Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


JAV: per 121 metus daugiau kaip 130 įsiveržimų į 50 valstybių

        Siekdama įtvirtinti savo viešpatavimą pasaulyje ir parodyti savo karinę galią, dėl korporacijų pelno, Amerika įsiveržė į ne mažiau kaip 50 pasaulio valstybių reikalus, daugiau kaip 130 kartų per paskutinius 121 metus.

       Tyrimai ir skaičiavimai atlikti The News, pasinaudojant garsaus JAV mokslininko Dr. Zoltano Grosmano knyga “From wounded knee to Libya: A Century of US military interventions” ir autoriaus Viljamo Blumo knygomis - “Trumpa JAV intervencijų istorija: 1945 iki dabar” ir labiausiai perkama knyga “Nužudyti tikėjimą: JAV karinių pajėgų ir CŽV intervencijos po Antrojo pasaulinio karo”, rodo Amerikos nepabaigiamą lenktyniavimą dėl pirmavimo nuo pat pačio pirmo įsikišimo į Argentinos reikalus 1890 metais.

       JAV kariuomenė aštuonis kartus buvo įsikišusi į Panamos reikalus (1895, 1901-14, 1908, 1912, 1918-20, 1958, 1964 ir 1989), įsiveržusi į Nikaragvą (1894, 1896, 1898, 1899, 1907, 1910, 1912-33), Hondūrą (1903, 1907, 1911, 1912, 1919, 1924-25, 1983-89) ir Kiniją (1894-95, 1898-1900, 1911-14, 1922-27, 1927-34, 1948-49, 1958), apie septynis kartus į kiekvieną valstybę, turėdama vieną ar kitą pretekstą.

       JAV pajėgos plaukė į Kubą šešis kartus (1898-1902, 1906-1909, 1912, 1917-33, 1961, 1962), Irane buvo penkis kartus (1946, 1953, 1980, 1984, 1987-88), ir keturis kartus kišosi į Haičio reikalus (1891, 1914-34, 1987-94, 2004-05), Dominikos Respublikos (1903-04, 1914, 1916-24, 1963-66), Jugoslavijos (1919, 1946, 1992-94, 1991-93), Irako (1958, 1963, 1990-91, 1991-93) ir Filipinų (1898-1910, 1948-54, 1989, 2002).
       JAV kariai buvo siunčiami tris kartus į Korėją (1894-96, 1904-05, 1945-53), Libiją (1981, 1986-89, 2011), Gvatemalą (1920, 1954, 1966-67), Jemeną (2000, 2002, 2004) ir Liberiją (1990, 1997, 2003).

       Du kartus buvo siunčiami užsienio misijų į tokias valstybes, kaip Čilė (1891, 1964-73), Meksika (1913, 1914-18), Puerto Rikas (1898, 1950), Salvadoras (1932, 1981-82), Vokietija (1948, 1961), Laosas(1962, 1971-73), Somalis (1992-94, 2006) ir Afganistanas (1998, 2001).

       Be reikšmingų pasirodymų Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose, Amerikos kariniai daliniai taip pat bent kartą buvo aktyvūs tokiose valstybėse, kaip Argentina, Samoa, Rusija, Guamas, Turkija, Urugvajus, Graikija, Vietnamas, Indonezija, Kambodža, Omanas, Makedonija, Sirija, Pakistanas, Bolivija, Mergelių salos, Zairas (Kongas), Saudo Arabija, Kuveitas, Libanas, Grenada, Angola, Sudanas, Albanija, Bosnija ir Kolumbija.

       Viename iš savo straipsnių “Susitikimas, skirtas JAV karinių intervencijų istorijai”, Pietvakarių Azijos informacijos grupės Jungtinėse Valstijose narys Dr. Zoltanas Grosmanas smulkiai aprašo apie tai, kaip amerikiečių politikai jau seniai kišasi į kitų valstybių reikalus, šių kišimųsi pasekmės ir civilių gyventojų praradimai yra šių karinių veiksmų rezultatas.

       Savo straipsnyje Dr. Grosmanas rašo: “Nuo 11 rugsėjo išpuolių prieš Jungtines Valstijas dauguma žmonių visame pasaulyje sutinka, kad nusikaltėliai turi būti teisiami, tačiau nežudant tūkstančių civilių gyventojų. Bet, deja, JAV karinės jėgos visada dideles civilių gyventojų netektis laiko, kaip kainos dalį už karą. Kariuomenė dabar yra pasirengusi nužudyti tūkstančius užsienio civilių gyventojų, kad įrodytų, jog žudyti amerikiečių piliečius yra neteisinga”.

       Straipsniuose, išspausdintuose 2001 metais spalio mėn. “Z magazine”, JAV, ir išverstuose į italų ir lenkų kalbas, jis rašo: “Žiniasklaida pastoviai mums sako, kad kai kurie Artimųjų Rytų gyventojai nekenčia JAV tik dėl mūsų “laisvės” ir “klestėjimo”. Savo kaltinimuose pamiršdami JAV vaidmens Artimuosiuose Rytuose ir likusiame pasaulyje istorinį kontekstą. Tai pavyzdys, kaip informuojami skaitytojai, kurie neatidžiai stebėjo JAV užsienio veiklos istoriją arba karinius įsikišimus į kitas valstybes, bet kurie dabar susirūpinę dėl šalies krypties, kuri juda link naujo karo vardan “laisvės” ir “civilių gynimo”.

        Daktaras Grosmanas tvirtina, “Jungtinių Valstijų kariuomenė seniai kišasi į kitų valstybių reikalus. 1898 metais ji užgrobė Filipinus, Kubą ir Puerto Riką iš Ispanijos, o 1917-1918 įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą Europoje. 20 amžiaus pirmoje pusėje jie ne vieną kartą siuntė jūrų pėstininkus į „protektoratus“ tokius, kaip Nikaragva, Hondūras, Panama, Haitis ir Dominikos Respublika. Visi šie įsikišimai tarnavo tiesiogiai korporacijų interesams ir daugelio jų rezultatas buvo dideli civilių gyventojų, sukilėlių ir kareivių praradimai.  

       Toliau jis rašo, „7 –ojo dešimtmečio pradžioje JAV sugrįžo į Karibų baseiną ir tęsė savo intervencijų praktiką, kuri buvo prieš Pirmąjį pasaulinį karą, nepavykęs išsilaipinimas 1961 metais Kiaulių įlankoje įsiveržimui į Kubą, ir 1965 metais, bombarduojant ir panaudojant jūrų pėstininkus, įsiveržimas į Dominikos Respubliką, tuo metu, kai joje vyko rinkimai. CŽV apmokydavo ir suteikdavo Majamyje prieglobstį kubiečių grupėms, kurios vėliau prieš Kubą vykdydavo teroristinius išpuolius, įskaitant 1976 metais numuštą civilinį Kubos lėktuvą netoli Barbadoso. Šaltojo karo laikotarpiu CŽV padėjo ateiti proamerikietiškoms diktatūroms Irane, Čilėje, Gvatemaloje, Indonezijoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.

Jis teigia, „Kad net tada, kai JAV karinės pajėgos iš pradžių vadovaudavosi gynybiniais motyvais, galiausiai viskas pasibaigdavo klaidinga taikinio ataka. Po 1998 metų dviejų ambasadų Rytų Afrikoje susprogdinimo, JAV ėmėsi „atsakomųjų priemonių“ ne tik prieš Bin Ladeno treniruočių stovyklas Afganistane, bet ir prieš farmacijos gamyklą Sudane, kurią per klaidą palaikė gamykla gaminančia cheminį ginklą. Bin Ladenas atsakė, užpuldamas JAV laivą, apsistojusį 2000 metais Jemene. Po 2001 metų teroristinių išpuolių amerikiečių karinės pajėgos vėl buvo pasiruošusios bomborduoti Afganistaną ir galbūt eiti į kitas valstybes, kurias jie kaltino “talkininkaujant” terorizmui, tokias, kaip Irakas ir Sudanas.

       Viename iš baigiamųjų cituojamo straipsnio punktų, daktaras Grosmanas išsako savo požiūrį, „Tokio, atitinkamo pobūdžio kampanijos sustiprina smurtą, provokuoja pasikartojančius atsakomuosius veiksmus, ir tai yra Artimųjų Rytų konfliktų požymis.

       Afganistanas, kaip Jugoslavija, yra daugianacionalinė valstybė, kurią labai lengva padalinti į dalis, sukūrus katastrofinį regioninį karą. Ir tikriausiai tame „akis už akį” kare žus daug daugiau žmonių negu 3 tūkstančiai civilių, žuvusių per rugsėjo 11 d. išpuolius“.

 

Sabir Shah, 2011-04-22

Šaltinis: The News

 

JAV agresijos istorija

 

      Bobas Dylonas dainuoja (daina „Karo meistrai“ (Masters of War)): “Būkite prakeikti, karo meistrai… Jūs sukūrę visus ginklus! Sukūrę mirties lėktuvus! Pagaminę bombas!Pasislėpę už sienų! Sėdintys prie rašomųjų stalų... Aš paprasčiausiai noriu, kad jūs žinotumėte – aš matau jus kiaurai per jūsų kaukes! Jūs, kurie niekada nieko nedarėte, išskyrus tik tai, kad statėte tam, kad griautumėte! Jūs elgiatės su mano pasauliu, kaip su savo mažu žaislu! Tai jūs man kišate ginklą į rankas ir vengiate mano žvilgsnio. Tai jūs nusisukate ir bėgate šalin, kai lekia kulkos… Kaip Judas senovėje, jūs meluojate ir apgaudinėjate – “Pasaulinį karą galima laimėti”! Ir jūs norite, kad patikėčiau… Bet aš jums žiūriu į akis ir kiaurai matau jūsų kėslus, tarsi žiūrėčiau į vandenį, kur teka kanalizacija. Jūs paleidžiate mechanizmą, kad šaudytų kiti, po to įsitaisote galinėse eilėse ir stebite, kaip auga aukų skaičius. Jūs slepiatės savo rūmuose, o tuo metu jaunuolių kraujas teka iš jų kūnų ir susimaišo su purvu. Jūs pagimdėte blogiausią baimę, baimę į šį pasaulį paleisti vaikus. Keldami grėsmę mano negimusiam ir vardo neturinčiam vaikui, jūs neverti to kraujo, kuris teka jūsų venomis. Kiek gi man reikia žinoti, kad galėčiau kalbėti be eilės? Jūs galite sakyti, kad aš esu jaunas, jūs galite teigti, kad aš esu neišsilavinęs, bet yra kažkas, ką aš žinau, nepaisant to, kad aš jaunesnis už jus – net Jėzus jums niekada neatleis už tai, ką jūs darote. Leiskite jūsų paklausti: jūsų pinigai yra gėrybė? Jie nupirks jums atleidimą? Jūs manote, kad jie galės? Manau, kad jūs atrasite, kad mirtis pasiims savo rinkliavą, ir visi pinigai, kuriuos privirinote, nesugrąžins jums sielos. Ir tikiuosi, kad jūs numirsite, ir kad jūsų mirtis ateis greit! Aš eisiu paskui jūsų karstą, tą debesuotą dieną. Ir aš stebėsiu, kaip jus nuleidžia į jūsų kapą. Ir aš stovėsiu prie jūsų kapo, kol nebūsiu įsitikinęs, kad jūs esate mirę”.

 

 

 

 

 

 

    

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas