Labai dažnai mūsų liberalai, kai jie neturi argumentų, pateikia savo paskutinį argumentą. O ką darys Rusija, kai pasibaigs angliavandeniliai? Nesijaudinkite, gerbiamieji. Yra labai didelė tikimybė, kad nafta... nepasibaigs niekada.

       Iškart noriu pasakyti, kad Rusijos biudžeto priklausomybė nuo naftos – tai labai didelis blogis ir didelė problema. Kurią būtina spręsti. Čia, kaip sakoma, ir ginčytis nėra dėl ko. Kitas dalykas, kad suvokiant priklausomybę nuo angliavandenilių, reikia blaiviai ir aiškiai įsivaizduoti, kokie yra jų ištekliai ir kas su šiais ištekliais vyksta.

       Angliavandenilių temą mes jau svarstėme straipsnyje „Benzino klausimas“, kuriame palietėme kainų degalams nustatymo principus Rusijoje ir pasaulyje, ir kartu sugriovėme dar vieną labai liberalų mėgstamą mitą (apie tai, kad benzinas Rusijoje brangesnis, negu JAV, todėl, kad ten ekonomika efektyvesnė ir konkurencingesnė, o mūsų ne).

       „Benzino mito“ sugriovimui prisijungė ir vienas iš pagrindinių runeto tinklaraštininkų fritzmorgen.

       Visiškai logiška, kad po diskusijų dėl benzino kainos, mums iškilo klausimas‚ „kiek naftos turime ir ar ilgai jos užteks“.

       „Net skeptikai iš „British Petroleum“ korporacijos teigia, kad Rusijai naftos atsargų užteks mažiausiai dvidešimčiai metų. Žinoma, tai gerokai skiriasi nuo tikrųjų naftos valstybių, kaip Venesuela, Iranas, Irakas, JAE ir Saudo Arabija: joms naftos užteks iki dvidešimt pirmo amžiaus pabaigos. Tačiau ir dvidešimt metų šiuolaikiniame pasaulyje – visiškai pakankamas laikotarpis, kad nesijaudinti dėl ateities.

       Bet mūsų ekspertai mano, kad dvidešimt metų – stipriai sumažintas skaičius. Pavyzdžiui, ministras S.Šmatko, teigia, naftos mums užteks 40 metų.

       Mūsų geologai vėl pradėjo aktyviai naršyti po taigos miškus, ieškodami naujų telkinių. Cituoju. 

       „2010 metais RF užfiksuotas rekordinis išžvalgytų naftos atsargų padidėjimas– 750 mln. t. Be to, penktus metus iš eilės atsargų padidėjimas viršijo išgavimo apimtį. Kaip RF Gamtos išteklių ir ekologijos ministras Jurijus Trutnevas pranešė, daugiausia surasti vidutiniai ir maži telkiniai - Irkutsko srityje, Jamalo – Nencų autonominėje apygardoje. Iš viso atidaryti 45 angliavandenilių žaliavos (įskaitant dujas ir dujų kondensatą) telkiniai“.

       Čia reikia atkreipti dėmesį, kad tinklaraštininkas fritzmorgen buvo žymiai atsargesnis ir  nedrąsus, lyginant su garbingais naftos chemikais. Mokslininkai savo vertinimuose yra žymiai drąsesni. Jie nebijo sakyti, kad nafta... nesibaigs niekada.

       Bet, prieš skaitant jų prognozes, reikia suprasti, iš kurgi atsiranda juodas auksas. Ir čia be mokslininkų mes neišsiversime.

       „Organinė naftos kilmės teorija teigia, kad tas angliavandenilių mišinys atsirado, kaip senovinės organinės medžiagos, dinozaurų ir sutrūnyjusių augalų liekanų pūvimo proceso rezultatas, ir, žinoma, tokiu atveju nafta turi kada nors pasibaigti – juk organinė medžiaga senka. Bet egzistuoja ir neorganinė teorija, kurią pirmą kartą iškėlė didysis rusų mokslininkas Dmitrijus Mendelejevas.

        Vadovaudamasis savo eksperimentais D.Mendelejevas nustatė, kad sąveikaujant sunkiųjų metalų karbidams su vandeniu susidaro angliavandeniliai, molekulėje turintys didelį kiekį atomų. Tai galima paaiškinti tokiu pavyzdžiu. Paprasčiausias metalo karbidas – tai kalcio karbidas, kuris paprastai vadinamas tiesiog karbidu. Dar ne taip seniai acetileno suvirinimui buvo naudojamas ne acetilenas iš balionų, o acetilenas, kuris buvo gaunamas specialiuose aparatuose vykstant karbido reakcijai su vandeniu. Berniukai mėtydavo karbido gabalus į balą ir padegdavo išsiskiriantį acetileną.

       Acetilenas – vienas iš paprasčiausių angliavandenilių, o esant sunkesnio už kalcį metalo karbido reakcijai su vandeniu susidaro daug sudėtingesni angliavandeniliai. Dmitrijus Mendelejevas manė, kad per žemės plutos įtrūkimus į skystą žemės branduolį, susidedantį daugiausia iš geležies, patenka vanduo, ir to rezultate susidarę angliavandeniliai kyla į paviršių. Tačiau karbido schema nėra patvirtinta šiuolaikinių tyrinėjimų, nors visiškai neorganinė naftos kilmės teorija nėra atmesta...

       Šiandien geologai gali ištirti žemės gelmes net iki dešimčių kilometrų, esant slėgiams 20-30 tūkst. atmosferų, ir ten rasta anglis – naftos ir dujų pagrindas. Net paskaičiuota, kad visa judanti nafta – anglies dioksidas atmosferoje, vandenynuose ištirpusi anglis, karbonato mineralai paviršiuje (kreida, kalkės), sudaro ne daugiau kaip 0,1% visos planetos anglies, o 99,9% yra žemės gelmėse tų pačių karbonatų, dolomitų ir t.t. pavidale. Iš šios anglies ir susidaro angliavandeniliai.

       Tačiau tiesa, kaip visada, yra viduryje. Šiuo atveju tai reiškia, kad abi teorijas reikia sujungti tokiu būdu: vykstant radioaktyviam skilimui žemės branduolyje susidaro vandenilis, kuris ir sąveikauja su anglimi, susidaro į naftą panašios medžiagos. Tačiau naftoje yra biomarkeriai – junginiai, be abejo, organinės kilmės, su kuriais susitinka „neorganinė“ nafta. Tokiu būdu, organinė ir neorganinė naftos kilmės teorijos „veikia“ kartu“. Nuoroda. 

        Kada gi pasibaigs nafta? Ką mano specialistai?

       Salambekas Hadžijevas, A.V.Topčijevo Naftos chemijos sintezės instituto direktorius, Rusijos Mokslų akademijos akademikas:

       „Šiandien išžvalgytos naftos atsargos tokios: 180 mlrd. tonų – lengva nafta, 820 mlrd. tonų – sunki, 700 mlrd. tonų anglies perskaičiavus į naftą, 300 mlrd. tonų dujų perskaičiavus į naftą. Tas visą pasaulį aprūpins 300-350 metų. Pigi nafta baigiasi, tačiau anglies ištekliai begaliniai. Mūsų valstybei esminė problema - gilus naftos perdirbimas vietoj žalios pardavimo. Dabar mes išgauname 490 mln. tonų naftos, iš jų 260 mln. tonų iškart parduodame, o 230 mln. tonų perdirbame, bet ir iš jų 80 mln. tonų parduodame. Tokiu būdu, mes suvartojame 150 mln. tonų naftos, maždaug 1toną žmogui. JAV šis rodiklis – 2 tonos, Europoje – 2,5 tonos.

        Fundamentalaus mokslo požiūriu Rusija net pralenkė Vakarus, tačiau šakinį mokslą sugriovė, pas mus naftos perdirbimo gylis 73%, o JAV – apie 90%. Visame pasaulyje polimerų gamybai naftos sunaudojama 7%, mes tik 1%. Pagal polietileno ir polipropileno gamybą mes nuo Europos atsilieka tris kartus. Pas mus 5 kg žmogui, o ten – 15 kg. Nors yra ir pasiekimų – Baškirijos gamyklose bei kituose naftos ir chemijos centruose įrenginiai yra vietiniai. Naftos chemiją reikia vystyti, nesibaiminant dėl resursų. Nafta nepasibaigs niekada“.

       Vitalijus Flidas, vadovaujantis Maskvos M.V.Lomonosovo cheminės technologijos instituto fizikinės chemijos katedrai, chemijos mokslų daktaras:

       „Kai kuriose valstybėse – JAV, Japonijoje ir pas mus Troitske pastatyti įrenginiai, modeliuojantys angliavandenilių susidarymo iš karbonatų ir vandens, dalyvaujant dvivalentei geležiai, procesą. Sumaišius kalcio arba magnio karbonatą su geležies druskos tirpalu ir kaitinant, esant aukštam slėgiui, kaip parodė mūsų tyrimai, tikrai susidaro angliavandeniliai. Bent jau metanas. Tos dujos iš žemės gelmių per uolienų kanalus ateina į paviršių, judėjimo eigoje įvyksta įvairios reakcijos ir susidaro sunkesni angliavandeniliai. Tai yra nafta.

       Tai ir yra neorganinis naftos susidarymo kelias. Geologai tvirtina, kad egzistuoja naftos telkiniai, kurie buvo visiškai išnaudoti, o paskui nafta juose vėl atsirado. Galbūt, tai ta pati nafta iš žemės gelmių, kuri vargu ar kada nors pasibaigs“. Nuoroda. 

       Taigi, apie ką reikia galvoti Rusijos valdžiai? Kokia pagrindinė Rusijos „naftos problema“? Sprendžiant pagal viską, tai visai ne angliavandenilių atsargų pasibaigimas artimiausioje ir net tolimoje perspektyvoje.

        Pagrindinis Rusijos uždavinys naftos sferoje – naftos pažangesnio perdirbimo valstybės viduje organizavimas vietoj žalios naftos pardavimo užsieniui.

       Štai apie metodus ir būdus šio uždavinio išsprendimui ir reikia galvoti. O ne apie tai, kada ir kokiais metais pasibaigs nafta.

Nikolaj‘us Starikov‘as, 2011-07-20

Šaltinis: nstarikov.livejournal