Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
„Spalvotosios revoliucijos“ Serbijoje, Kirgizijoje, Gruzijoje, Ukrainoje. Kas jas organizavo ir finansavo, pasakojama prancūzų dokumentiniame filme „JAV: Rytų užkariavimas“ (2005 m.). Visos „spalvotosios revoliucijos“ vyksta pagal vieną scenarijų. Veiksmo pradžia – rinkimai, po kurių pralaimėjusi opozicija skelbia, kad rinkimų rezultatai buvo falsifikuojami. Kaip teisėjas, į ginčą tarp suverenios valstybės pozicijos ir opozicijos įsiterpia ES, JAV, ESBO ir kt. organizacijos. Jie, žinoma, teigia, tą patį, ką ir opozicija. Opozicija, turinti tiek finansinį, tiek psichologinį palaikymą iš užsienio, organizuoja mitingus, streikus ir demonstracijas. Tačiau ne visos „revoliucijos“ pavyksta. „Revoliucijų“ organizatoriams jos būna sėkmingos tik tose valstybėse, kuriose valdžia yra silpna, o opozicija turi nemažą gyventojų palaikymą. Kiek kartų buvo bandoma nuversti prezidentą A.Lukašenką, bet globalistams kol kas nepavyko... Nuo 1917 m. revoliucijos Rusijoje šių laikų „revoliucijos“ skiriasi tik tuo, jog valdžia jėga paimama ne ginkluotu būdu, nors kraujo ir aukų ne visada išvengiama. Finansai bei kitokia pagalba, kaip ir 20 a., eina iš tos pačios šalies. „Rožių revoliucijoje“ aktyviai dalyvavo Dž.Sorošo fondas, Kirgizijoje organizacija „Freedom House“ leido 6 opozicijos laikraščius ir prisidėjo nuverčiant prezidentą A.Akajevą. Filme paminėtas Tarptautinis respublikonų institutas – tai dar viena organizacija, nešanti „demokratiją“ viso pasaulio tautoms. 21 a. „revoliucijos“ vykdomos vadovaujantis amerikiečių politologo Džino Šarpo (Gene Sharp)knyga„Nuo diktatūros prie demokratijos“ (1993 m.), kuri yra taikių metodų taikymo valdžios nuvertimui vadovėlis. Autorius mano, kad pirmiausia opozicija turi užmegzti gerus santykius su policija, kariais, kurie yra bet kurios diktatūros ramstis. Kas laimi pavykus „spalvotai revoliucijai“? Užsienio organizatoriai išlošia dar vieną valstybę, kuri tampa jų sąjungininke ir pasipelnymo šaltiniu. Vietiniai organizatoriai užima nuversto elito vietą prie „lovio“. Eiliniai gyventojai, tikėjęsi geresnio gyvenimo, dažniausiai lieka nuvilti.
2011-04-09 |
Komentarai
Skelbti naują komentarą