Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Valstybės valdymo reformos kryptys

                                                    Įžanga

       Šias mintis raštu išdėsčiau 2008 metų pradžioje, kai bandėme įkurti visuomeninį judėjimą „Vienybės keliu“. Nepavyko, nes didesnė dalis iniciatyvinės grupės (joje buvo apie 30 žmonių) nuėjo į partijas dalyvauti rinkimuose į Seimą. Tuomet šią rašliavą atidaviau vienai partijai, kuri ruošėsi dalyvauti (ir dalyvavo) paskutiniuose Seimo rinkimuose. Partijos vadai pasakė, kad tai labai geros mintys ir pakvietė mane dalyvauti rinkimuose, savo sąrašuose duodami man aukštą 2 vietą. Žinoma, kad atsisakiau nuo to, nes jau daugiau kaip 20 metų nepriklausau jokiai partijai (turiu savo nuomonę šiuo klausimu). Aišku, kad ir partiečiai atsisakė įtraukti mano pasiūlymus į savo programą. Vėliau truputį pakoregavau ir išėjo šis trumpas straipsnelis.

       Įdomu kaip,  praėjus beveik trims metams, skaitytojams atrodys šie konkretūs pasiūlymai. Pradedu.

       Visi matome, kaip neefektyviai valdoma Lietuvos Respublika. To įrodinėti, manau, nereikia. Valstybės valdymo modelį vertinkime, kaip gyvą organizmą - juk iš tikrųjų taip ir yra. Ką mes šiandien matome? Aukščiausios valdžios (Prezidento, Seimo ir Vyriausybės) funkcijos taip persipynusios, taip dubliuojasi, tokia bendra minėtų institucijų atsakomybė, kad jei gaunami teigiami rezultatai, tai visos šios struktūros prisiskiria nuopelnus sau, o jei atvirkščiai – gauname neigiamus rezultatus, tai lieka bendra, kolektyvinė šių institucijų atsakomybė. Išvertus į žmogišką kalbą, nesėkmės atveju kaltųjų nėra. Analizuojant žemesnes valstybės reguliavimo grandis matome analogišką vaizdelį: Vyriausybės vykdomos funkcijos persipynusios ir dubliuojasi su ministerijų funkcijomis, pastarųjų - su biudžetinių įstaigų funkcijomis, o šios labai dažnai deleguoja savo funkcijų vykdymą valstybės įmonėms bei kitiems ūkio subjektams, arba samdo kitus „nepriklausomus“ ekspertus, kuriems moka biudžeto pinigus už valstybinio reguliavio funkcijų vykdymą. Taupant skaitytojų laiką šių akivaizdžių faktų neįrodinėsiu. Kad tai arti tiesos, gali sau įrodyti bet kuris mąstantis ir gyvenimo patirtį turintis žmogus. Gal geriau konkrečiai pasakysiu, ką mano nuomone, reikėtų keisti, nuo ko pradėti.

 

  I. Trijų pagrindinių valstybės institucijų (Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė) pertvarka

  1 variantas

       Vadovaujantis JAV patirtimi Prezidentas tampa Vykdomosios valdžios vadovu. Įvardijamos Jo konkrečios funkcijos ir galios, analogiškai kaip JAV, bet išeis vis tik lietuviškai, tad plagiato nebus. Jam perduodama Vyriausybės kanceliarija.

       Dabar esantis 141 nario Seimas sumažinamas iki 70. Jis renkamas pagal mažoritarinę sistemą 70 rinkiminių apygardų ir atlieka tik įstatymų leidybos funkcijas.

       Įkuriamas Senatas (Aukštieji Parlamento rūmai, turintys aukščiausią valdžią šalyje. Jis renkamas analogiškai, kaip ir Seimas tuo pačiu metu.

       Ir taip, turėtume Parlamentą, susidedantį iš Seimo (žemųjų rūmų) ir Senato (Aukštųjų Parlamento rūmų), kontroliuojančio Prezidento ir JO vadovaujamos vykdomosios valdžios bei  kitų institucijų veiklą.

  2 variantas

       Sumažinamos Prezidento galios. Jis renkamas bendra Seimo ir Senato balsų dauguma.

       Lieka tas pats Seimo pertvarkymas į Seimą ir Senatą, viskas analogiškai kaip ir 1 variante, tik paliekama Ministro Pirmininko pareigybė.

       Naudojant abu variantus dalis Seimo kanceliarijos perduodama Seimui, kita dalis Senatui, atitinkamai pagal nustatytas jų funkcijas.

 

II.Žemesniųjų valdymo institucijų pertvarka

1. Įstatymų leidžiamoji ir aukščiausia valdžia griežtai atskiriama nuo vykdomosios.

