Išeinantys Triušio metai, neramaus ir nervingo gyvūno, iš esmės pateisino savo pavadinimą, pademonstravę, kad santykinio stabilumo ir nekintamų standartų laikai visur nueina į praeitį. 

       Nueinančiuose metuose neramumai, kurie apėmė ne tik tautas, kurios pavargo gyventi nekeičiamuose režimuose, tačiau ir demokratinių valstybių piliečius, žymi epochos pabaigą. Akivaizdu, kad senos visuomeninės sutartys jau nustoja dirbti, o naujos dar nesukurtos.

       Tai, kad žurnalas „Time“ metų žmogumi pavadino ne politiką ir ne įžymybę, o beasmenę „protestuotojo“ figūrą, galbūt turi prasmę ne tik šiems nueinantiems metams. Pačius protestus – nuo „arabų pavasario“ revoliucijų ir perversmų, Londono pogromų riaušininkų su „BlackBerry“ rankose iki judėjimo „Užimk Volstrytą!“ ir masinių demonstracijų Pietų Europoje, Maskvoje, prie Rados Kijeve ir Donecke - dabartinės Ukrainos valdžios mažoje tėvynėje – sunku apibendrinti politiškai. Kiekvieno atvejo ypatybės yra reikšmingesnės už bendrus bruožus. Tačiau akivaizdu, kad santykinio stabilumo ir sukurtų standartų nekintamumo laikai, pagal kuriuos gyvena ir kurių siekia įvairios visuomenės, nueina į praeitį.   

       Vykstančius įvykius siekiama apibendrinti terminu „Twitter‘io revoliucija“. Ir iš tiesų socialiniai tinklai jam suteikia naują pobūdį – galimybę protesto judėjimus organizuoti ne tradiciniais politiniais mechanizmais. Tačiau interneto technologijų plitimas vargu ar gali paaiškinti pasaulinio masto procesus.

      Panašu, kad skirtingose valstybėse pasireiškianti finansų ir ekonominė krizė, skirtingai žymi epochos pabaigą. Bruzdėjimai apima ne tik tautas, kurios pavargo gyventi nepakeičiamuose režimuose, tačiau ir pakankamai demokratiškose valstybėse. Seni susitarimo su visuomene būdai, kuriuos naudojo elitas, nustoja veikti, o nauji dar nesukurti.

       Pasaulinė architektūra pradėjo griūti ir ne visai aišku, ar dabar ją reikia sugriauti ar tik atlikti kapitalinį remontą.   

       Greičiausiai naujais Juodojo vandens drakono metais specialistai turės galimybę toliau tirti „protestuojantį žmogų“, kadangi pasaulio finansų reikalai vargu ar pasitaisys, o gatvėse „prognozuojamas sprogimas“. Laikai, kurie įdomūs žmonių visuomenės tyrinėjimui, vargu ar gali būti laikomi komfortiškais gyvenimui.

       Dar vienu „triušių“ aistrų, pasireiškusių 2011 metais, įkūnijimu tapo buvęs TVF vadovas ir buvęs kandidatas į Prancūzijos prezidento postą Dominikas Strosas – Kanas. Istorija „Sofitel“ viešbutyje, kuri palaidojo jo karjerą, labiau tinka žemos kokybės bulvariniams romanams nei politinei kronikai. O kas iš tiesų įvyko, tikriausiai niekada nesužinosime.

       Europos krizė iš arenos pašalino įspūdingiausią politiką – Italijos ministrą pirmininką Silvio Berluskonį. Jį pražudė ne ekstraordinarus net pagal pietų europiečių standartus „amoralumas“, o nuobodžios ekonominės problemos. Tokius mačo viešus fejerverkus vargu ar greitai teks pamatyti. Nors tą estafetę gali perimti Vladimiras Putinas, neseniai pasaulio politinį žodyną praturtinęs žodžiais „chrena s dva“, kurie sunkiai išverčiami į kitas kalbas. Tačiau, sprendžiant iš visko, padaryti tai jam bus ne taip paprasta, kaip 2000 –ųjų pakilime.

       Natūralu, kad 2012 metų simbolio prigimtinis šaltakraujiškumas, atrodo, turėtų prisidėti prie stabilumo, kuris po pilnų aistrų Triušio metų niekam nepamaišytų.

       Svarbiausia yra nestatyti atominių elektrinių tektoniniuose lūžiuose, surinkimo gamyklų Tailando salpose, nedėti visų pinigų į eurus, o rinkimuose padaryti teisingą pasirinkimą.

       Visiems stabilumo darbe, namuose ir pasaulyje. Tikrųjų vertybių, kurias mėgsta Drakonas, ir sveikatos.

       Laimingų Naujųjų metų!

Dėdė Saša, 2011-12-31

Šaltinis: Finance