Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Rugpjūčio 21-23 d. įvykiai Tripolyje

http://trueinform.ru       Ir taip, praėjusios paros tapo „civilizuotos“ žiniasklaidos Tiesos paromis. Nėra reikalo pasakoti apie vykusią bakchanaliją, mes visi esame jos liudininkais. Pasauliui, tiesiogine žodžio prasme – išoperavo smegenis. Tačiau nepavyko. Melo banga non– stop sudužo į žmogišką valią ir didvyriškumą, ir „civilizuoti“, nesišluostydami, atsitraukia atgal, ir šiandien, kaip pagal komandą (nors, kodėl „kaip“?) pradėjo eiti normalios naujienos.  

       Skleisti nesąmones labai sukliudė pasirodymas viešumoje „paimto į nelaisvę“, linksmo, kalbaus Seifo al Islamo, ir jau trečią kartą „nužudyto“, labai pavargusio ir susirūpinusio Hamiso. Tiesa, jaunesnysis pasirodė vos keletą sekundžių ir kažkur pradingo, suteikęs teisę pakalbėti vyresniajam, o jau vyresnysis tai šį dalyką mėgsta, savo nepraleis. Kliuvo visiems.

       Dabar „pagrindinės pasaulio“ informacinės priemonės, nors kažkiek saugojusios savo reputaciją (pvz. BBC), kaltę bando suversti užtikrintam melui apie „tikėtino Kadafio teisių perėmėjo“ suėmimą  ir jo beveik perdavimą TBT (Tarptautinis baudžiamasis teismas)... nors TBT „šuneliai“ telefonu kalbėjo tik apie tai, kad „turi tokią informaciją iš sukilėlių ir bando ją patikslinti“. Tai nieko nedomina: visuomenė, kaip žinome, buvo informuota, kad „TBT patvirtino Seifo suėmimą“, o tai reiškia, kad krokodilai vis dėlto skraido. Nors ir žemai žemai. Na, ir sukčiai. Ką paimsi iš sukčių.

       O dabar apie tai, kad vis dėl to iš tiesų vyko.

       Realiai vyko bandomasis generalinis šturmas. Tiksliau, ne šturmas, o „bėgiojimai po būstines“. Po labai rimto NATO aviacijos smūgio, Tripolyje iš tiesų iš jūros buvo išlaipintas desantas – keletas šimtų rinktinių galvažudžių (sprendžiant pagal veikimo taktiką, iš grupelių LIG ir AQIM), iškart pradėjo visus iš eilės terorizuoti, siekdami sukurti chaosą. Šioje dalyje dalyvavo ir NATO „Apache“, ugnimi šaudę į taikias gatves, ir „Twitter‘io jaunimėlis“ (tas pats „pogrindis“ pagal signalą išėjęs į gatves ir kvailai klajojęs masuotėje). Tam tikrą vaizdą apie įvykius galima susidaryti iš nepriklausomo eksperto, kuris buvo atsidūręs pačių įvykių sukūryje ir išlikęs, tikriausiai, tik dėl Alacho valios. Sprendžiant iš visko, tam tikru momentu į miestą buvo atėjęs pragaras.

       Be to, įvykių realus mastas „civilizuotos“ žiniasklaidos, dirbusios (tai jau žinoma) Kataro dekoracijose, buvo maksimaliai pučiamas, o lygiagrečiai buvo paleista ir „režimo delegitimacijos“ programa: dauguma „žalių“ ambasadų, kaip agal komandą (nors vėlgi, kodėl „kaip“?) pakeitė vėliavas į trijų spalvų, o Tunisas ir Egiptas paskelbė apie PNT (Pereinamoji nacionalinė taryba) pripažinimą „vienintele teisėta Libijos valdžia, žlugus Džamahirijos režimui“. Be viso to, Tunise buvo „sulaikytas“ (sakykime tiesiai, neteisingai internuotas) Libijos ministras pirmininkas Bagdadis al Mahmudis, Libijos derybų delegacijos vadovas Džerboje. Į eterį net pateko pranešimas apie jo išdavystę ir „greitą interviu“, tačiau, sprendžiant pagal tai, kad pažadėto interviu nėra iki šiol, vyras visus pasiuntė... ir ką dabar su juo darys, neaišku.

       Kiek galima spręsti, spektaklio užsakovai ir režisieriai neabejojo tuo, kad pulkininkui ši naktis bus paskutinė. Dėl tos priežasties, kad prisidengdami chaosu ir dezinformacijos banga, pora dešimčių nedidelių, labai gerai parengtų būrių, - žinoma, specialiųjų pajėgų, ar NATO, ar privačios karinės kompanijos, pasakyti užtikrintai negaliu, - praktiškai tuo pačiu metu, nenukrypdami į gatvės kovas, sudavė smūgį į tas vietas, kuriose, kaip buvo manoma, turi būti žinomos Džamahirijos figūros, - pirmiausia, pulkininko vaikai ir žmonės iš artimiausio jo rato, o taip pat į svarbiausius sostinės objektus. Kiek aš suprantu NATO tikėjimas sėkme buvo absoliutus, ir todėl tas srautas pranešimų apie Seifo, Saado, Muhamedo „suėmimus“, Hamiso ir generolo Abdalos as -Senusio „žuvimą“. Apie juos niekas nieko nežinojo ir buvo manoma, kad profesionalai negali nesusidoroti su užduotimi. Į eterį neišleido tik dezinformacijos apie Aišos suėmimą (žuvimą), kadangi jos namo šturmą labai greitai nutraukė ginkluotos merginos, tarnaujančios jos apsauga (Kataro grupes užfiksavo būtent ten). Situacija su Muhamedu, jo pirmos žmonos vyriausiuoju sūnumi, ne visai aiški. Jis gyvas ir laisvas, tai tikrai, o štai apie kai kuriuos niuansus sklinda gandai, kurių kol kas negarsinsiu. 

       Viskas suplanuota buvo labai protingai. Kaip ir kodėl įvyko žlugimas, nežinau. Bet jis įvyko. Nežinau, kiek teisus Seifas, pranešęs, kad „mes viską numatėme ir parengėme spąstus“, bet spąstai buvo. Tripolyje atsirado pakankamai gerai parengtų karių, ginkluoti būriai, nepatikėję paniškais gandais, į gatves išėjo kautis miestiečiai, o svarbiausia – miestiečius palaikė greta gyvenančios gentys. Atvirai kalbant, aš būčiau tuo nepatikėjęs (gentys laikosi neutralumo), bet Musa Ibrahimas pareiškė padėką „gentims, kurios padėjo“, ir Seifas apie tai taip pat paminėjo, todėl greičiausiai, jos vis dėl to atėjo padėti sostinei. Kaip rezultatas, specialiosioms pajėgoms nei užgrobti, nei pašalinti nė vieno numatyto tikslo nepavyko, po ko jo, praradusios žmonės, kurie buvo nužudyti ir paimti į nelaisvę, turėjo atsitraukti, pridengus tiems patiems „Apache“.

       Užtat „mėsa“ (islamistai), laikinai tapę keleto miesto kvartalų šeimininkais, pasilinksmino pagal savo prigimtį, surengė laukinius pogromus ir plėšimus. Štai šitas į scenaristų planus neįėjo, iš Bengazio skrido paniški reikalavimai „nedelsiant baigti“, tačiau reikalavimams niekas nepakluso, pogromai tęsėsi, ir galiausiai paniškai žiniasklaidos išgąsdinti žmonės, paėmę į rankas ginklus, pradėjo pogromo vykdytojus žudyti. Todėl ryte viskas buvo baigta. Nors, žinoma, teisūs ir tie, kurie mano, kad šis karas buvo tik pirmas.

       Verta paminėti. Įvykių eigoje galutinai išaiškėjo, kad daugelis žmonių save vadinę „žurnalistais“, iš tiesų tarnauja visai kitoms organizacijoms. Pagal Tjerio Meisono pranešimus, kuris savo akimis matė, kad kai kurie jo kolegos įsiveržusiems į „Rixos“ „sikilėliams“ „pateikė visai kitus pažymėjimus, apie kuriuos kol kas bijau pasakoti smulkiau“, o CNN biuro vadovas asmeniškai grasino reporteriams, kurie rašė tiesą, kad „štai, atėjo mūsiškiai ir dabar visus jus išžudys“. Ir tai manau reikia įvertinti ir prisiminti.

       Kas vyksta šiuo momentu neaišku? Neaišku, kas yra su Tripolio televizijos centru. Kažkuriuo momentu jį buvo užgrobusi grupė sukilėlių ir laidos buvo nutrauktos, o patikslinimų, skubėdamas rašyti šią medžiagą, kol kas nemačiau. Visai gali būti, kad viskas veikia normaliai. O kas aišku, tai tas faktas, kad Tripolio gynybai nereikėjo atitraukti karių nei iš Bregos, nei iš Zliteno, nei dar iš kitur. Kariuomenė tą naktį liko tose pozicijose, kuriose buvo, nepaisant nebūvimo Hamiso ir Mutasimo (abu buvo sostinėje pasitarime), nesunkiai atsilaikė. Kitaip tariant fronto linija liko ta pati, kaip ir „prieš tai“. Apie įvykius pietuose, - tragedijos neįvyko ir ten. Iš tiesų, nedidelis, tačiau labai gerai parengtas privačios karinės kompanijos karių arba perrengtų legionierių būrys, bando kirsti „pietinį kelią“, tačiau susidūrė su tuaregų pasipriešinimu ir nelabai jiems sekasi, pakankamai didelė kolona, bandžiusi eiti į Sebhą, neturėdama palaikymo iš oro, vakar vakare, buvo atakuota ir lojalistų ar tai sunaikinta, ar tai išsklaidyta. Bet kokiu atveju, iki Sebhos niekas neatėjo.

Lev‘as Veršinin‘as, 2011-08-23

 

 

       Vakar (rugpjūčio 22 d.) buvo juoda diena, proto aptemimas visame pasaulyje. Žinoma, tas aptemimas buvo ne natūralus reiškinys, bet dirbtinis - gerai užkulisinių, pasaulį valdančių jėgų, suplanuota akcija. B.Obama, 2009 m. gavęs Nobelio taikos premiją, pasakė: „NATO parodė save, kaip pati efektyviausia sąjunga pasaulyje... mes stiprūs savo demokratiniais principais...“. Kai kas įtaria, kad jis buvo prisigėręs narkotinių vaistų, kai kas sako, kad nuo šių žodžių dorus žmones turėjo supykinti. Aišku ne lietuvius. Jie jau pripratę girdėti valdžios ciniškas nesąmones, juk turi Kubilių.

       Šiandien šiek tiek prašviesėjo. Žurnalistai, kuriems prieš tai buvo draudžiama rašyti tiesą, jau galėjo skaitytojams pateikti ne vien fantazijas.  

       „Washington Post“ rašė, kad M.Kadafio kariai apsupo Zuvaro miestą, kuris yra prie sienos su Tunisu. Laikinosios tarybos kariai yra apsuptame mieste, o jų atstovas sugebėjo pabėgti į Tunisą, kur ir davė interviu „Washington Post“. Pasak jo nėra išėjimo iš miesto ir jeigu situacija nepasikeis, tai sukilėlių jėgos bus vyriausybės kariuomenės sunaikintos.

       Prašviesėjimas truko neilgai, po to vėl melo lavina. Jau anksčiau buvo perspėta, kad rengiama nauja melo porcija: visuose kanaluose pasirodys Katare nufilmuotas Tripolio centras ir Kadafio rezidencija. Vaizdo įrašų pavadinimai: „Sukilėliai įsiveržė į Kadafio rezidencijos teritoriją“, „Miesto gyventojai švenčia pergalę prieš diktatorių“ ir t.t. Neatmestina, kad bus vaizdo įrašai „Kadafis nužudytas“, „Rastas sudegusio Kadafio kūnas“ ir t.t. Ir aišku istorijos apie jo sūnus. Pirma serija, kaip pamenate, vadinosi „Tauta "Žalioje aikštėje" švenčia Kadafio nuvertimą". Taip kad, laukite serialo iš Kataro tęsinio, serijų bus dar ne viena. Tik labai neįsijauskite - neverkite ar nesidžiaukite, tai tik serialas. Gero žiūrėjimo.

Rugpjūčio 23 d.

 

 

 

Susiję:

 

Libijos paėmimas: Kataro Holivudas

Tripolis ant slenksčio

Libija. Paskutinių dienų įvykiai

Kraujas gatvėse – Kataras, Didžioji Britanija, Prancūzija žudo beginklius civilius gyventojus

WikiLeaks dokumentai atskleidžia JAV intervencijos į Libiją priežastis

Plėšimas viduryje baltos dienos

Libija, liepos 15 diena

Bjauri tiesa: video, kaip Libijos sukilėliai nupjauna galvą Kadafio kareiviui ir kiti NATO nusikaltimai

Libijos moterys

Libija Vakarų nusikaltėlių apsuptyje

Libiečiai – tauta, kuri nepasiduos                   

Apie Libiją                                                      

Muamaro Kadafio kalbos tiesioginiame Libijos televizijos eteryje stenograma

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“

Ar Didysis brolis išėjo iš proto?

Birželio 8 d. naujienos iš Libijos      

Libija: daiktus vadinkime savo vardais      

Versija apie įvykius Libijoje                    

Dar viena Libijos karinio užpuolimo versija                  

Planinis tarptautinės teisės demontavimas – globalios valdžios nauja strategija

Irakas, Libija ir „Chosudovskio sąrašas“                      

„Trys storuliai“ ir amerikietiška svajonė                   

Muamaras Kadafis ir Vakarų cinizmas                    

Valstybės vadovų nužudymai ir tarptautinė teisė. Libijos precedentas

Nusikalstamumas – vienas iš naujos pasaulio tvarkos požymių

 

 


 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas