Vakar Graikijos valdančiajai daugumai parlamente pavyko priimti 28 milijardų biudžeto išlaidų mažinimo planą, nepaisant opozicijos protestų ir tikrų gatvės kovų, kurios užvirė Atėnų gatvėse. Tai leis valstybei gauti eilinę pagalbą iš TVF ir ES, išvengti defolto ir tikėtis naujos tarptautinės finansinės paramos programos. Tačiau gyventojai nesirengia nutraukti protestų prieš diržų veržimo politiką. Jie ne tik mano, kad ji nenaudinga, bet ir įsitikinę, kad nukreipta tolesniam graikų skurdinimui kreditorių turtėjimo sąskaita.

       Priminsiu, kad priimtas įstatymo projektas  numato, kad iki 2015 metų Graikija sumažins biudžeto išlaidas 28,4 mlrd. eurų – tai 12% valstybės BVP. Dėl to valstybei teks vėl sumažinti darbo vietų skaičių, darbo užmokestį ir pensijas, įšaldyti socialines programas ir įvesti specialų krizės mokestį (1–5% nuo pajamų), bet pirmiausia, parduoti dalį valstybės turto užsienio kompanijoms. Planuojama, kad privatizavimas į biudžetą atneš 50 mlrd. eurų – vyriausybė rengiasi parduoti dalį geriausio valstybės turto, sumažinti valstybinio turto dalį pelningoje elektros monopolijoje PPC nuo 51% iki 34%.

       Pagal vietos žiniasklaidos paskaičiavimus šios priemonės kasmet vidutinei Graikijos šeimai kainuos mėnesio pajamas. Taip pat tikimąsi, kad smarkiai padidės mokesčiai dyzelinui, kurį daugelis Graikijos šeimų naudoja šildymui. Darbo neteks 150 tūkst. valstybės tarnautojų, kurių vidutinis atlyginimas yra 2,5 tūkst. eurų. mėnesiui. Ir taip jau dabar esantis didelis nedarbas (tarp jaunimo jis pasiekė 50%), išaugs.

       Graikijos vyriausybė įstatymo projekto praėjimą parlamente užsitikrino iš anksto. „Už“ balsavo visi valdančiojo socialistinio judėjimo PASOK deputatai, išskyrus vieną, t.y. 154 įstatymų leidėjai iš 300. Prie jų prisijungė vienas opozicjos deputatas iš nedidelės frakcijos „Demokratijos sąjunga“. Plano nepalaikė centro dešinieji, komunistai, kairieji radikalai ir nacionalistai – 138 parlamentarai iš 300.

       Balsavimas Graikijos parlamente vyko esant visuotiniam 48 valandų streikui (pirmam po 1974 m. revoliucijos), kuris prasidėjo išvakarėse. Jame dalyvavo 65 valstybės miestų gyventojai. Į darbą neišėjo mokyklų mokytojai, universitetų dėstytojai, žurnalistai ir net greitosios pagalbos gydytojai. Be to, dirbti atsisakė visuomeninio transporto vairuotojai ir aviacijos dispečeriai. Pastarieji iš anksto paskelbė apie tai, kad dvi dienas nebus savo darbo vietose nuo 08:00 iki 12:00 ir nuo 18:00 iki 22:00 vietos laiku.

       Vakar aistros Atėnuose pasiekė savo apogėjų, kaip parlamento pastato viduje, taip ir aikštėje prieš jį ir artimiausiose gatvėse. Vykstant dviejų dienų profsąjungų streikui, dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves pareikšti savo protesto prieš „gelbėjimo planą“. Manifestacijos pavirto į gatvių kovas tarp policijos ir radikaliai nusiteikusių anarchistų.
       Atėnuose vyksta gyventojų, kurių netenkina griežto taupymo programa, masiniai protestai. Trečiadienį demonstracijos dalyviai pradėjo mėtyti butelius su degiu skysčiu į automobilius ir bandė prasiveržti prie parlamento pastato. Policija panaudojo ašarines dujas. Išvakarėse protestuotojai apsupo parlamento pastatą, bandydami į jį neįleisti deputatų. Policijai teko panaudoti ašarines dujas. Susirėmimų metų buvo sužeisti 37 policininkai ir daugiau kaip 40 protestuotojų.

       Birželio 30 d. akcija tęsis – parlamentas balsuos dėl galutinio reformų, kurios reikalingos plano vykdymui, patvirtinimo.

Programos priešininkų nuomone, ji reikalinga ne tiek pačiai Graikijai, kiek Europos Sąjungai. Biudžeto sumažinimas yra TVF ir ES reikalaujama sąlyga, kurios vykdymas būtinas norint gauti eilinę ir kitą finansinę  paramą (kurią ES svarstys liepos mėn.).

       Graikijos Finansų ministras Evangelos Venizelos pareiškė, kad programos priėmimas suteikia „Graikijai šansą rytoj tapti stipresne derybose su savo derybų partneriais, kad dėl savo valstybės galėtų pasiekti geriausią rezultatą.

      Programos priėmimas buvo Europos Sąjungos ir TVF sąlyga dėl kredito paramos Graikijai tęsimo. Klausimą dėl eilinio kredito, kurio dydis yra 12 mlrd. eurų, ir finansinių lėšų skyrimo kitiems 3 metams kreditoriai spręs jau sekmadienį. Be šių pinigų Graikijos laukia neišvengiamas defoltas jau liepos – rugpjūčio mėnesiais. Valstybės skola siekia 350 mlrd. eurų.

       Be 12 mlrd. eurų paramos Atėnai jau po dviejų savaičių negalėtų mokėti skolų, tai būtų pirmas istorijoje eurozonos defoltas ir, kaip pasekmė, nauja pasaulio krizė, kuriai esant labiausiai nukentėtų Europos valiuta. Europiečiai baiminasi, kad paskui Graikiją žlugtų Airijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos ekonomikos.

       Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir ES valdininkai jau pritarė sprendimams, kuriuos priėmė Graikijos parlamentas. Tačiau Graikijai diržų veržimo politika neatneš jokios naudos. Valstybei būtų naudingiau skelbti defoltą ir sugrįžti prie nacionalinės valiutos. Nauja programa, pagal kurią TVF ir ES skirs kreditus tik padidins valstybės vidaus skolą, tačiau neišspręs struktūrinių ekonomikos problemų. Toks scenarijus tik dar labiau nuskurdins graikus ir padidins prarają tarp neturtingų ir turtingų gyventojų.

       Kaip įrodymą to, galima priminti apie tai, kad ES ir TVF Atėnams jau suteikė pagalbą 2010 metų gegužės mėn., kurios dydis 110 mlrd. eurų. Praėjo metai, o Graikijos valstybės skola pasiekė 340 mlrd. eurų. Šiandien Graikijai, kad įvykdytų skolos įsipareigojimus, reikia jau tiek pat – 100 – 110 mlrd. eurų. Todėl valstybei reikalingi kiti gelbėjimo nuo bankroto metodai, kitaip defoltas anksčiau ar vėliau įvyks, perspėja Graikijos žiniasklaida.

       Griežtas taupymas iššauks didelį vidaus paklausos sumažėjimą ir naujus socialinius protestus.

      Pirma pagalbos programa jau nepavyko, Europa net nedrįso tai atvirai pripažinti: neįvykdyti biudžeto deficito mažinimo planai, daug blogesnis negu tikėtąsi pasirodė ekonomikos augimas. Per šių metų sausio – gegužės mėnesius Graikijos biudžeto deficitas išaugo 12,7% lyginant su praėjusiais metais, o atsižvelgiant į papildomas išlaidas, skolinimosi poreikis išaugo 57,5%.

       Tas pats laukia ir antros programos. Šioje situacijoje defoltą galima nukelti keliems metams, tačiau jo negalima išvengti: nei vienoje valstybėje, kuri turėjo tokią skolą, kaip Graikija (156% BVP), tai padaryti nepavyko. Graikija nėra konkurencinga, jos ekonomika labai stipriai priklausoma nuo užsienio finansavimo, įėjimas į eurozoną tik pablogino šią situaciją.

       Tačiau ES ir investuotojams daug svarbiau, kad Europoje neprasidėtų bankų nuostolių grandininė reakcija Graikijos defolto atveju. Europos „periferinių“ valstybių problemų naujas sprendimo etapas nukeliamas keliems metams, bet, jokiu būdu, neišmetamas iš darbotvarkės.

       Šiuo metu ES rengia antrąjį skubaus Graikijos gelbėjimo paketą. Kaip informacijos šaltiniai tvirtina, ES ir TVF antrojo finansinės pagalbos paketo dydis gali siekti 65 mlrd. eurų. Pagal jų duomenis, programa numato, tame tarpe ir „techninę“ Europos Sąjungos paramą, o būtent kišimąsi į Graikijos privatizavimo procesą.

       Jeigu naujas vyriausybės planas bus priimtas, prasidės derybos dėl antrojo finansinės paramos paketo, kurio vertė jau 170 mlrd. dolerių. Į jį iš dalies įeis pinigai iš pirmojo paketo, o taip pat įplaukos iš privatizavimo ir lėšos, kurios bus sutaupytos dėl savanoriško Graikijos obligacijų turėtojų išpirkimo terminų pratęsimo. Dėl paskutinio tikisi eurozonos valstybių vyriausybės, norinčios, kad investuotojai pasidalintų Graikijos gelbėjimo naštą su mokesčių mokėtojais. Šią savaitę pirmą pasiūlymą pateikė Prancūzijos bankai: jie pasirengę reinvestuoti 70% lėšų, kurias gavo iš trijų metų obligacijų, į 30 metų vertybinius popierius – su sąlyga, kad reitingų agentūros to nepripažins defoltu.

       Negalima sakyti, kad Graikija yra labai didelė, kad žlugtų. Kaip ir  Lehman Brothers, ji perdaug įtraukta į pasaulio bankinę ir politinę sistemą, todėl žlugus jai, kartu su ja žlugtų ir vieningos Europos kūrėjų politinės ambicijos.

       Klausimas ne tame, kas įvyks, jeigu Graikija paskelbs defoltą, klausimas tame, kas įvyks paskui.

       Per keturias dienas po Lehman Brothers bankrutavimo 2008 m. rugsėjo 15 d., kurio vertybinius popierius turėjo daugelis pinigų rinkos fondų, akcininkai iš jų pasitraukė, tai sudarė 230 mlrd. dolerių. O per paskutines savaites iš investicinių fondų pasitraukė amerikiečiai, tai sudaro daugiau kaip 50 mlrd. dolerių. Pagal Fitch Ratings duomenis kovo 31 dienai, pusė šių fondų aktyvų arba 800 mlrd. dolerių sudaro Europos bankų (kurie aktyviai kreditavo periferines eurozonos valstybes, tame tarpe ir Graikiją) popieriai.
       Kai kurie fondai turi dideles investicijas į Europos bankų trumpalaikes obligacijas, pažymi FED.

       Pakankamai uždaros draudikų ataskaitos gimdo gandus, kad jiems gali kilti finansinių problemų. Amerikiečių Aflac pranešė, kad dėl pardavimų ir investicijų į Graikijos, Airijos ir Portugalijos bankus nurašymo, II ketvirtį patirs 610 mln. dolerių ikimokestinio nuostolio.

Europoje didžiausias investicijas į periferinių valstybių obligacijas turi: Vokietijos Allianz, Italijos Assicurazioni Generali, Prancūzijos Groupama ir Belgijos – Olandijos Ageas (buvęs Fortis). Pastarojo, pagal kovo 31 d. duomenis, investavimai į periferinių ir Italijos valstybių obligacijas sudaro apie 8 mlrd. eurų, ir tai viršija jos nuosavą kapitalą (7,4 mlrd. eurų).

      Tuo tarpu, euras ryte pradėjęs kilti dolerio atžvilgiu, tikintis pritarimo Graikijos gelbėjimo programai, po balsavimo pradėjo kristi ir trečiadienį, po balsavimo, nukrito iki 1,4381 dol., kai prieš balsavimo pradžią buvo 1,4421 dol.
       Euro susitiprėjimas dėl balsavimo nebus ilgalaikis. Kaip ir visa euroeuforija dėl šios naujienos. Iki liepos 7 d., iki kito Europos Centrinio banko monetarinio sugriežtinimo.

       Trečiadienį fjučeriai auksui išaugo, po to, kai Graikijoje buvo patvirtintos išlaidų mažinimo priemonės, kadangi investuotojai toliau stengėsi investuoti į saugius aktyvus. Baiminimasis dėl defolto šioje skolų slegiamoje valstybėje, didino investuotojų paklausą saugiems aktyvams visus šiuos metus, o tai padėjo pakelti aukso kainą iki rekordinių maksimumų. Kai kurie investuotojai naudoja tauriuosius metalus, kaip saugią priemonę tam laikotarpiui, kai kitose rinkose yra nestabilu.

       „Ateinančios savaitės labai greitai parodys, ar pavyko Graikijai pasitraukti nuo prarajos krašto. Žmonės rimtai abejoja, kad Graikija yra pajėgi įvykdyti priimtas priemones“, - sako Metas Zeemanas, brokerių kompanijos Kingsview Financial prekybos vadovas.

Dėdė Saša, 2011-06-30

http://finance.ua

Susiję:

Ar „kiekybinis palengvinimas“ visiems laikams? 

Graikijos ir JAV defoltas

Ar Graikijos skolos uždės kilpą ant Europos Sąjungos kaklo?     

Kas įvyks, kai Graikija paskelbs defoltą

Graikų skolos, ispanų rizikos ir nebylūs asilai                                              

Euro zona nenori mokėti svetimų skolų