Interneto kompanijos tokios, kaip Google, Twitter ir Facebook vis labiau yra prižiūrimos teisėsaugos institucijų, kurios vis dažniau naudojasi šiais paslaugų teikėjais, siekdamos gauti informacijos apie vartotojus. Nors šios kompanijos bando saugoti savo vartotojų privačią informaciją, bet kai vyriausybė reikalauja, kad jos perduotų duomenis, jos neturi pasirinkimo, išskyrus paklusti.

       Manoma, kad išmaniųjų BlackBerry telefonų gamintoja, Kanados kompanija RIM galėjo pateikti vartotojų duomenis Didžiosios Britanijos policijai po to, kai apsikeitimo BlackBerry pranešimais paslaugos buvo panaudotos neramumų šią vasarą koordinavimui. Socialinių tinklų vartotojų šnipinėjimo faktas, kurį galimai vykdė vyriausybė, sukėlė visuomenės pasipiktinimą. 

       „Didelis kiekis asmeninės informacijos, kurią tokios kompanijos, kaip Google, užsiimančios tam tikro pobūdžio veikla, saugo, tapo labai vertinga policijai ir vyriausybei“, - sakė delegatai Vyriausybės interneto forume Nairobyje.

       „Kai egzistuoja galimybė gauti informaciją, kuri anksčiau buvo neprieinama, visiškai aišku, kad greitai atsiras įstatymai, leidžiantys įsibrauti į socialinius tinklus“, - pasakė „interneto tėvas“ Vintonas Serfas (Vinton Gray Cerf).

       Pasak privataus gyvenimo tinkle tyrėjo ir aktyvisto Kristoferio Sogoieno, vyriausybių reikalavimai interneto kompanijoms, kad šios perduotų informaciją apie vartotoją, tapo įprastu reiškiniu. „Kiekviena solidi JAV telekomunikacijos arba interneto kompanija turi komandą darbuotojų, kurie yra atsakingi tik už pateikimą informacijos pagal prašymus“, - Sogoienas pasakė „Reuters“ agentūrai.  Sogoieno vertinimu, priėmus įstatymą JAV interneto ir telekomunikacijų kompanijos kasmet gali gauti apie 300 tūkst. tokių prašymų. Nors JAV teismas privalo skelbti ataskaitas apie telefoninių linijų sekimą, tačiau įstatymas nenumato jokių viešinimų apie internetinį sekimą.

       Kas šešis mėnesius Google savo noru skelbia ataskaitą, kurioje patikslina prašymų skaičių, kuriuos gauna iš viso pasaulio vyriausybių dėl nepageidautino turinio šalinimo arba dėl vartotojų duomenų perdavimo. Tačiau šie duomenys neparodo, kiek vartotojų kiekvienas prašymas paliečia, o parodo tik bendrus skaičius pagal valstybes. Pagal Google duomenis Rusija ne dažnai kreipiasi dėl tokios informacijos… tačiau ar verta tikėti oficialiais duomenimis?

                                                              Facefook ir Vkontakte

       Neseniai tapo žinoma, kad Facebook‘as įdiegė algoritmą, kuris leidžia sekti tolesnius vartotojo judėjimus internete, net jeigu jis yra išėjęs iš Facebook‘o sistemos.

       Australijos technologas ne juokais suneramino visuomenę po to, kai aptiko, kad Facebook‘as seka tinklalapius, kuriuos lanko jo 800 milijonai vartotojų, net jeigu jie atsijungė nuo socialinio tinklo. Naujas neraminantis atradimas, paremtas testu, kurį atliko Nikas Cubrilovičius, rodo tai, kad kai jūs išeinate iš Facebook‘o, vietoj to, kad svetainė pašalintų slapukus, ji juos paprasčiausiai modifikuoja, išsaugodama informaciją apie vartotojo sąskaitą ir kitus unikalius duomenis, pagal kuriuos galima identifikuoti lankytoją.

       Slapukai – rinkmenos turi visą informaciją, kuri reikalinga prisijungimui prie socialinio tinklo. Tai ir leidžia Facebook‘o specialistams atskirti vieną vartotoją nuo kito. Ir savo Facebook‘o tinklalapyje vartotojas nuspaudęs mygtuką „Išėjimas“, iš tiesų lieka socialiniame tinkle – paprasčiausiai vieni slapukai – rinkmenos pakeičiami kitais, tai ir sukūria išėjimo regimybę. Cubrilovičius sako, kad kiekvieną kartą, kai jūs lankotės tinklalapyje, kuris turi Facebook‘o mygtuką arba valdiklį (tokių atsiranda vis daugiau), jūsų naršyklė vis dar siunčia informaciją apie jūsų judėjimą. „Net jeigu jūs esate ne socialiniame tinkle, Facebook‘as vis dar žino ir gali atsekti kiekvieną puslapį, kuriame jūs lankotės“, - Cubrilovičius parašė savo tinklaraštyje. Be to, dabar Facebook‘as saugo informaciją apie vartotojo veiksmus chronologine tvarka.

       Kai kurie Facebook‘o naujoves prilygino J.Benthamo panoptikumui – dizainas kalėjimui, kuriame sargybiniai gali matyti visus gyventojus, tačiau kuriame gyventojai niekada nežino, ar juos seka.

       Cubrilovičiaus tyrimai sukėlė protestų bangą JAV ir Europos valstybėse. Vartotojas iš Ilinojaus dėl duomenų sekimo padavė kolektyvinį ieškinį Facebook‘o vartotojų vardu. Į tai Facebook‘as pareiškė, kad sekimas buvo klaida ir sistemos darbo gedimas. Tuo pačiu metu Cubrilovičiaus nauji tyrimai parodė, kad vartotojų sekimas vyksta, net jeigu jis nėra Facebook‘o vartotojas ir niekada ten neužėjo, o paprasčiausiai įėjo į svetainę, kurioje yra valdiklis „man patinka“ arba „pasidalink su draugu“ kitoje svetainėje – slapukai vis tiek užrašomi ir stebimi.

       Ne paslaptis, kad populiari rusų socialinė paslauga Vkontakte daug ką perima iš Vakarų Facebook‘o. Tame tarpe ir vartotojų sekimo problemą. Paprastas internetinio balsavimo eksperimentas: yra 3 kompiuteriai, iš kurių užėjo į Vkontakte svetainę. Kompiuteriu Nr.1 balsuojama kitoje svetainėje. Užėjus į tą pačią kitą svetainę su kompiuteriu Nr.2 (Vkontakte buvo prisijungęs), balsavimas nepavyko – pasirodė pranešimas „Jūs jau balsavote“. Užėjus į tą pačią kitą svetainę su kompiuteriu Nr.3 (prieš tai atsijungus nuo Vkontakte) gavome tą patį pranešimą – „Jūs jau balsavote“. Beje, kompiuteriai buvo skirtingose miesto vietose ir buvo prijungti prie skirtingų interneto paslaugų tiekėjų. Taigi, visi 3 kompiuteriai prisirišo prie 1vartotojo, o įvertinus tai, kad kitų bendrų požymių, išskyrus vienos ir tos pačios sąskaitos Vkontakte naudojimą, nebuvo, išvada yra akivaizdi. Maža to, kad rusų socialinio tinklo duomenų bazėje jau surinktas didžiulis kompromituojančios medžiagos apie visus vartotojus kiekis, kuris bet kuriuo momentu gali patekti į specialiųjų tarnybų rankas, Vkontakte taip pat seka jūsų judėjimą kitais tinklalapiais.

       Ne taip seniai ir Google įvedė įdomų valdiklį, kuris kelia tinklalapių pozicijas (mygtukas man patinka +1) – todėl vis daugiau svetainių įdeda tą valdiklį, o vartotojai nedvejodami jį spaudžia, tokiu būdu patys padeda žymę „Aš čia buvau“.

       Priminsime, kad 2011 metų rugpjūtyje vyriausybės valdininkams rekomendavo atsisakyti naudotis Facebook‘o ištekliais ir jo paslaugomis. Asmeninio gyvenimo privatumo apsaugos centras Vokietijoje paskelbė pareiškimą, kad socialinio tinklo vadovybė neteisėtai perduoda vartotojų asmeninius duomenis tretiesiems asmenims.

       Netmestina, kad tie duomenys naudojami spamui, reklamai ir kitai neteisėtai veiklai. „Facebook‘o socialinio tinklo vartotojai turi žinoti, kad jie stebimi“, - pareiškė Centro atstovas, pasakęs, kad tai yra Europos Sąjungos įstatymo pažeidimas - asmens informacija turi būti neliečiama.

                                                               Skype, Gmail ir Hotmail

       Pagal Rusijos žiniasklaidos duomenis, Skype, Gmail ir Hotmail buvo priversti perduoti šifravimo kodus Rusijos saugumo tarnybai. Žinoma, pirmiausia, FSB domisi tais tinklo vartotojais, kurie ir anksčiau buvo įdėmiai stebimi. Tačiau, kaip visada specialiosios tarnybos yra atsilikusios žingsniu atgal lyginant su vartotojais, kuriuos jos medžioja, šio informacinio apsiginklavimo lenktynės specialiosioms tarnyboms yra per sunkios. Tie, kas turi ką slėpti, jau seniai naudojasi kitais paslaugų tiekėjais, o reikalauti iš Yahoo, kad specialiosioms tarnyboms išduotų kodus – tai reikštų 1-1,5 metų trukmės derybas. Tuo pačiu metu atsiranda naujos, labiau apsaugotos paslaugos ir vartotojai neatsisako jomis naudotis. Bet kuriuo atveju reikia atminti, kad Skype, Gmail, Hotmail, Facebook, Vkontakte, Odnoklasniki ir kiti panašūs yra specialiųjų tarnybų informatoriai ir nebaudžiamas viešumas tokiuose paslaugų tiekėjuose – tai tik laiko klausimas, kol jumis nesusidomėjo specialiosios tarnybos.

       Galimi būdai, kaip atsikratyti sekimo:

1. Po pasinaudojimo socialiniu tinklu ir elektroniniu paštu, rankiniu būdu naikinkite visus slapukus.
2. Įdiekite kitą naršyklę, kurią naudotumėte tik socialiniame tinkle.
3. Įdiekite atskirą elektroninį paštą socialiniam tinklui, kadangi jūsų įprastinis tikriausiai jau kur nors užfiksuotas.
4. Nepamirškite apie privataus naršymo režimą.
5. Anoniminis proxy serveris, pavyzdžiui, čia publicproxyservers.com.
6. Anoniminis tinklo sujungimas – aukščiausias saugumo lygis – pavyzdžiui, programa TOR.
7. Nenaudokite socialinio tinklo ir internetas bus saugesnis.

       Kokių dar pasiūlymų turite dėl saugumo internete?

Šaltinis: anvictory, 2011-10-18