       2. Šešiolikai šiai dienai vienu metu Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei atskaitingų institucijų vietoj šių „trijų auklių“ paskirti tik po vieną „auklę“, tai yra nustatyti, kas konkrečiai atsakingas už šių institucijų darbo rezultatus, Prezidentas, Parlamentas ar Vyriausybė.

       3. Atlikti visų ministerijų vykdomų funkcijų auditą, ir sumažinti ministerijų skaičių. Manau, kad visiškai nepagrįstai sukurta Energetikos ministerija.  

       Mano galva, tikslinga sujungti Kultūros bei Mokslo ir švietimo ministerijas.

      Ūkio, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijas sujungti į vieną Ūkio ministeriją.

       Vadovaujantis situacinio valdymo principu, paskirti ministrą atsakingu už energetikos sektorių ir du viceministrus, atsakingus už žemės ūkį ir bendrą ūkio vystymą. Greitai reorganizuoti vidinę Ūkio ministerijos organizacinę struktūrą, kad ji galėtų tuoj pat reaguoti į nūdienos krizinės situacijos iššūkius, o vėliau nustatyti ateities ūkio vystymo programą,  nes tik šių dviejų veiklos sričių integruotas valdymas gali duoti teigiamus rezultatus.

      Sunku suprasti, kaip švietimas ir kultūra gali būti atsieti vienas nuo kito. Aš matau tiesiog organinę jų vienovę.

       Po šios reorganizacijos turėtume 11 ministerijų vietoj keturiolikos.

       Tikslinga įkurti Šeimos reikalų ministeriją.

       4. Atlikti trylikos, tiesiogiai pavaldžių Vyriausybei įstaigų vykdomų funkcijų auditą, po to nuspręsti, ką su kuo ir kaip sujungti.  Po audito ir optimizavus jų organizacines struktūras pasirodys, kiek iš tikrųjų reikia tų įstaigų.

       5. Atlikti 41 biudžetinės įstaigos prie ministerijų vykdomų funkcijų auditą,  identifikuojant ir atskiriant tas, iš esmės valstybinio reguliavimo funkcjas, kurias vykdo atitinkamos Europos Sąjungos institucijos ir vyriausybinės tarptautinės organizacijos,  kurių nare yra Lietuvos Respublika. Juk minėtoms tarptautinėms organizacijoms Lietuva moka ganėtinai didelius mokesčius. Čia mes rastume daug rezervų.

       6. Svarbiausia, kad vykdant aukščiau minėtų 5 punktų rekomendacijas būtų „ne valdiškai“, o žmoniškai ir protingai elgiamasi su ten dirbančiais kompetentingais ir sąžiningais valdininkais (mano galva, tokių ten yra pakankamai daug), nevarant pastarųjų į „kampą“. Reikalinga protinga moralinė ir materiali motyvacija, tuomet jie patys sąžiningai parodys galimus rezervus ir „siauras“, jiems akivaizdžiai matomas, valstybinio reguliavimo vietas. Kitokiu atveju galima sulaukti jų tylaus maišto, kurio jokia aukščiausia valdžia neįveiks.

      7. Saulėlydžio komisiją perkrikštyti į Saulėtekio komisiją, paskirti į ją po 2  atstovus nuo kiekvienos Seimo partijos frakcijos  ir prezidentūros. Gal geriau ją pervesti į Seimo  pavaldumą (globą), paskiriant vieną iš Seimo komitetų kuruoti jos darbą,  gal pati Prezidentė galėtų tą kuruoti?

       8. Sudaryti reikiamų teisės aktų, reguliuojančių minėtų struktūrų veiklą sąrašą, sugrupuoti juos paketais, pagal atitinkamus punktus ir pradėti rengti jų pataisas, pagal siūlomus sprendimų variantus.

       9.Informaciją apie šios komisijos darbą bent kartą per savaitę pateikti per LTV ir kitas žiniasklaidos priemones, organizuoti „atgalinį ryšį“ su žmonėmis, kad būtų galima gauti ir įvertinti jų siūlymus.  

       Žinoma, kad galimi ir kitokie, gal ir geresni, variantai. Tikrai žinau, kad įgyvendinus tokią programą, valstybės valdymo sistemos efektyvumas išaugtų dvigubai. Nepretenduoju į tiesos ir kokybės monopolį.

       Gal tai galėtų būti konkreti sisteminė programa bet kuriai partijai, tačiau, greičiausiai, ji liks tik mano rožinėmis svajonėmis. O gal bent vieną iš tų 9  II  dalies punktų kas nors bandys įgyvendinti. Įdomu, kaip galvoja skaitytojai?

Jonas Mažintas, 2011-07-15

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas