Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Kodėl tyli Tarptautinis baudžiamasis teismas

       Tariamas Libijos lyderio Muamaro Kadafio nužudymas iškėlė keletą svarbių tarptautinės teisės klausimų. Nors daugelis vaizdo kadrų yra labai jau akivaizdžios klastotės, kai kurios iš jų gali būti ir tikros. Kalbant apie klastotes, tai jų reikalingumas suprantamas: tai siekimas nuslopinti kovojančių kovinę dvasią, tame tarpe (jeigu klastotei priskirti Kadafio nužudymo kadrus) siekimas užkirsti kelią masiniams protestams ir sukilimui, kuris buvo numatytas artimiausiomis dienomis. Šioje situacijoje mums svarbu parodytus per TV kadrus panagrinėti tarptautinės teisės aspektu nepriklausomai nuo jų tikrumo, bet atsižvelgiant į tai, kad jie pagrindinių Libijos konflikto veikėjų, pirmiausia žiniasklaidos ir NATO šalių lyderių buvo pripažinti patikimais.

       Jau trečią dieną mums demonstruojami kadrai (iš pradžių nuotraukos, po to vaizdo įrašas) žiauraus nužudymo žmogaus, kuris panašus į Libijos valstybės vadovą. Įvairių politinių jėgų reakcija įvairi. Tačiau vieno iš jų – juridiškai pačio svarbiausio – ypač iškalbingi. Kalbu apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą.

       Atlikti M.Kadafio mirties aplinkybių tyrimą paragino (tiesa, nekonkrečiai) JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaro biuras. Lygis sąmoningai pažemintas. Anksčiau su anlogiškais raginimais prieš M.Kadafį asmeniškai pasisakė Vyriausia komisarė N.Pilei (N.Pillay). Yra tikimybė, kad tyrimas gali būti patikėtas jau anksčiau sukurtai JT Saugumo tarybos žmogaus teisių komisijai, kuriai vadovauja NATO narės - Kanados atstovas F.Kirša. Anksčiau ši komisija nustatė nusikaltimus, kuriuos įvykdė „Kadafio pajėgos“ ir suvaidino atitinkamą vaidmenį, užtikrindama viešą agresijos palaikymą. Gali būti, kad jos vaidmuo iki galo dar nesuvaidintas, ir jai teks nustatyti, kad M.Kadafis buvo nužudytas „kai jį bandė išlaisvinti jo šalininkai“ arba dar kokią nors labai „rimtą ir svarbią“ priežastį. Tokios ekvilibristikos pavyzdžiu galima laikyti Tarptautinio tribunolo sprendimą dėl buvusios Jugoslavijos, kai jis atsisakė ne tik iškelti bylą, bet net atlikti NATO bombardavimų 1999  metų pavasarį pirminį tyrimą. Tada vienas iš argumentų buvo, pavyzdžiui, toks:... nepaisant reikalavimų pateikti įrodymus, valstybės dalyvės, vykdžiusios bombardavimus, atsisakė pateikti įrodymus, todėl tyrimas yra neįmanomas“. Atlikti M.Kadafio mirties aplinkybių tyrimą paragino Rusijos užsienio reikalų ministras S.V.Lavrovas. Net pagrindinė pasaulio žmogaus teisių gynėja „Amnesty International“ nedrįso tylėti. Tačiau pagrindinis Libijos bylos dalyvis – Tarptautinis baudžiamasis teismas – tyli. Kodėl?

       Tarptautiniu teisiniu aspektu analizuojant M.Kadafio nužudymo kadrus, reikia išskirti šiuos faktus: 1) suėmimo metu M.Kadafis buvo gyvas; 2) po suėmimo jis negyvas, be to, su aiškiai matoma kulkos skyle smilkinyje. Šių faktų pakanka bylos iškėlimui dėl karo nusikaltimo, kuris yra tarptautinis ir patenka į Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją.   

       Dar kovo mėnesį JT Saugumo Taryba pripažino, kad Libijoje nuo šių metų pradžios vyksta karinis konfliktas. Tai reiškia, kad Libijos teritorijoje visos konflikto pusės turi laikytis 1949 metų Ženevos konvencijos nuostatų, tame tarpe Antros konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais. 3 straipsnis, kuris nustato belaisvio bendrą teisinį statusą, skelbia, kad draudžiami belaisvių žudymai, luošinimai, žiaurus elgesys su jais, kankinimai, o 13 straipsnis numato kad „su karo belaisviais visada elgiamasi humaniškai“, ir belaisvius laikančiai valstybei visiškai „draudžiami bet kokie neteisėti veiksmai arba aplaidumas, sukeliantys jos globojamo karo belaisvio mirtį“, ir tai yra Konvencijos „ pažeidimai. Šiuo atveju žodis „šiurkštūs“ yra teisinis terminas ir yra naudojamas atskyrimui nuo paprastų pažeidimų (kurie nepatenka į šiuolaikinių tarptautinių baudžiamųjų tribunolų baudžiamąjį persekiojimą), iš vienos pusės,  ir ypač sunkių nusikaltimų – iš kitos pusės, kurių persekiojimas patenka į TBT pareigas. Tai, kas rodoma per TV, yra šiurkščiausias tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas, be to, tai yra demonstratyvus pažeidimas.

       Dar kovo mėnesį JT Saugumo Taryba pripažino, kad Libijoje nuo šių metų pradžios vyksta karinis konfliktas. Tai reiškia, kad Libijos teritorijoje visos konflikto pusės turi laikytis 1949 metų Ženevos konvencijos nuostatų, tame tarpe Antros konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais. 3 straipsnis, kuris nustato belaisvio bendrą teisinį statusą, skelbia, kad draudžiami belaisvių žudymai, luošinimai, žiaurus elgesys su jais, kankinimai, o 13 straipsnis numato kad„su karo belaisviais visada elgiamasi humaniškai“, ir belaisvius laikančiai valstybei visiškai „draudžiami bet kokie neteisėti veiksmai arba aplaidumas, sukeliantys jos globojamo karo belaisvio mirtį“, ir tai yra Konvencijos „rimti pažeidimai“. Šiuo atveju žodis „rimti“ yra teisinis terminas ir yra naudojamas paprastų pažeidimų (kurie nepatenka į šiuolaikinių tarptautinių baudžiamųjų tribunolų baudžiamąjį persekiojimą) atskyrimui nuo ypač sunkių nusikaltimų, kurių persekiojimas patenka į TBT pareigas. Tai, kas rodoma per TV, yra šiurkščiausias tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas, be to, tai yra demonstratyvus pažeidimas.

       Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) tyli ne veltui. Juk pradėję Libijos bylą, dabar teisme nežino, ką daryti su naujos Libijos „valdžios“ nusikaltimais. Informacijos apie tai ateina vis daugiau ir daugiau. Jeigu pradės faktinį M.Kadafio bylos klausymą, tai teismui teks išklausyti „Laikinosios nacionalinės tarybos“ (LNT) liudytojų parodymus apie tuos nusikaltimus. Pačia paprasčiausia išeitimi iš šios situacijos TBT galėtų būti nuoroda į tai, kad, atseit, teismas skirtas bausti tik už masinius ir didelio masto nusikaltimus, kuriems vieno žmogaus nužudymas nepriklauso. Tačiau tai padaryti bus neįmanoma: pirma, dėl šio nusikaltimo priskyrimo prie „sunkių“ ir antra, dėl to, kad M.Kadafio byla jau pradėta. Mažiausiai, ką dabar TBT privalo padaryti, tai kvalifikuoti tai, kas įvyko, kaip kliūtį teisingumo vykdymui. Dabar tylėti nepavyks. M.Kadafio nužudymas – ne atskira byla (kurią galima būtų pabandyti paprasčiausiai netirti), o dalis jau pradėtos bylos. Žinoma, pagrindinio kaltinamojo nužudymas yra kliūtis teisingumo vykdymui. Tuo labiau, kad kaltininkai užfiksuoti kamera.

       Praėjusiais metais JT Generalinė Asamblėja atmėtė Muamaro Kadafio pasiūlymą atlikti JT valstybių narių vadovų ir vyriausybės vadovų nužudymų per visus 65 –ius jos istorijos metus tyrimą. Tai rodo, kad daugelio pasaulio valstybių valdžia nenori viešo šių nužudymų tyrimų. Tačiau teismo atveju, jiems M.Kadafis galėjo pateikti nemažai unikalios informacijos pačiais įvairiausiais klausimais, įskaitant taip vadinamą „Lokerbio bylą“, ir apie daugelį Vakarų specialiųjų operacijų tiek prieš pačią Libiją, tiek ir prieš kitas valstybes. Tokiu būdu, iškėlęs bylą prieš M.Kadafį, Tarptautinis baudžiamasis teismas iš tiesų mažiausiai buvo suinteresuotas tuo, kad procesas iš tikrųjų vyktų.

       Kol kas teismas tyli. Tačiau tyli tik apie Kadafio bylą. Apie pulkininko nužudymą paskelbimo dieną teismas parodė informacinį aktyvumą ir... Malavio Respublikai pateikė reikalavimą, kad ši paaiškintų, kodėl ji neįvykdė Sudano prezidento Omaro al Baširo, kuris apsilankė Malavyje praėjusį penktadienį, suėmimo orderio (išduotas dar 2008 metais). Pagrindinio kaltinamojo Libijos byloje nužudymo dieną TBT nusprendė prisiminti apie savaitės senumo įvykius. Nors, skubus „vakuumo užpildymas“ akivaizdžiai nepavyko: jeigu TBT reikalauja pasiaiškinimų iš Malavio valdžios, kurios teritorijoje buvo vienas teismo kaltinamasis, tai kodėl jis nereikalauja tokių pasiaiškinimų iš Libijos valdžios, į kurios rankas pateko kitas to paties teismo kaltinamasis? Be to, vienas kaltinamasis liko gyvas, o kitas nužudytas akivaizdžiai pažeidžiant tarptautinę teisę.

       Be to, jeigu perskaityti kaltinimus, kuriuos oficialiai pateikė Tarptautinis baudžiamasis teismas prieš M.Kadafį, tai tarp jų galima pamatyti tokius: „panaudojimas mirtinos jėgos“, „nužudymai“, „žiaurus elgesys ir kankinimas“. Ir kuo šie „naujos demokratinės vyriausybės“ veiksmai nuo to skiriasi? Ne, ne veltui TBT tyli...

Aleksandr‘as Meziajev‘as, 2011-10-22

Šaltinis: Fondsk.ru

 

 

       Vakar paaiškėjo žmogus, kuris buvo nufilmuotas ir nufotografuotas vietoje M.Kadafio. Tai Ali Majidas al-Andalusas. Šio vargšo žmogaus, kuris buvo labai panašus į Libijos lyderį ir dėl to buvo nužudytas, atminimui Facebook‘e sukurtas puslapis

       Štai taip, kartais nelaimę atneša panašumas į politiką, valstybės vadovą ar vyriausybės vadovą.

       Iki šiol neaiškus yra M.Kadafio likimas. Yra visokių versijų. Štai N.Starikovas spalio 22 d. savo tinklaraščio rašinyje „Kaip nužudė Muamarą Kadafį“ pateikė versiją, kuria tada nesinorėjo tikėti, nors joje yra įtikinamų faktų. Jis teigia, kad ši informacija gauta iš patikimų ir artimų M.Kadafiui žmonių. Starikovas rašė, kad tą dieną M.Kadafis ruošėsi palikti miestą, jo sūnus sumokėjo daug pinigų „sukilėliams“, kad jie paliktų „koridorių“ išėjimui iš miesto. Tai reiškia, kad kažkas iš LNT turėjo pranešti NATO, kad iš Sirto važiuos automobilių kolona, priklausanti LNT, ir taip apsaugoti nuo NATO bombardavimų. Tačiau NATO sukilėliai išdavė – pinigus paėmė, bet NATO pranešė, kada ir kur reikia bombarduoti.

       Sužeistas Kadafis priešinosi ir nesiruošė pasiduoti į nelaisvę. Tačiau beveik nebuvo kam ginti Libijos lyderio. M.Kadafis pateko į nelaisvę. Ten jis buvo žiauriai kankinamas. Todėl buvo suklastotos jo nuotraukos. Todėl jo kūno neatidavė palaidojimui, nes taip būtų atskleistas baisus žiaurumas, kurį teko iškentėti M.Kadafiui.

       Kitas tinklaraštininkas M.S.Suleimanovas rašinyje „Libija: Feniksas atgims“ pateikia Debka.com tinklalapio informaciją, kurioje taip pat kalbama apie automobilių koloną, kuri vyko iš Sirto ir buvo NATO bombarduojama. Tačiau tinklaraštininkas prisimena kitą, rugsėjo 9 d. Debka.com rašytą informaciją, apie tai, kad M.Kadafis ir jo du sūnūs yra Targano žemėje, kuri yra Sacharos dykumoje, daugiau kaip 1500 km nuo Tripolio ir Sirto. Ir klausia, ar Kadafis galėjo palikti nepavojingą vietą ir atvykti į apsuptą Sirtą? Ar jam tai būtų leidę ir ar jis pats, kaip išmintingas žmogus, kaip geras taktikas ir strategas būtų taip neatsakingai elgęsis.

       O NATO toliau bombarduoja, griauna miestus ir žudo gyventojus. Atrodo išsipildys, jau nebepamenu kieno pasakyti žodžiai, kad NATO išeis, bet prieš išeinant pasistengs kiek galima daugiau sugriauti ir sunaikinti.

Vienas iš šimtų NATO nusikaltimų Sirte, labai žiaurus vaizdo įrašas.

Koment, 2011-10-25

 

 

Susiję:

M.Kadafio nužudymas inscenizuotas?

Neskubėkite laidoti M.Kadafio

Muamaras Kadafis gyvas ir sveikas

„Laisva“ Libija penktadienį numatė... žydų pogromą

Valstybės gyvenimo lygio sunaikinimas: ką pasiekė Libija, kas buvo sunaikinta

Lokerbis, sufalsifikuota byla (I)

Nikolajus Sologubovskis: negaliu tylėti!

Libija, rugsėjo 4 d.


Muamaro Kadafio „Žalia knyga“

Kas laukia Libijos artimiausiu metu?

Laisvo žodžio varžymai spaudoje, internete

Samdiniai – nauja NATO kariavimo taktika

Rugpjūčio 21-23 d. įvykiai Tripolyje

Libijos paėmimas: Kataro Holivudas

Libija. Paskutinių dienų įvykiai

WikiLeaks dokumentai atskleidžia JAV intervencijos į Libiją priežastis

Plėšimas viduryje baltos dienos

Libija, liepos 15 diena

Libijos moterys

Libija Vakarų nusikaltėlių apsuptyje

Libiečiai – tauta, kuri nepasiduos

Apie Libiją

Muamaro Kadafio kalbos tiesioginiame Libijos televizijos eteryje stenograma

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“

Ar Didysis brolis išėjo iš proto?

Birželio 8 d. naujienos iš Libijos

Libija: daiktus vadinkime savo vardais 

Versija apie įvykius Libijoje 

Dar viena Libijos karinio užpuolimo versija 

Planinis tarptautinės teisės demontavimas – globalios valdžios nauja strategija

Irakas, Libija ir „Chosudovskio sąrašas“ 

„Trys storuliai“ ir amerikietiška svajonė 

Muamaras Kadafis ir Vakarų cinizmas

Valstybės vadovų nužudymai ir tarptautinė teisė. Libijos precedentas

Nusikalstamumas – vienas iš naujos pasaulio tvarkos požymių

 

 

 

Komentarai

Is esmes, kiekviena paskelbta

Is esmes, kiekviena paskelbta mintis yra faktiskai teisinga, bet ne visada ja galima pagristi, cia irgi tas pats. Bet realiai cenzura siais laikais veikia labiau ir tvirciau nei bet kada, nes viska absoliuciai galima kontroliuoti masiskai. Dabar uztenka vieno video paleisto teisingu pavadinimu, kad jis apskrietu pasauli vos per kelias valandas.. Tikima tuo kas yra zinoma daugumai. Man kaip tos vadinamos demokratijos salininkui visi tie zudymai be vieso teismo yra tolygus tai paciai nuverstai diktaturai ir chaosui.

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas