Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


”Dexia“ pradėjo eiti „Lehman Brothers“ pėdomis

       Mes ne kartą sakėme, kad istorija – tai tingi dama, serganti skleroze ir turinti skurdžią fantaziją, todėl naujus siužetus imanti iš dulkinų archyvų.

       Neseni įvykiai Senojo pasaulio bankų sferoje patvirtino šią tiesą. Tuo pačiu tai ne juokais suneramino žinančius žmones, kurie supranta, kuo visa tai gali pasibaigti.

       Prieš tris metus paskutinės finansinės krizės „oficialiu“ startu tapo Amerikos banko „begemoto“ „Lehman Brothers“ bankrotas. Šiandien kitoje Atlanto pusėje yra nebloga galimybė pakartoti šio siužeto nemalonią istoriją.

       Vos tik rinka truputį nusiramino dėl Prancūzijos bankų likimo, atsirado naujas siurprizas – problemos atsirado Prancūzijos ir Balgijos bankų grupėje „Dexia“. Iš tiesų daug problemų „Dexia“ turėjo nuo 2008 metų, bet iki šiol kažkaip sekėsi „nuogą karalių“ pridengti. Ir štai, naujas problemos paaštrėjimas ir nauji gandai apie tai, kad „Dexia“ reikalingos naujos finansinės injekcijos iš Prancūzijos ir Belgijos. Problema yra tame, kad Prancūzijos ir Belgijos vyriausybės ir taip turi valstybės skolų, ir deficitų problemų. Bet koks valstybės pagalbos suteikimas bankui gali turėti neigiamos įtakos tų valstybių kredito reitingui.

       Užvakar, spalio 3 d., dramatiški įvykiai aplink Prancūzijos ir Belgijos bankų grupę „Dexia“ įgavo eigą. Ir dar kokią! Iškart šio stambiausio (2010 metų pabaigoje darbuotojų buvo 35 000) Belgijos banko akcijos krito 23,5%, o ryte kritimas pasiekė 32%...

       Trečdalio iš kapitalizacijos atėmimas – tai ne juokas stambiausiam Europos bankui (dar vakar rinkos kapitalizacija buvo apie 2,8 mlrd. eurų, iki 2008 metų krizės ji buvo skaičiuojama dešimtimis milijardų eurų).

       „Dexia“ problemos senos ir labai rimtos: 2008 metų spalio mėnesį bankas jau turėjo kreiptis į Prancūzijos ir Belgijos vyriausybes dėl savo JAV padalinio didelių nuostolių hipotekos rinkoje. Tada problemas pavyko sušvelninti, bet jos nebuvo išspręstos. „Toksiškų“ skolų portfelis niekur nedingo, paskutiniais metais prie jo prisidėjo ir Europos periferijos valstybių vyriausybių obligacijos (vien tik Graikijos skolų daugiau kaip 5 mlrd. eurų), plius devyni milijardai abejotinų municipalinių skolų.

       Kaip spalio 3 d. pareiškė „Dexia“ generalinis dierktorius Pjeras Marianis, bankas turi „struktūrinių problemų“. Pagal Bloomberg pranešimą, pirmadienį direktorių taryba apsvarstė galimą banko padalinimą, tikėdamiesi pagalbos iš Prancūzijos valstybinių bankų „La Banque Postale“ ir „Caisse des Depots et Consignations“, o taip savo „dukterinių“ bankų, esančių užsienyje pardavimą – pirmiausia Turkijos „Denizbank“. Pagal „JPMorgan“ analitikus, banko išgelbėjimui iš viso reikės nuo 148 iki 227 mlrd. eurų. Ir visa tai, nepaisant to, kad liepos mėnesį „Dexia“ ramiai išlaikė Europos reguliuotojų streso testą – kažin ar šiandien verta kalbėti apie tų streso testų naudą.

       Spalio 4 d. Belgijos ir Prancūzijos banko „Dexia“ akcijos krito 20,38%. To dar nebuvo nuo banko sukūrimo 1996 metais.

        Banko rinkos kapitalizacija su 517,7 mlrd. aktyvais (pagal 2011 m. birželio 30 d. duomenis) sudaro šiek tiek daugiau negu 2 mlrd. eurų. „Dexia“ vadovybė priėmė sprendimą dėl jo padalinimo, abiejų valstybių vyriausybės pareiškė, kad suteiks jam paramą.

        „Financial Times“, remdamasis žmonėmis, kurie žino apie situaciją, praneša, kad po pasitarimo, kuris pirmadienį truko šešias valandas, banko direktorių taryba priėmė sprendimą parduoti sveikus padalinius, taip pat valdymo kompaniją „Dexia Asset Management“, banką „DenizBank“, esantį Turkijoje, ir Belgijos bankininkystės padalinius. Gautos lėšos bus naudojamos portfelio, kurį sudaro Europos valstybių ir regiono vyriausybių obligacijos, finansavimui. Be to, siūloma sukurti „blogą banką“, į kurį bus pervestos 100 mlrd. eurų obligacijos, ir kuris gaus Belgijos ir Prancūzijos valstybių garantijas.

       Likę skyriai, pirmiausia tie, kurie specializuojasi Prancūzijos vietinės valdžios finasavime, bus sujungti su kitomis struktūromis, visų pirma, pereis į Prancūzijos valstybės investicijų fondą „Caisse des Dépôts et Consignations“.

       „Esant dabartinei situacijai nestrateginių aktyvų portfelio dydis grupei sukelia struktūrinę žalą, - sakoma pareiškime, kurį „Dexia“ išplatino antradienį. – Todėl direktorių taryba, pasikonsultavusi su vyriausybėmis ir reguliatoriais, generalinio direktoriaus paprašė, parengti reikalingas priemones, kad būtų išspręstos struktūrinės problemos“. Banko reorganizavimo plano detalės nebuvo paskelbtos.

       Skolos krizė Europoje atėmė iš „Dexia“ galimybę pritraukti lėšų – taip pat, kaip ir prieš trejus metus, kai vyriausybėms jau teko jį gelbėti. Prancūzija ir Belgija „imsis visų reikalingų priemonių“, siekdamos apsaugoti banko klientus, - sakoma bendrame Prancūzijos finansų ministro Fransua Baruano ir jo kolegos iš Belgijos Didjė Reinderso pareiškime.

       „Laukiamas restruktūrizavimas neleis smulkiesiems akcininkams gauti naudos iš sveikų skyrių fundamentalios vertės, - ataskaitoje parašė Žanas Sasusas, „Oddo Securities“ analitikas. – Visos grupės vertės įvertinimas prarado bet kokį ryšį su realybe“.
       „Dexia“ aktyviai veikė Belgijoje, Prancūzijoje ir Liuksemburge, ir iki pirmos krizės bangos buvo laikomas stambiausiu pasaulyje regioninių vyriausybių kreditoriumi.

       2008 m. rugsėjo 29 d. banko akcijos krito 30%.

       Po to, trijų valstybių federalinių ir regioninių valdžių institucijos ir stambiausi akcininkai suteikė „Dexia“ 6,4 mlrd. eurų paramą. „Dexia“ finansinė padėtis tada pablogėjo, daugiausiai dėl to, kad jam teko skirti lėšas savo JAV padalinio, užsiimančio draudimo obligacijomis – „Financial Security Assurance“, gelbėjimui.

       Nuo tada vyriausybės tapo banko akcininkėmis.
       II ketvirtyje „Dexia“, nurašęs Graikijos obligacijas, kurios buvo jo balanse, patyrė didžiausią savo istorijoje 4 mlrd. eurų nuostolį.

       Pirmadienį agentūra „Moody‘s“ pateikė trijų pagrindinių „Dexia“ skyrių reitingus peržiūrėjimui ir galimam sumažinimui, kadangi banko patekimas į finansavimo rinkas smarkiai pablogėjo.

       „Dexia“ nurašė Graikijos obligacijų vertę, 377 mln. eurų turi būti grąžinta iki 2020 m. tačiau galimas Graikijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos ir Airijos obligacijų nurašymas sudaro dar 3 mlrd. eurų. Pagal II ketvirčio pabaigos duomenis, banko investavimas į šių penkių valstybių obligacijas, sudaro 21 mlrd. eurų. O „Dexia“ pirmo lygio kapitalas lygus 14,4 mlrd. eurų.

       Kritiška „Dexia“ padėtis verčia manyti, kad Prancūzijos ir Belgijos bankas gali tapti pirmu Europos „Lehman Brothers“. Užkirsti kelią tam gali tik skubi Prancūzijos ir Belgijos vyriausybių pagalba.

       Kol kas valdžia užsiima tik žodiniu įsikišimu: Belgijos ir Prancūzijos finansų ministrai sako, kad vyriausybės bankui garantuoja finansavimą. Tačiau laikai dabar ne tie, kad vyriausybės nesusimąstydamos kištų milijardus eurų į problemas turinčias kompanijas. Pinigų injekcijos į „Dexia“ gali sukelti Prancūzijos ir Belgijos kreditų reintingų sumažinimą, o šias valstybes jau dabar įdėmiai stebi investuotojai. Ypatingą susirūpinimą kelia Belgija – iki šiol investuotojai ignoravo didžiulę valstybės skolą (apie 100% BVP), politinius nesutarimus tarp flamandų ir prancūzų kalbomis kalbančių bendruomenių, ir visur esantį biudžeto deficitą, matyt jie buvo apakinti Briuselio Europos sostinės statuso. Jeigu „Dexia“ problemų nepavyks išspręsti artimiausiu metu, Belgija gali papildyti problemas turinčių euro zonos valstybių gretas. Banko problemos gali tapti nepakeliamos valstybės biudžetui: „Dexia“ aktyvai viršija 150% Belgijos BVP (apie 30% Prancūzijos BVP).
       Tuo tarpu, sprendžiant pagal viską, „Dexia“ pavyzdys yra užkrečiamas.

       Antradienį Vokietijos stambiausio banko „Deutsche Bank“ (DB) atstovai perspėjo, kad jiems nepavyks pasiekti anksčiau paskelbto 10 mlrd. eurų (13,2 mlrd. dolerių) ikimokestinio pelno. Pasak banko vadovybės, dėl to kalta pablogėjusi verslo aplinka bankininkystėje, pajamų sumažėjimas investicijų skyriuje, o taip pat Graikijos skolos vertybinių popierių, kurie yra banko balanse, perkainojimas.
       Bankininkai kalba, kad III ketvirčio rodikliai bus žymiai blogesni negu tikėtasi, kadangi euro zonoje suverenių skolų krizė toliau gilėja, dėl to tarp rinkos dalyvių išlieka didelis  neapibrėžtumas.

       DB atstovai savo pranešime paskelbė apie Graikijos obligacijų, esančių banko investiciniame portfelyje, vertės perkainojimą pagal jų realią rinkos kainą, kas sukėlė pozicijos atpigimą 250 mln. USD. Tačiau DB valdymas teigia, kad nepaisant nepalankių veiksnių visumos, bankas sugebėjo III ketvirtį pabaigti pelningai, nors ir su mažesniu pelnu nei prognozuota. Siekdami sumažinti nuostolius, bankininkai priėmė sprendimą sumažinti 500 darbo vietų, daugiausia banko filialuose, esančiuose užsienyje.

       Antradienio akcijų sesijos metu pagrindinio Vokietijos banko akcijos atpigo daugiau kaip 4%, o per paskutinius penkis mėnesius DB kotiruotė biržoje sumažėjo praktiškai du kartus, nuo 65 iki 32 dolerių. Tačiau, žinant vokiečių bankininkų kruopštumą, atidumą ir profesionalumą, manau, kad dabartinė akcijų kaina yra labai patraukli. Net reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ artimiausiems 12 mėnesių DB akcijos orientacinę kainą išlaiko ties 67 doleriais. Nors, kas gi nežino šių reitingų agentūrų žodžių tikrosios vertės.

       Manau, kad atsižvelgiant į Senojo pasaulio bankų krizės pradžią, kuri gali atkartoti 2008 metų rudens įvykius, euro zonos vadovybė turėtų kuo greičiau išspręsti „Graikijos klausimą“. Gali būti, kad greitai Europai neberūpės spręsti „žūstančios Helados“ problemų.

 

Dėdė Saša, 2011-10-04

Šaltinis: Finance

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas