjai, ypač tie, kurie balsuoja prieš Europos integraciją, negali aiškiai paaiškinti, kodėl jie priėmė tokį sprendimą. Galime tik spėlioti.

 

Dėdės Sašos tinklaraštis, 2011-03-01

http://finance.ua/

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas