„Tik mūsų nežinojimas verčia mus naudototi iškastinį kurą“ (Konstantinas Ciolkovskis, 1928 m.)

       Energija – tai pagrindinė materialinė vertybė pasaulyje. Be jos neįmanomas šiuolaikinės civilizacijos egzistavimas. Bet ar tos energijos rūšys, kurias naudojame kiekvieną dieną yra vienintelės ir geriausios. Ar aplinkoje nėra daug paprasčiau išgaunamos ar pagaminamos energijos. Kas trukdo ją paimti ir panaudoti. Yra įvairių priežasčių, kodėl išradimai daugelį dešimtmečių lieka niekam nežinomi. Viena iš priežasčių yra esamų energijos šaltinių – naftos, dujų ir kt. monopolijų kliūdymas naujiems energijos šaltiniams užimti jų vietą. Istorija pateikia nemažai pavyzdžių, kai stambios korporacijos supirkdavo išradimus ir juos paslėpdavo.  

       1885 metais fizikas N.Tesla pademonstravo savo transformatoriaus darbą, nuo Niagaros HES 25 mylių radiusu be laidų ir jungiklių uždegė lempas su anglies kaitinamuoju siūleliu. Po to jo vieną energetinį projektą pradėjo finansuoti Morganas. N.Tesla specialioje bandymų aikštelėje sukūrė įrenginius, kurie veikė „laisvos energijos“ principu. Kai 1898 metais su jo darbais susipažino Morganas, jis suprato, kad jeigu tas išradimas bus įdiegtas, tai organinis kuras daugiau niekada nebebus reikalingas, ir todėl įsakė sunaikinti visus įrenginius ir bandymų aikštelę.

       N.Teslos eksperimentą – lempų uždegimą - sugebėjo pakartoti rusų mokslininkas Filipovas. Jis buvo universalus mokslininkas – matematikos, fizikos, chemijos, filosofijos daktaras. 1914 metais Filipovas Rusijos generaliniam štabui pasiuntė sprendimą, kaip žmonija galėtų visiškai atsisakyti karų. Po trijų dienų jis buvo nužudytas savo kabinete, žandarai nesugebėjo nustatyti nužudymo būdo.

       Daugelis išradėjų, kurie padarė išradimus, prieštaraujančius tam tikrų sluoksnių interesams, susidūrė su papirkimais, grasinamais, persekiojimais, ar net buvo nužudyti. Dar keletas pavyzdžių.

       XX amžiaus 50-aisiais metais Ž.Marsolis užpatentavo molekulinį vidaus degimo variklį, kuris dirbo naudodamas vandenį, cinką ir stibį. Netrukus po patentinės paraiškos paskelbimo jis žuvo kartu su šeimos nariais ir laboratorijos darbuotojais. Vėliau buvo nustatyta, kad variklio kūrimo darbai buvo sustabdyti spaudžiant transnacionalinėms naftos monopolijoms, kurios įdiegus variklį, naudojantį ne benziną ar dyzelį, bet vandenį, būtų praradusios savo verslą ir didžiulius pelnus.

       1972 metais Ričardas Klemas (JAV, Teksaso valstija), dirbdamas su įranga išpurškiančia skystą asfaltą, padarė atradimą - sukūrė kūginį bekurį variklį. Pasak liudininkų, tokį variklį jis buvo įmontavęs savo automobilyje ir teigė, kad jo automobiliui nereikia kuro, o reikia tik kas 250 tūkst. km keisti alyvą. Kadangi jo variklio konstrukcija buvo sukurta jau anksčiau užpatentuoto asfalto siurblio principu, tai mažino šio išradimo vertę ir susidomėjimą juo. 15 firmų atmetė jo išradimą, tačiau juo susidomėjo anglies kompanija. Ji pasiūlė R.Klemui finansinę paramą ir pasirašė bekurio variklio pirkimo sutartį. Greitai po to, kai dokumentai buvo pasirašyti, R.Klemas mirė nuo širdies smūgio.

       Robertas Kuncas, atlikęs tyrimą, išsiaiškino, kodėl kompanija nupirko R.Klemo bekurį variklį. Ši anglies kompanija tiekė savo siurblius anglies gavybos pramonei ir kitoms pramonės sritims, todėl bekuris siurblys galėjo sužlugdyti ne tik jos siurblių verslą, bet pasaulis būtų atsisakęs kuro - anglies, naftos, dujų.

       Svitui Floidui, kuris sukūrė vakuuminį triodinį stiprintuvą, ne kartą telefonu grasino nužudyti. Vieną kartą, gerai apsirengęs vyras priėjo prie Floido, netoli jo namų, ir pasakė, kad jis atstovauja organizaciją, kuri nenorėtų, kad jo įrenginys šiuo metu pasirodytų pasaulyje ir užsiminė, kad žmonėms, kurie nepaklusta kitų žmonių norams, kartais nutinka nelaimingi atsitikimai.

       Tačiau ne tik esamų energijos rūšių monopolijų interesai sukliudo išradimams įsitvirtinti gyvenime. To priežasčių yra daug: pačių išradėjų, bijančių būti apgautais arba apvogtais, nesugebėjimas tinkamai atskleisti savo išradimų esmės valdininkams ar investuotojams; išradimai smarkiai pralenkiantys laiką ir dėl to jų neįmanoma realizuoti; žmonių netikėjimas išradimais, kadangi jų sąmonėje suformuota mintis, kad tokie dalykai negali egzistuoti; baimė, kad naujų išradimų netikėtas atsiradimas gali sužlugdyti pasaulio ekonomiką, sukelti įmonių bankrotus, nedarbą

       Laidoje „Nepaaiškinama, bet faktas“ pasakojama apie kai kurias naujas energijos rūšis

2011-10-08

Susiję:

Energetika, kuriai nereikia kuro. Išradimai

Kada pasibaigs nafta