Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?
Kapitalizmas, nes galima praturtėti kitų sąskaita
21%
Socializmas, nes tai teisingesnė ir humaniškesnė santvarka, kuri grindžiama krikščioniškais mokymais
26%
Norėčiau gyventi komunizme
53%
Iš viso balsų: 19

Dienos informacija (day.lt)


Planinis tarptautinės teisės demontavimas – globalios valdžios nauja strategija

 

 http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Cote_dIvoire_coa2001.png        Griaudėjant karui prieš Libiją, įvyko nauja agresija, kuri liudija apie tai, kad žmonijos istorijoje prasidėjo naujas tarptautinės teisės etapas. Balandžio 5 d. prasidėjo nauja karinė operacija - teisėto Dramblio Kaulo Kranto prezidento Laurento Gbagbo suėmimas. Operaciją vykdo prancūzų kariai. Vieni šaltiniai skelbia, kad L.Gbagbo apsuptas ir pasirengęs pasiduoti, kiti paneigia pranešimus, kad jis valdžią ruošiasi atiduoti sukilėliams, vėl ir vėl, teigdamas, kad prezidento rinkimus jis laimėjo teisėtai.

        Čia svarbiausia – JTO pajėgų dalyvavimas karinėje operacijoje, kurios tikslas nuversti teisėtą valstybės vadovą. Pirmą kartą nuo 1961 metų (kai Belgijos kariai po JTO „taikos palaikymo“ misijos vėliava Konge įvykdė ministro pirmininko Patriso Lumumbos nužudymo operaciją) Jungtinių Tautų pajėgos vėl vykdo taptautinį nusikaltimą – suverenios valstybės vadovo nuvertimą.

       Vakarų ir ją kartojanti Rusijos žiniasklaida meluoja, teigdamos, kad L.Gbagbo pralaimėjo 2010 metų pabaigos prezidento rinkimus ir nėra valstybės prezidentas. Kartojama išmokta frazė, kad „A.Ouattarą rinkimų komisija paskelbė prezidentu”, nuslepiant tą faktą, kad pagal Dramblio Kaulo Konstituciją, prezidento rinkimų rezultatus esant ginčytiniems rezultatams paskelbia ne rinkimų komisija, o Konstitucinė Taryba. Konstitucinė Taryba prezidentu paskelbė būtent L.Gbagbo. Taigi, svarbiausia: teisiškai L.Gbagbo yra šimtu procentų teisėtas prezidentas. O jeigu taip, tai ir jo nuvertimo karinė operacija – agresija.

      Afrika jau seniai yra „naujos“ tarptautinės teisės bandymų poligonas. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), sukurtas 2003 metais, savo praktiką formuoja spręsdamas išimtinai afrikiečių reikalus: per aštuonerius metus nei vienas kitas žemynas, išskyrus Afriką, nebuvo jo tyrimo objektu. Būtent Afrikoje turėjo būti aprobuojamas naujas globalios valdžios sustiprinimo etapas – rinkimai, kuriuos vykdo JTO. Žinoma – esant „reikiamam“ rezultatui. Kalbama ne apie rinkimus, kuriuos stebi JTO, tai ne naujiena, bet būtent apie rinkimus, kuriuos visiškai kontroliuoja ir finansuoja JTO. Ir štai tokie rinkimi įvyko Dramblio Kaulo Krante, o „tinkamas“ kandidatas - A.Ouattara, kuris 1968 -1988 m. buvo vienas iš aukščiausių Tarptautinio valiutos fondo funkcionierių, pralaimėjo. Dabar Dramblio Kaulo Krante vykstančių įvykių žiaurumą galima paaiškinti tuo, kad „aprobavimas“ gėdingai žlugo. Tuo momentu, kai straipsnis rašomas, sostinėje vyksta karas. Žūsta tiek Gbagbo, tiek Ouattaro šalininkai.

      Kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant užbaigti eksperimentą Dramblio Kaulo Krante? Iš pradžių Tarptautinis baudžiamasis teismas paskelbė, kad pradeda tirti L.Gbagbo veiksmus, kaip „galimai turinčius genocido požymių“. 2011 m. kovo 30 d. JTO Saugumo taryba priėmė Rezoliuciją, kuria įvedė sankcijas prieš teisėtai išrinktą valstybės prezidentą, paskelbdama jį neteisėtu, tačiau nepagrindusi savo teiginio, kas savaime yra naujas teisinis precedentas.

       Tai, kad karinėje operacijoje pagrobiant prezidentą dalyvauja JTO pajėgos, - akivaizdu, kad JTO viršija misijos mandatą. Tiesą sakant, misija jau seniai prarado savo funkcijas, kai stojo į Ouattaro pusę. Beje, pačios JTO taikos palaikymo misijos – tai išradimas, kuris peržengia JTO įstatų rėmus. Mes jau pripratome prie tų misijų, laikydami jas teisėtomis. Tačiau juk JTO įstatuose Saugumo Taryba neturi jokių įgaliojimų tokių misijų siuntimui! Paimkime 2004 m. vasario 24 d. JTO ST Rezoliuciją, kuri patvirtina misiją į Dramblio Kaulo Krantą. Ši misija buvo sukurta „vadovaujantis VII skyriumi“. Ne vadovaujantis straipsniu, ne straipsnio dalimi, o iškart – visu skyriumi! O juk tai tas pats, kas, pavyzdžiui, nuteisti žmogų laisvės atėmimu „vadovaujantis baudžiamuoju kodeksu“, nesivarginant nurodyti konkretų straipsnį! Tai yra jokio aiškaus teisinio pagrindo JTO „taikos palaikymo“ misijos sukūrimui nebuvo ir nėra. Po nusikaltimo Konge 1961 metais JTO misijos nesulaukė ypatingo dėmesio, nes iki šiol jos buvo siunčiamos prašant arba bent pritariant atitinkamos valstybės valdžiai. Dramblio Kaulo Kranto atveju valstybės valdžia reikalavo išvesti misiją iš valstybės teritorijos. Į tai JTO generalinis sekretorius atsakė, kad nelaiko Gbagbo teisėta valdžia!

     Kad “aprobavimo” organizatorių tikslas buvo patvirtinti Ouattaro valdžią, kalba „tarptautinės  bendruomenės“ reakcija į prezidento L.Gbagbo bandymą krizę išspręsti taikiomis priemonėmis, iš dalies jo siūlymas perskaičiuoti balsus. JTO generalinis sekretorius šiuo pasiūlymu buvo „pasipiktinęs“. Kodėl? Kas Pan Gi Munui (Ban Ki-moon) sukėlė šoką? Ar ne tai, kad jis gerai žino, kas iš tikrųjų laimėjo Dramblio Kaulo Prezidento rinkimus?

        Kuo Dramblio Kaulo Kranto įvykiai išsiskiria iš viso to, ką mes iki šiol matėme? Kolonijiniai užkariavimai ir valstybiniai perversmai, kuriuos vykdė užsienio karinės pajėgos, buvo ir anksčiau, bet anksčiau jie buvo vykdomi pažeidžiant tarptautinę teisę. Agresorius negalėjo tikėtis JTO ST, kuri yra atsakinga už tarptautinės taikos palaikymą ir saugumą, pritarimo. Anksčiau agresijos vyko nesant JTO leidimo, ir tai reiškė, kad jos yra nusikalstamos. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Agresija atsiranda tarptautinės teisės pagrindu. Regresuojama stebėtinai greitai: jeigu agresija prieš Libiją vykdoma leidus JTO, tai agresija prieš Dramblio Kaulo Krantą – pačios JTO pajėgomis.

       Tarptautinė teisė nustojo būti stabilizuojančiu tarptautinių santykių faktoriumi. Paskutinius 60 metų pats terminas „tarptautinė teisė“ buvo vertinama tik teigiamai, tačiau taip ne visada buvo – mes tai spėjome pamiršti! Dabar mus vėl gramzdina į kolonijinę epochą, kai tarptautinė teisė buvo teritorijų užgrobimo ir agresijos pateisinimo instrumentu (prisiminkime Gugo Grociajaus (Hugo Grotius)„karo teisę“ ir XIX a. „kolonijinę tarptautinę teisę“!).

       Įvykiai Libijoje ir Dramblio Kaulo Krante – tai XXI amžiaus epochiniai grįžtamieji įvykiai. Pirmą kartą  nuo 1945 m., kai po Didžiosios Pergalės ženklu prasidėjo tarptautinės teisės pakilimas, progresyvus vystymasis, paleistas grįžtamasis, regresyvinis procesas. Viskas, kas šiandien vyksta – tai gerai suplanuota speciali operacija, pakeičianti svarbiausius tarptautinės teisės principus ir griaunanti pasaulio tvarkos pagrindus. Tai jau nepaprastas pažeidimas, tai – posūkis į radikalų, regresinį pasaulio tvarkos „supaprastinimą“!

        Mes esame naujos pasaulio istorinės epochos pradžios – sąmoningai vykdomo, nuo viršaus iki apačios, visos tarptautinės teisės demontavimo liudininkais.

 

Aleksandr‘as Meziajev‘as, 2011-04-06

http://www.fondsk.ru 

Komentarai

Tai naujas pasaulinis

Tai naujas pasaulinis valdymas strategija!

Dėkoju

Dėkoju

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas