Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Euro zona nenori mokėti svetimų skolų

 

http://commons.wikimedia.org       Niekas negali paskaičiuoti, ką turi padaryti Graikija, kad sumokėtų savo skolas. Tai valstybė, kuri turi didelius kreditus ir mažai santaupų. Ir ji negali konkuruoti. Bankai jau apie metus rengiasi tam, kas gali atsitikti, jeigu... Dabar visos Europos finansų sektorius testuojamas atsparumui, tai gali duoti atsakymą į šį klausimą. Tuo pačiu metu užkulisiuose, žinoma, kalbama apie tai, kiek iš tikrųjų Graikija pati sumokės. Tačiau kol kas jos skolos įsipareigojimai lieka rinkose ir spekuliantus domina aukšti procentai.

        Europos ekonomistai, pagal tyrimų duomenis, kurie atlikti šią savaitę, mano, kad Graikija bankrutuos.

       Tai, kad Graikijoje, Portugalijoje, Airijoje ir, žinoma, Italijoje, yra didelės problemos, visi ekonomistai mato jau metus ir devynius mėnesius. Ir kalba eina ne tik apie biudžeto deficitą. Šios valstybės ne tik, kad netaupiai gyveno, bet (tai daugiausiai apie Graikiją) ir pakėlė atlyginimus augančios skolos sąskaita, tačiau darbo našumas liko žemas.

       Tačiau tai yra ne vienintelė problema. Yra kiti rodikliai: mažas taupymas, dideli kreditai, labai silpnas švietimas ir inovacijos. Nuo pirmos minutės buvo aišku, kad Graikija bet kuriuo atveju savo didelės skolos negalės apmokėti. Graikija taupo, ekonomika nesivysto, turistams ji tampa nepatrauklia, nes jie baiminasi problemų, susijusių su vietine netvarka.
       Šalių, turinčių problemų, skaičius auga ir, todėl mažėja potencialių gelbėtojų skaičius. Dėl šios priežasties Europos valstybės nustatė ribas: spaudžiami Vokietijos kanclerės Angelos Merkel jie priėmė taip vadinamą konkurencingumo paktą (dabar žinomą, kaip „Euro plius“ paktas). Faktiškai kalbama apie sąlygų nustatymą, kurias valstybė turi atitikti, ir tik tada gali būti svarstoma apie pagalbą. Pažiūrėjus į šias sąlygas, akivaizdu, kad Graikija jų neatitinka.

       Investuotojai ilgai Europą laikė solidariu, homogenišku dariniu, kuris pakankamu dydžiu gali ir nori padėti savo narėms. Tačiau, pasirodo, kad auga nepasitikėjimas ir pačioje euro zonoje, todėl kiekvienas solidarumas turi savo ribas. Ir tai ne tik dėl iki šiol labai kolegialių suomių, kurie dabar savo rinkimuose, aiškiai parodė, jog negalima, kad esant tokio dydžio valstybei, jie dar mokėtų ir už Graikijos arba Portugalijos skolas.

       Kyla klausimas: „Ar Graikijoje išvis yra rinkimai? Ar bankrutavimas neišvengiamas?
       Iš esmės yra dvi galimybės. Arba ta valstybė galės vykdyti savo įsipareigojimus ir naujos paskolos padės mokėti senas skolas. Bet tai gali veikti iki tol, kol bus nauji ir nauji kreditoriai. Dėl to, kad euro zonos valstybės atideda pagalbą, mažėja galimybės gauti kreditą. Tai reiškia vieną – neišvengiamą restruktūrizaciją.

       Tai iškelia Graikijos bankrutavimo kainos problemą.

       Logika čia paprasta: kreditas turi skolininką ir kreditorių, kurie turi susitarti ne tik apie tai, kiek bus sumažintos palūkanos už paskolą, bet ir kokia paimtų kreditų dalis bus tikrai sumokėta. Tačiau visos tokios derybos būna slaptos. Dėl visų šalių interesų toliau tvirtinama, kad viskas gerai ir nieko nevyksta. Visos priemonės pavyks tik tuo atveju, jeigu jos bus netikėtos.

       Taigi, aukštos Graikijos skolos palūkanų normos vis dar traukia spekuliantus, kurie tikisi uždirbti. Nors kai kuriose rinkose Graikijos aktyvai jau parduodami su diskontu.

       Pats bankrutavimas vyksta tokiu būdu.

Kreditoriai stengsis sumažinti skolą tokia suma, kuri bus pagrįsta ir gelbėjanti. Nėra prasmės nusileisti daugiau negu iš tikrųjų reikia. Aišku, kad tai pakenks kreditoriams, bet problemas turės ir Graikija, kuri nepajėgi išgyventi be naujų kreditų. Ji turės vykdyti ir toliau visas sąlygas, kurias iškels jai kreditoriai.

       Bankai kreditoriai tik po detalaus esamos padėties patikrinimo ir po sunkių derybų priims priimtiną ribą. Tačiau tai nereiškia, kad skola bus nurašyta. Ji vistiek bus didelė, o spaudimas Graikijai, kad ji taupytų ir atleistų žmones išliks stiprus. Bankai nesušvelnins savo reikalavimų skolos sumokėjimui. Jie paprasčiausiai nustatys naują lygį, kuris jiems bus priimtinas.

       Žiniasklaida Graikijos žlugimą dažnai prilygina situacijai, kai griuvo amerikiečių bankas Lehman Brothers, kas sukėlė „domino efektą“ ir privedė prie krizės. Atsiranda analogiškas laukimas panašaus siužeto, kuris gręsia Europai. Šiandien mes stebime, kaip Europos bankai praeina testus, kurie, lyginant su praėjusių metų testais, turi būti žymiai griežtesni. Jau atsižvelgiama į tai, kad banko portfelyje yra Graikijos, Portugalijos, Ispanijos, Airijos ir kiti potencialiai blogi skolų įsipareigojimai.
       Ir nors tokių tikrinimų sąlygos yra slaptos, numanoma, kad rengiamas ir toks variantas, kad Graikija bankroto atveju sumokės tik pusę savo skolų. Apie bankroto galimybę, tai yra apie Graikijos skolos restruktūrizavimą, kalbama jau mažiausiai 1,5 metų. Ir bankai bankrotui tikrai pamažu rengiasi. Aš įsitikinęs, kad Europos bankai įvertina tai, kad dėl Graikijos skolų praras dalį pinigų.
       Mes nežinome, kiek Graikija gali grąžinti savo didelių skolų. Todėl vienas variantas yra toks: vyriausybė priima antikrizines priemones, kurios sumažina graikų perkamąją galią. Tačiau, kaip žinome, graikai yra labai organizuota ir netylinti tauta, todėl viskas priklausys nuo to, kiek bus įvykdyta valdžios pažadų.

       Duomenys, kiek bankų sukūrė rezervą tam atvejui, jeigu bus žlugimas, neskelbiami. Žinoma tik, kad daugelis stambių bankų turi tikrai daug Graikijos skolų įsipareigojimų. Tuo pačiu metu daug Graikijos skolų įsipareigojimų perėmė Europos centrinis bankas, kuris jas dengtų euro zonos mokesčių mokėtojų sąskaita. Todėl Graikijos žlugimas turėtų neigiamos įtakos ne tik komerciniams bankams, bet ir Europos centrinio banko padėčiai.

       Yra natūrali problemų grandinė: jeigu atleisti Graikijai skolas, to lauks ir kitos valstybės. Tokiu atveju to lauks visi.

       Kiekvienos valstybės padėtis skiriasi.

       Graikija ir Portugalija ilgą laiką yra nekonkurencingos. Airija eksportuoja, ji gali konkuruoti, tačiau dabar jai gresia tai, kad ji neteks mažų mokesčių. Tai gali neigiamai atsiliepti jos konkurencingumui. Bet visos trys valstybės bankroto atveju bankiniam sektoriui dar būtų suvirškinamos. O dėl Ispanijos žlugimo jau būtų šokas. Todėl, jeigu virš Graikijos susitvenks juodi debesys, tai išaugs bankų nepasitikėjimas visomis kitomis problemas turinčiomis valstybėmis. Sumažės noras skolinti, sukumai išaugs.

       Tuo atveju, jeigu nuo Graikijos prasidės domino efektas, galimas žemiau pateikiamas siužetas.

       Patys bankai ir bankų funcionavimas grindžiamas pasitikėjimu, ir visi tie skaičiavimai yra ir bus slapti. Jeigu pasakys, kad Graikija žlugs, atsiras didžiulis nepasitikėjimas ir visi norės pervesti indėlius į užsienį. Pirmas smūgis gali būti labai stiprus. Nors Graikija yra ta valstybė, kurios istorijos dalies laikotarpyje buvo finansinis nuosmukis, todėl ji prie to pripratusi.
       Europos komisijai dabar principinis klausimas yra tas, kaip pasibaigs kova dėl Ispanijos. Paaiškės ar ne, kad Ispanija yra kitokia ir ji gali konkuruoti.

       Vis dėlto, iš kur tada valstybės galės imti kreditus, jeigu finansų rinkos praras pasitikėjimą?

       Šiandien kol kas yra iš kur skolintis, kai bankai atsisakys skolinti, bus galima kreditus imti iš euro zonos, paskui iš Tarptautinio valiutos fondo, nors jau žymiai griežtesnėmis sąlygomis.


       „Galimi variantai“.

       Mes turime įvertinti, kad yra tokios valstybės, kurios turi pinigų perteklių. Pavyzdžiui, Kinijos valiutų rezervai yra trys trilijonai dolerių, ir juos reikia kur nors įdėti. Kol kas Kinija vedė oficialias derybas su Ispanija. Bet galų gale nieko neišėjo, dėl griežtų sąlygų. Akivaizdu, kad tai yra ne vien Europos problema, įtraukimi ir tarptautiniai žaidėjai. Aišku viena: Europa nebus ekonominio augimo šaltiniu.

       Šiuo metu juokinga klausti apie euro zonos plėtimosi perspektyvas. Ekonominiai argumentai už bendrą valiutą šiuo metu tikrai nėra įtikinami. Euro zona dabar taip išsiderinusi, kad daugelis žmonių sutinka, kad paprasčiau palaukti, kai situacija taps ramesne ir tik po to „parašyti prašymą“ į euro zoną. Tačiau kalbėti apie tai, kiek tas užtruks -tai jau spėjimas iš kavos tirščių. Ne pačios geriausios rūšies kavos.

 

Dėdė Saša, 2011-04-28

http://finance.ua

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas