Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Libijos paėmimas: Kataro Holivudas

       Kad prieš Kadafį ir Libiją vykdoma informacinė ataka, nieko jau nestebina. Plunksną durklui propaganda prilygino dvidešimto amžiaus pradžioje, o tai, kad moralinis priešo palaužimas yra pusė pergalės, žinojo dar prieš mūsų erą. Tačiau brutalus ir nesustabdomas melo tekėjimas galiausiai sukelia tai, kad žiūrovas nustoja jį suvokti. Protas turi tokią rūpestingą reakciją, įgytą ir išvystytą, kaip tik naujais laikais, kai atsirado visa pramonė, skirta vartotojo smegenų naikinimui. Daug efektyvesnė yra impulso taktika. Išmetimas – išmesto paskleidimas – vieni panikoje, kiti spragėsius valgo – užgesimas- tyluma. Išmetimas – ir vėl viskas iš naujo.

       Kol žiūrovas vangiai perjungė kanalus ir ilsėjosi nuo Libijos, pagrindiniai cerebralinio sekso tiekėjai nesnaudė, o intensyviai galvojo, ką jiems tokio sukurti. Ir sugalvojo. Kažkur nuo rugpjūčio 15 d. žiniasklaidoje prasidėjo nauja dezinformacijos banga. Pasirengimą jai Kadafio šalininkų interneto kariuomenė puikiai pademonstravo savo reakcija į įsimintiną straipsnį apie tai, kad Kadafis atseit serga ir pasirengęs bėgti. Pirminio pranešimo autoriai – laikraštis „Asharq Alawsat“, priklausantis, štai siurprizas, Saudo Arabijai, Kadafiui siūlė bėgti į Venesuelą. Ką ir kalbėti, skurdų pasirinkimą dabar diktatoriai turi, išimtinai tik vienas pas kitą į svečius važinėti. Kiekviename perspausdintame pranešime buvo pridedamos savos detalės ir šaltiniai.

       Tinklaraščių sferoje druskos tam pranešimui pridėjo tas, kad tuo kai kur faktiškai patikėjo – net pirmaisiais karo mėnesiais toks įvykis neįsivaizduojamas. Tačiau jau buvo ne kovas ir ne balandis, o net rugpjūtis. Pripratę prie daugiau ar mažiau neutralių reportažų, ir išsiaiškinę, kad libiečiai taip pat moka pameluoti ir apskritai everybody lies (o ką nors kapstyti ir analizuoti, tai tas daugumai netinka), tinklaraštininkai suklupo, kaip tas Puškinas. Kol vyko karštas aiškinimasis, kam vis dėl to buvo parengti lėktuvai iš Pietų Afrikos ir ar apskritai ten buvo kokie nors lėktuvai, naujienų kanalai užspringo naujomis sukilėlių pergalėmis. Miestus jie ėmė vos ne per porą valandų kiekvieną, versdami vargšą Musą Ibrahimą muile ir putose žurnalistams įrodinėti, kad tai yra neįmanoma. Taip, demonai buvo, mes to neneigiame, tačiau jie patys susinaikino. Taip, mes juos surinkome, dabar ten mūsų kareiviai, netikėkite „Al Jazeera“, viskas pas mus gerai. Išmokintas karčios patirties, Lyderis laiku pasakė kalbą, tačiau jeigu libiečius ji įtikino, tai rusai prisiminė 45- ųjų Berlyną ir jiems tapo dar blogiau. Troliai visuose socialiniuose tinkluose atgijo taip, kaip niekada, tvirtindami įvairiomis variacijomis: „Kadafis greitai žlugs, Tripolis apsuptas, o jūs idiotai, ololo piš-piš...“, vertindami vienas kitą „Man patiko“ ir sukeldami siaubą jautriems. Net tinklalapis za-kaddafikrito, nors labai greitai atsikėlė.

       Visas šis šou buvo kruopštus pasirengimas pagrindiniam numeriui – Tripolio paėmimui. Tačiau nepaisant samdinių desanto iš Misratos į pietus, nepaisant pastangų atkirsti kelią iš Tuniso, nepaisant smarkaus, kaip viduriavimas, „žiurkių“ puolimo visuose frontuose, didelė dalis sukilėlių sėkmių liko ekranuose, o realiame gyvenime nelabai jie ir pajudėjo. O iliuzija miestai nepaimami. Todėl režisieriai nuėjo tos pačios karinės gudrybės keliu, kaip jų civiliai kolegos filmuose apie Vietnamą: nupiešti pergalę patiems. Katare sukonstravo Žalios aikštės, Bab al Azizijo ir kai kurių gatvių dekoracijas. Gandai apie tai nutekėjo daug anksčiau, negu juos patvirtino ir Libijos TV.

(Titrai anglų kalba, spausti ženkliuką cc)

       Tačiau daugelis nuo šios informacijos atsiribojo argumentu –„tai negali būti, todėl, kad tai negali būti“. Juo labiau, kad tuo metu Tripolį iš tiesų žiauriai bombardavo, buvo elektros ir vandens tiekimo sutrikimai, ir situacija frontuose buvo pakankamai įtempta. Išmušti iš vėžių žmonės jau nežinojo, kuo būtent tikėti.  

       Ir oho! Dvidešimtą dieną, Lavkrafto gimimo dieną (ką tai reiškia) Twitter‘is, pagrindinis mirusių sielų ir neegzistuojančių liudininkų tiekėjas, atgijo, kaip širšių lizdas, į kurį įmetė granatą. Sužinojome, kad miesto centre prasidėjo kovos – ne kitaip, kaip su „smartfonais“ laisvoje rankoje. Kai kurie nuėjo dar toliau ir įsigudrino visiškai vieni užimti vakarinę miesto dalį. Palaiminus visagaliam „fotošopui“ pasaulis pamatė nuotraukas, kuriose sukilėliai Tripolio ir Zavijos fone. Iš pačio Tripolio pradėjo evakuoti užsieniečius. Įsitikinę, kad vasario planas vyksta pagal scenarijų ir žiūrovas atrodo, kad neprieštarauja, gėrio jėgos leido eiti į priekį „kurmiams“, kurie jau seniai buvo sostinėje ir to tik telaukė.

       Sprendžiant pagal libiečių pasakojimus facebook‘e, diversantai per mečečių garsiakalbius paleido kovų garsų įrašus, siekdami suklaidinti miestiečius ir suteikti žurnalistams pagrindą rašyti apie ”girdėtus susišaudymus ir sprogimus“. Tuo pačiu metu ginkluoti aborigenai iš Alžyro, Tuniso ir Egipto prasiskverbė į keletą miesto rajonų, šaudydami į ką tik papuolė ir bandydami grasinimais mirtimi priversti žmones prie jų prisijungti.

       Pavyzdžiui, „Al Jazeera“ paleido eilinę antį, kad Kadafio kariuomenė paliko miestą. Atsakant į tai, sostinės gyventojai operatyviai į savo mobilius telefonus gavo pranešimą su tekstu: „Išeikite į gatves, atsiųstų atėjūnų sunaikinimui“, tai džiugina ir liudija apie reikšmingą Libijos informacijos ministerijos pažangą. Susišaudymas truko mažiau kaip pusvalandį, į nelaisvę pateko keletas dešimčių samdinių.

       Musa Ibrahimas skubėjo užtikrinti, kad situacija yra visiškai kontroliuojama, už tai atskrido Apache ir pradėjo bombarduoti. Muamaras supyko, pasakė dar vieną kalbą, o miestiečiai tradiciškai išėjo į demonstraciją jo garbei su fejerverkais.

       Ir tuo laikinai viskas pasibaigė. Galima sakyti, kad Kataro kino premjera sužlugo, jį demonstruojant. Vieni rusų žurnalistai, kuriuos praktiškai visus iš Tripolio jau seniai išsiuntė, toliau žaidė trisdešimtą bobulę ir rašė reportažus iš Libijos Maskvoje.

       O dabar per tą pačią radijo stotį, kuri pateikė mums klaidingą informaciją apie šturmą, perduoda, kad netoli nuo Tripolio išlaipintas NATO jūrų desantas. Iš tiesų, stengėsi, išlaidavo – ir viskas veltui?

Nikolajus Sologubovskis: 

Paskambinau į Tripolį. Draugas pasakė: „Sunku! Bet jums, rusams, kai jūs kariavote su fašistais, buvo lengva? Štai ir mes dabar kovojame su fašistais. Gaila, kad mums padėti neateis Raudonoji armija“.

Šaltinis, 2011-08-21

 

 

       Facebook‘e sklindanti informacija:

       „Pagal pranešimus iš patikimų ir gerai informuotų šaltinių Kataro dykumose statomos Tripolio dekoracijos, daugiausia Bab al Azizijo kvartalo, kuriame yra administraciniai pastatai ir Libijos lyderio Muamaro Kadafio rezidencija. Rengiamas Libijos likusio radijo ir televizijos siųstuvų sunaikinimas ir Libijos televizijos blokavimas internete, siekiant užgniaužti informaciją apie tai, kas iš tiesų vyksta Libijoje. Tuo pačiu metu JAV padidino bepiločių orlaivių grupę, kuri užsiima žvalgyba ir nedidelių objektų sunaikinimu iš oro. Koalicija, kuri pralaimi Libijoje, rengia didžiulį spektaklį.

       Dabar, kai liaudies ginkluoti būriai neleidžia mobilioms sukilėlių grupėms užimti miestų, kai visiškai išlaisvinta Misrata su priemiesčiais ir Vakarų kalnai, kai Libijos rytuose vyksta pasipriešinimas užgrobėjams, taip vadinama nepriklausoma žiniasklaida toliau meluoja apie žiedą aplink Tripolį, žiniasklaida iki tokio lygio krito, kad keičia geografinę miestų padėtį Libijoje, priartindama juos prie Tripolio. Tačiau visi miestai, kuriuos pasak jos užėmė kovotojai, laisvi ir civiliai gyventojai nuo grobikų gina savo namus. Būtent todėl užpuolikai vykdo įsiveržimus į miestus ir, prisidengdami NATO lėktuvais ir sraigtasparniais, visus išpjauna, kaip kažkada turkai pjovė armėnus. Naktį iš rugpjūčio 15 d. į 16 d. dalis Sabratos gyventojų buvo nužudyti, kol ginkluoti būriai neišstūmė „sukilėlių“, kurie užpuolė šį miestą. Tai, ką vykdo Libijos užpuolikai, yra genocidas. NATO bombardavimo civilių gyventojų aukų skaičius viršijo 2 tūkst. žmonių, tie patys 2 tūkst., dėl kurių buvo priimta rezoliucija Nr. 1973. Net provakarietiškos teisių gynimo organizacijos buvo priverstos pripažinti, kad šių aukų, pasaulio žiniasklaidos priskirtų Kadafiui, nebuvo. Vadinasi, nėra ir pagrindo šio karo tęsimui. Dabar reikia priimti rezoliuciją atskiroms NATO valstybėms, kurios naikina Libijos tautą.  

       Kad užgniaužti pranešimus apie NATO ir jų sąjungininkų vykdomus nusikaltimus, ypač tokius, kaip masinius žudymus Mažero kaime ir pjautynes Sabratos mieste, žiniasklaida sugalvoja apie kovotojų pergales, sugalvoja pranešimus apie SKAD raketas ir Kadafio ligas. Pasaulio žiniasklaida tapo NATO propagandos skyriumi, vadovaujama veidmainio Rolano Lavua.
       Ir taip, pralaimėdama Libijoje ir nenorėdama tai pripažinti, NATO siekia po savęs palikti didžiausius sugriovimus ir nužudyti daug Libijos žmonių. Kaip chuliganas, kuris pralaimėjo silpnesniam, bet tvirtesniam priešininkui, ir siekia jį smarkiai primušti arba mirtinai sumušti, kad kiti nesugalvotų taip pat priešintis. Visuomenės santykiuose tokios pat taisyklės, kaip valstybiniuose, jeigu mes leidžiame NATO chuliganui nebaudžiamai pribaigti Libiją, tada jis gali kita auka pasirinkti jus, visuomenė turi pasiųsti NATO chuliganą į kalėjimą.

       Tie, kurie valdo pasaulio žiniasklaidą ir NATO bloką, tikriausiai, įsitikinę tuo, kad jiems pavyko apgauti visus ir įpiršti savo karo matymą Libijoje. Būtent todėl jie įsitikinę, kad spektaklis, kurį jie rengia Kataro dykumoje tarp Libijos sostinės Tripolio maketų, jiems padės išsisukti. Jie meluos visam pasauliui, kad Tripolyje sukilimas, kad sukilėliai reikalauja NATO desanto, ir taiki NATO pasiųs desantą, siekdama sunaikinti Kadafio ištikimos kariuomenės likučius, jį patį ir jo šeimą. Ir štai tuo pačiu metu NATO bombarduos Tripolį ir visus Libijos miestus, siekdama nužudyti kiek galima daugiau žmonių, sugriauti kuo daugiau civilinės infrastruktūros ir sukelti humanitarinę katastrofą. O jeigu Kadafis išeis į aikštę, kad nuraminti žmones ir atskleisti NATO propagandos skyriaus melą, tai bus sunaikinti visi libiečiai, išėję į aikštę, o tai keletas tūkstančių žmonių. Jeigu jūs netikite tuo scenarijumi, tai prisiminkite Hirosimą ir Nagasakį, prisiminkite apie Drezdeną ir Vietnamo kaimą Songmi ir apie kitas “taikių“ valstybių, kurios įeina į NATO bloką, aukas.

       NATO valstybių koalicija ir jų sąjungininkai pralaimėjo karą Libijoje. Todėl, kad nesugebėjo palaužti libiečių valios priešintis, neprivertė Muamaro Kadafio bendražygius išduoti jį, valstybę ir visą tautą dėl savo gyvybės išsaugojimo ir gauti pinigus iš Vakarų už išdavystę.

       Antilibijos koalicija Libijoje įvykdė nusikaltimus žmoniškumui, žudydama ir žalodama civilius gyventojus, griaudama jų namus ir naikindama civilinę infrastruktūrą, siekdama sukurti nepakeliamas gyvenimo sąlygas.
 

 

 

 

Susiję:

Tripolis ant slenksčio

Libija. Paskutinių dienų įvykiai

Kraujas gatvėse – Kataras, Didžioji Britanija, Prancūzija žudo beginklius civilius gyventojus

WikiLeaks dokumentai atskleidžia JAV intervencijos į Libiją priežastis

Plėšimas viduryje baltos dienos

Libija, liepos 15 diena

Bjauri tiesa: video, kaip Libijos sukilėliai nupjauna galvą Kadafio kareiviui ir kiti NATO nusikaltimai

Libijos moterys

Libija Vakarų nusikaltėlių apsuptyje

Libiečiai – tauta, kuri nepasiduos                  

Apie Libiją                                                      

Muamaro Kadafio kalbos tiesioginiame Libijos televizijos eteryje stenograma

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“ 

Ar Didysis brolis išėjo iš proto?

Birželio 8 d. naujienos iš Libijos     

Libija: daiktus vadinkime savo vardais      

Versija apie įvykius Libijoje                   

Dar viena Libijos karinio užpuolimo versija                

Planinis tarptautinės teisės demontavimas – globalios valdžios nauja strategija

Irakas, Libija ir „Chosudovskio sąrašas“                      

„Trys storuliai“ ir amerikietiška svajonė                 

Muamaras Kadafis ir Vakarų cinizmas                 

Valstybės vadovų nužudymai ir tarptautinė teisė. Libijos precedentas

Nusikalstamumas – vienas iš naujos pasaulio tvarkos požymių

 

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas