Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Libija. Paskutinių dienų įvykiai

http://fuckyeahmarxismleninism.tumblr.com                „Kadafis mane įgaliojo ginti jo interesus“

       Buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Rolanas Diuma teisis su Prancūzija ir NATO už nusikaltimus prieš žmoniškumą Libijoje.

      Rugpjūčio 1 d. Libijos Liaudies Džamahirija per savo oficialų atstovą Mustafą Šabaną pateikė ieškinį JTO Tarptautiniam teismui dėl neteisėto lėšų sąskaitose iššaldymo, kurį atliko valstybės – NATO dalyvės, kurios bombarduoja Libiją.

       Apie šio demaršo detales laikraščiui „Izvestija“ pasakoja advokatas, atstovaujantis Džamahirijos interesus Europoje, buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Rolanas Diuma.

              - Kokiu tikslu paduodamas ieškinys prieš valstybes – Kadafio sąskaitų laikytojas? Argi tai yraneteisėta?

       - Žinoma, taip. Tarptautinės teisės požiūriu visos valstybės, iššaldžiusios Tripolio sąskaitas, pažeidžiaLibijos Džamahirijos, kuri yra JTO narė, suverenumą, kuris skelbiamas JT Chartijos 2 str. Priminsiu, kad sąskaitos buvo įšaldytos pagal Saugumo Tarybos sprendimą. O kokiu pagrindu taip vadinamos Kontaktų grupės valstybės, neturinčios jokio JTO mandato, savo nuožiūra valdo šias lėšas, nusprendusios tai kuluaruose Stambule? Tuo labiau, kad pavyzdžiui, 259 mln. svetimų dolerių Prancūzija perdavė tokiai pačiai JTO nepripažintai institucijai, kaip BengazioNacionalinė pereinamoji taryba. Tai paprasčiausiai kolektyvinis vogimas! Teisėjai Hagoje būtinai turi nustatyti atsakomybę šios neteisėtos veikos dalyviams.

       - Kokios gali būti ieškinio pasekmės?

      - Su ieškiniu kreipiasi Libijos Džamahirija į JTO Tarptautinį teismą Hagoje per oficialiai paskirtą atstovą Mustafą Šabaną. Aš neseniai sugrįžau iš Libijos, kur susitikau su pulkininku Kadafiu, kuris įgaliojo mane ir mano kolegą Žaką Versežą teisme atstovauti jo interesus. Be šio demaršo šiandien bus dar vienas ieškinys Prancūzijai  - prieš Prancūzijos valstybę už nusikaltimus žmoniškumui ir asmeninis pulkininko Kadafio ieškinys dėl NATO valstybių įvykdyto jo anūkų nužudymo.

       Visa esmė tame, kad Prancūzija į savo konstituciją įtraukė tarptautinio teismo nuostatas. Atsakovu šiuose reikaluose yra respublikos vadovai ir, daugiausia valstybės Ginkluotojų pajėgų vadas – prezidentas Nikolia Sarkozy. Be to, mes Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Alenui Žiupė nusiuntėme oficialų paklausimą, kokiomis normomis ir dokumentais vadovaujantis jo tarnyba priėmė sprendimą dėl Libijos valstybės lėšų iššaldymo, pažeidžiant JTO ST rezoliuciją dėl jų įšaldymo.

       - Bet mes kalbame apie vaistų ir maisto produktų pirkimą sukilėliams?

              - Net jeigu yra taip, tai lėšos, kurias tvarkyti gali tik teisėtai išrinkta Libijos vyriausybė. O grupė asmenų Bengazyje nusiteikusi jas leisti, kaip jie skelbia, tame tarpe ir studentų, kurie mokosi užsienyje stipendijoms! Pats laikas mokytis buhalterijos! Apskritai Libija turi 165 mlrd. dolerių kitų valstybių bankuose, tame skaičiuje Artimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje ir Rusijoje...

       O juk NATO bombarduojant valstybės vakarų dalies gyventojus, kurie gyvena pagal Tripolio jurisdikciją, jie kenčia nemažiau negu Bengazio, tačiau vakarų daliai taikomas embargas. Kelyje iš Tuniso aš mačiau nesibaigiančią civilių automobilių eilę, kurie stovi eilėse benzinui gauti, kurio nėra dėl subombarduotų kuro saugyklų. Tai reiškia ir pačių reikalingiausių dalykų gyventojams tiekimo sutrikimus. 

       Lengva numanyti, kad koalicijos iššaldyti pinigai atiteks neatidėliotiniems sukilėlių poreikiams – kurui, šaudmenims ir ginklams.

       Tai yra, iš esmės Prancūzija, Vokietija ir kitos Grupės valstybės Libijos sąskaitų lėšomis finansuoja pilietinį karą šioje valstybėje. Be to, sprendimas paimti lėšas iš sąskaitų, pažeidžiant JTO rezoliuciją, kelia abejones dėl tokių JTO nuolatinių narių, kaip JAV, Didžiosios Britanijos ir tos pačios Prancūzijos legitimumo,- jos pačios pažeidinėja tai, ką neseniai priėmė!

       - Jūs manote, kad kariniai veiksmai prieš Libiją – teisminė byla?

       - Žinoma. Mes esame tarptautinės teisės, o ne politikos lauke. Kontaktų grupės valstybės, taip pat, kaip ir NATO, seniai peržengė 1970 ir 1973 rezoliucijų, kuriomis jos uždengia savo Tripolio bombardavimus, rėmus. Rezoliucijos leido nustatyti neskraidymo zoną ir civilių gyventojų gynybą. Bet kuris nors kiek išsilavinęs juristas pripažins beveik 2 tūkst. Libijos piliečių nužudymą neatitinkantį sąvokai „civilių gyventojų gynyba“! Taip pat, kaip ir ginkluotos opozicijos finansavimą neteisėtai iš valstybės atmtais pinigais.

Nuoroda į šį interviu.

       Klausimus jūs perskaitėte. Manau, kad jie buvo pateikti taip, kad ministras atsakinėtų tiksliai ir aiškiai. Man atrodo, kad Prancūzijos diplomato, išėjusio į atsargą, formuluotės buvo aiškios ir tikslios. Ir už tai jam labai ačiū. Tikiuosi, kad „Izvestijos“ skaitytojai dar kartą suprato, kad ir mūsų žiauriais laikais vogti svetimą yra negerai, o karas –nusikaltimas prieš žmoniškumą.

       Ir visi mes tikėsimės, kad buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Rolanas Diuma teis Prancūziją ir NATO už nusikaltimus prieš žmoniškumą Libijoje.

       Tik baigiau šį komentarą, atėjo naujas pranešimas... Ir vėl skandalas Paryžiui!

       Bengazyje sukilėliai užgrobė įkaitais prancūzus, anglus, katariečius, tai yra tų valstybių atstovus, kurios palaiko Libijos sukilėlius ir taip vadinamą „Tarybą“. Šie kontraktus sudarę asmenys buvo Libijoje „kariniais instruktoriais“ ir mokė sukilėlius žudymo meno. Tačiau kiti sukilėliai, kurie jau praėjo „pagarsėjusio galvažudžio“, atleiskite „jauno revoliucionieriaus kursą“, užgrobė 15 užsienio instruktorių ir reikalauja „išpirkos“ už jų išlaisvinimą. 259 milijonų dolerių (182 milijonų eurų) dydžio. Keista suma! Kur aš ją jau mačiau? Nepasakysite?

       Aš parašyčiau komentarą apie šį skandalą, bet susilaikysiu: Sarkozy administracija uždėjo veto šios temos svarstymui Prancūzijos spaudoje. Ir kitoje taip pat...

       Aš nenustebsiu, jeigu kitas veto bus visos Libijos temos svarstymui.Nors mirtina tyla ir Prancūzijos, ir Rusijos spaudoje apie siaubingą NATO karą prieš Libiją, išskyrus publikacijas „Izvestijoje“, todėl manęs neapleidžia mintis, kad šis veto jau uždėtas...

Nikolaj‘us Sologubovski‘s, Tripolis-Maskva, 2011-08-03

Šaltinis: Za-kaddafi

 

 

                     Libijos genčių taryba išleido manifestą. Libijos gentys                                    pasirengusios pabaigti su „Bengazio partija“?

        Libijos genčių taryba išleido manifestą, aiškiai pareiškusi apie ketinimus užbaigti konfliktą. Ji pasirengusi „NATO kryžiuočiams padėti pradėti reformas“, ir dėl to ketina palaikyti Kadafio vyriausybę Tripolyje. Pasibaigus Ramadanui tas bus padaryta, „net jeigu Bengazį teks įtikinti apginkluotų genčių, kurios kol kas nebuvo aktyvios, jėgomis“.

       Liepos 30 d., likus dienai iki švento 97, 5% libiečių Ramadano mėnesio, NATO atstovas spaudai, Rolandas Lavua veltui bandė spaudai paaiškinti, ir apskritai, ir sėdinčiai viešbutyje Rexis (Tripolis), kam vis dėlto NATO bombardavo palydovines antenas, dėl ko nužudė tris žurnalistus ir sužalojo 15 techninio personalo žmonių. Mane, kaip ir daugelį Tripolio centro gyventojų šis bombardavimas palietė tiesiogiai. Aš atsibudau 1:50 ryte pirmos serijos iš devynių sprogimų pradžioje, tris iš jų mačiau iš balkono, visai arti nuo mūsų. Aš mačiau, kaip prabangioje autostradoje po mano balkonu civiliai automobiliai bando išsisukti, bijodami tapti gerų NATO raketų taikiniu.

       Pasak NATO atstovo pono Lavua, egzistuoja sąrašas programų, už kurias niekas nebombarduos. Tai informacija apie benziną, maisto paskirstymą, apie vietas, kurios gali būti pavojingos dėl karinių veiksmų. Taip pat tai visų rūšių maldos ir pamokslai, kokios nori (išskyrus nurodytas) programos vaikams ir muzikiniai šou. Visas kitas reikia kuo skubiausiai iš transliavimo pašalinti. Pirmiausia tai Libijos lyderio Kadafio kalbos, interviu ir pareiškimai, o taip pat naujienos apie civilių objektų, privačių namų ir vandentiekio sugriovimus, įvykdytus NATO bombardavimais. Tokios temos uždraustos. Tai žinoma prieštarauja JTO rezoliucijos (1973) raidei, tačiau, pasak Lavua, reikalinga, kadangi „tokiomis laidomis Libijos vadovybė kliudo NATO pabaigti humanitarinę misiją ir, vadinasi, kelia grėsmę civiliams gyventojams“.

       Ką jis turi galvoje, aišku. Patys valstybės valdininkai pripažįsta, kad naudoja televiziją ryšiui su visuomene, tame tarpe bendravimui su gentimis, kaip lojaliomis valdžiai, taip ir, kurios orientuotos į „sukilėlius“ iš Bengazio, kuriuos čia vadina „NATO sukilėliais“. Tiesa ir tai, kad tokių laidų metų skamba raginimai kuo skubiau nutraukti ugnį, aiškinama valdžios pozicija ir, dar daugiau, kreipiamasi į Libijos gyventojus, kad jie pasipriešintų tam, ką daugelis, įskaitant pulkininką Kadafį, vadina „jau ne sukilimu, bet agresija“. Tokios laidos skamba įtikinamai ne tik valstybės vakarams, bet jau ir rytams. Buvę sukilėliai, perėję į valdžios pusę (tokių su kiekviena diena vis daugiau) pareiškia, - tame tarpe ir eteryje, - kad NATO prarado pagarbą Libijoje, ir išvis Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, o NATO pažadais tikėti negalima.

       Dabar pagal abiejų pagrindinių gynybos ministrų – Žeraro Longė ir Laiamo Fokso nurodymą, kasdieninių bombardavimų intensyvumas išaugo apie 20% lyginant su liepos 25 d. ir, matyt, jų daugės. Tačiau po Abdulo Fatho Juniso nužudymo net jų pasisakymuose skamba skeptiškos gaidelės. Vakarų sostinėse vis dažniau kalba apie „Bengazio vyriausybės žlugimą“, ir tai nuomonė ne tik visuomenės, bet ir administracijos. Dabar apie visišką pergalę kalba tik „humanitarinės intervencijos“ fanatikai, pasirengę rimtai svarstyti ilgo ir kruvino sausumos karo Libijoje variantą. Iš esmės aišku, kad pirminiai NATO planai patyrė nesėkmę.

       Aukštas pareigas užimantis perbėgėlis iš Bengazio, nutraukęs ryšius su „Taryba“ ir tik sugrįžęs į Tripolį, užvakar viename iš sostinės viešbučių surengė spaudos konferenciją. Pasak jo, jis du mėnesius sukilėlių grupėje buvo atsakingas už „neteisėtus“ ryšius tarp jų ir NATO, ir jis teigia, kad NATO atstovai Bengazyje „nusivylę dėl korupcijos ir visiško savo „komandos“ nekompetentingumo“. Taip pat, pagal jo pareiškimą, CŽV mano, kad „Al Qaeda“ ketina suvalgyti Mahmudą Džibrilį ir visą sukilėlių „liberalios“ dalies vadovybę ne vėliau, kaip iki Ramadano pabaigos ir „revoliuciją“ paimti į savo kontrolę“.

       Svarbiausia, kad dabar netikėtai apie save pareiškė jėga, kuri Libijoje viską sprendžia, - daugiau kaip 2000 jos genčių, „mažų genčių“ ir klanų. Jos ir anksčiau išsakė savo nuomonę, bet jų dalyvavimas kare kol kas apsiribojo tik leidimu savanoriams stoti į Tripolio pusę. Dabar jau, po eilės susitikimų Libijos regionuose, Tunise ir pasienyje su Egiptu, gentys kalba apie realų įsikišimą į konfliktą, turėdamos tikslą jį pabaigti. Postūmiu tokiam įvykių pasisukimui tapo Juniso nužudymas. Jo gentis, Obeidi, viena iš stipriausių Libijoje, nepakluso tiems, kurie norėjo „atleisti“. Laidotuvėse kai kurie įtakingi vadai, nepaisydami saugumo jėgų dalyvavimo, prie karsto prisiekė „atkeršyti už kankinių kraują“.

       Tikriausiai dėl to ir įvyko skubus Libijos genčių Suvažiavimas, išleidęs manifestą, kur pirmą kartą aiškai ir nedviprasmiškai paskelbė apie ketinimą pabaigti konfliktą. Kaip dokumente pasakyta, gentys palaiko vyriausybę Tripolyje ir „pasirengusios NATO kryžiuočiams padėti pradėti reformas“. Pasibaigus Ramadanui, jos ketina užbaigti krizę, net jeigu „teks surinkti šimtus tūkstančių aktyvistų ir eiti į Bengazį“.

       Kaip mano garsus dr. Naseras al Fathas, NATO nuo pat pradžių parodė nepaprastą nekultūringumą ir netaktiškumą, parodė akivaizdžią panieką „genčių veiksniui“, kadangi būtent gentys pajėgios nuspręsti Libijos situaciją. Taip buvo Omaro Muhtaro epochoje, taip išlieka ir iki šiol. Tačiau šiandien NATO ir jo šalininkams būtų pražūtinga nekreipti dėmesio į šį manifestą, nors vien dėl to, kad dokumentas pasirašytas ir daugelio rytų Libijos genčių vadų, kurie anksčiau buvo laikomi Bengazio Tarybos atrama.

       Ištraukos iš Deklaracijos:

       „Šią žinią mes, Didžiosios Džamahirijos rytų genčių vadai, vyresnieji ir kunigaikščiai, Afrikos Sąjungai, kurios vadai renkasi Adis Abeboje, pranešame, kad atšaukiame bet kokį ankstesnį palaikymą žmonėms, kurie save vadina „Pereinamąja Taryba Bengazyje“, todėl kad ji neverta pasitikėjimo ir paskyrė save pagal NATO įsakymą“.

       „Tie, kas save vadina „Pereinamąja Taryba“ pasiuntė prieš mus Bengazio gatvėse NATO pajėgas. Jie norėjo įpiršti Bengazio piliečiams ir mums savo demokratiją jėga, ir prieš mus į kovą stojo net ne Libijos gentys, bet atėjūnai iš Tuniso, Kataro ir kitų valstybių. Ir todėl nuo šiol mes juos visiškai atmetame“.

        „Rytų genčių suvažiavimas pareiškia apie savo visišką bendradarbiavimą su Afrikos Sąjunga ir jo visų siūlymų palaikymą...“

       „Rytų genčių suvažiavimas smerkia kryžiuočių Didžiosios Džamahirijos užpuolimą, ir smerkia arabų pajėgas, kurias atsiuntė kai kurie reakcingi režimai Libijos gyventojų protestų miestuose slopinimui. Taip pat suvažiavimas smerkia Libijos taikių objektų, kaip televizija ir vandentiekis bombardavimus...“

        „Mes nepriimame ir nepriimsime jokios valdžios, išskyrus tą, kurią išrinksime patys, be NATO patarimų. Mūsų valdžia – tai valdžia Liaudies Kongreso ir liaudies komitetų, tautos tiesiogiai renkamų. Mes supratome viską ir mes visomis jėgomis priešinsimės „NATO sukilėliams“, kurie žudo ir žaloja mūsų žmones. Mes kartojame: mes pasirengę panaudoti visas priemones kovai prieš NATO ir jų liokajus. Mes kartojame: visas priemones...“

       Pagal Libijos genčių Didžiojo suvažiavimo atstovo paaiškinimą, „Libijos gentys, pagaliau suprato ir nusprendė, ką daryti. Atėjo laikas rengtis ir kaupti jėgas. Kol kas vyksta pasirengimas, mes patariame NATO suprasti, kad jeigu jie nenutrauks smurto, jų samdiniams teks susidurti su labai rimtomis grėsmėmis...“

Franklinas Lambas (Franklin Lamb), 2011-08-04

Šaltinis: Regardsurlarealite

 

 

                       NATO išveda lėktuvnešį “Charles de Gaulle” iš karo

       “Prancūzijos lėktuvnešis “Charles de Gaulle” baigia savo dalyvavimą NATO operacijoje Libijoje”, - rugpjūčio 4 d. spaudai pranešė Prancūzijos gynybos ministras Žeraras Longė. Iki rugpjūčio 15 d. lėktuvnešis grįš į bazę Tulone, kur bus pastatytas „kelių mėnesių profilaktiniam remontui“.

       Spaudoje buvo paskleista informacija, kad lėktuvneše įvyko sprogimas. Šią informaciją oficialaus Paryžiaus nei patvirtinta, nei paneigta.

       “Charles de Gaulle” – pats didžiausias laivas, dalyvaujantis NATO kare prieš Libijos Džamahiriją, atvyko prie Libijos krantų kovo 20 d. Prancūzijos lėktuvnešyje bazuojasi naikintuvai „Rafale“ ir „Super Etendard“, kurie bombarduoja Libijos civilius gyventojus ir taikius objektus.

       Prancūzijos KOP užtikrina ketvirtį karinių skrydžių ir atlieka trečdalį smūgių į Libijos miestus.

       Paskutiniu metu dalyvavimą Libijos operacijoje nutraukė Italijos lėktuvnešis  „Garibaldi“, o taip pat Norvegijos KOP visi 4 lėktuvai. Tačiau Prancūzijos gynybos ministras Žeraras Longė grasina: „Kadafiui nereikėtų tikėtis atokvėpio“. Stebėtojai klausia: ar nereiškia tai, kad pagrindinius karinius veiksmus prieš Libiją greitai vykdys tik viena Prancūzija?

       Prancūzija stiprina savo grupuotę karinėje bazėje „Sigonella“, esančią Sicilijoje. Prie 5 kovinių lėktuvų „Rafale“ prisidės dar 6 mašinos.

       Prancūzijos KOP bombarduoja ne tik iš bazės Sicilijoje. Koviniai „Mirage 2000“ dislokuoti taip pat Kretoje. Prie Libijos krantų taip pat yra „Mistral“: jo sraigtasparniai dalyvauja sukilėlių žemės operacijose prieš Libijos kariuomenę. Šie sraigtasparniai pažeisdami JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją Libijai, vakarinėje Libijos dalyje tiekia sukilėliams ginklus. Jie taip pat dalyvavo specialiųjų pajėgų permetime įvairiuose šalies rajonuose, o taip pat vežė sukilėlius ir samdinius į Libijos pietus. Paskutinėmis dienomis sraigtasparniai atidengė ugnį į protesto demonstracijas prieš NATO, kurios vyko Bengazyje, „naujos, demokratinės Libijos sostinėje“.

Jevgenij‘us Larin‘as, Tunisas, 2011-08-05

 

Anatolijus Vasermanas: Kadafis laimėjo

 

 

 

 

 

 

 

Susiję:

Kraujas gatvėse – Kataras, Didžioji Britanija, Prancūzija žudo beginklius civilius gyventojus

WikiLeaks dokumentai atskleidžia JAV intervencijos į Libiją priežastis

Plėšimas viduryje baltos dienos

Libija, liepos 15 diena

Bjauri tiesa: video, kaip Libijos sukilėliai nupjauna galvą Kadafio kareiviui ir kiti NATO nusikaltimai

Libijos moterys

Libija Vakarų nusikaltėlių apsuptyje

Libiečiai – tauta, kuri nepasiduos                   

Apie Libiją                                                      

Muamaro Kadafio kalbos tiesioginiame Libijos televizijos eteryje stenograma

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“       

Ar Didysis brolis išėjo iš proto?

Birželio 8 d. naujienos iš Libijos         

Libija: daiktus vadinkime savo vardais     

Versija apie įvykius Libijoje                    

Dar viena Libijos karinio užpuolimo versija                   

Planinis tarptautinės teisės demontavimas – globalios valdžios nauja strategija

Irakas, Libija ir „Chosudovskio sąrašas“                              

„Trys storuliai“ ir amerikietiška svajonė                    

Muamaras Kadafis ir Vakarų cinizmas                  

Valstybės vadovų nužudymai ir tarptautinė teisė. Libijos precedentas

Nusikalstamumas – vienas iš naujos pasaulio tvarkos požymių

 

 

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas