Žmogus, aplenkęs laiką

http://lt.wikipedia.org       Nikolas Tesla gimė 1856 metų liepos 10 dieną Smiljano kaime, pravoslavų šventiko iš Serbijos šeimoje. Šiandien kaimas priklauso Kroatijai, tačiau tais laikais Austrijos – Vengrijos imperija valdė šias žemes. Po 6 metų tėvą paaukštino pareigose, todėl šeima turėjo išvažiuoti į Gospičo miestą, kuris buvo 6 kilometrų atstumu nuo Smiljano. Mieste Nikolas Tesla baigė pradinę mokyklą ir trijų metų gimnaziją. 1870 metais įstojo į aukštąją mokyklą Karlovaco mieste.

       Įdomus faktas įvyko 1866 metais, kai Tesla turėjo dešimt metų. Jis prie savo namų glostė juodą katę ir pastebėjo žiežirbas tarp pirštų ir kailio. Tesla paklausė tėvo apie šias žiežirbas. Šis atsakė, kad jos tikriausiai yra žaibo giminaitės. Šis atsakymas įkvėpė berniuką, patikėjusį tuo, kad žaibą galima prijaukinti. Yra nuomonė, kad būtent tai sukėlė Nikolos susidomėjimą elektros energija ir jos tyrinėjimu. 

       1873 metais Nikolas Tesla gauna brandos atestatą ir tai jam suteikia galimybę žengti svarbiausią savo gyvenimo žingsnį. Tesla sugrįžta į tėvų namus. Tuo metu Gospiče siaučia choleros epidemija, kuria užsikrečia ir Tesla. Jis apsisprendžia nesekti tėvo pėdomis, o gauti inžinieriaus išsilavinimą. Karlovace Tesla labai daug mokosi fizikos ir matematikos. Didelę įtaką jam turi fizikos dėstytojas profesorius Martinas Sekuličius, kuris studentams demonstruoja savo išradimą. Išradimas – tai lemputė, padengta alavo folija, kuri sukasi dideliu greičiu, kai ji prijungiama prie statinės mašinos.

       „Nėra žodžių išreikšti jausmą, kuris mane apėmė šio reiškinio demonstravimo metu. Demonstracijos mano sąmonėje paliko ryškų pėdsaką“, - vėliau prisiminė Tesla. Kai Nikolas pareiškė, kad nenori būti dvasininku, įsiplieskė rimtas ginčas, kadangi tėvas reikalavo pratęsti giminės profesiją.

       Tesla vyresnysis sūnaus ligą siejo su tuo, kad šis nepriima tėvo norimos profesijos. Iš tiesų Nikolo organizmas buvo nusilpęs, kadangi Karlovicoje jis buvo susirgęs drugiu, todėl užsitęsė jo organizmo atsistatymas. Vieną dieną Tesla prabudo ir ryžtingai paprašė tėvo, kad šis leistų mokytis mokykloje. Tėvas pagaliau sutiko. Tesla pasveiko per kelias dienas ir buvo pasirengęs tęsti mokslus. Tačiau liga Teslos sąmonėje vis dėlto paliko savo pėdsakus – jis paniškai bijojo mikrobų ir bet kokia infekcija jį persekiojo visą gyvenimą. Jis galėjo rankas plautis kas kelias minutes, o jeigu ant pietų stalo pastebėdavo musę, tai reikalaudavo pakeisti visą maistą. Taip pat mokslininkas savo dienoraštyje aprašė tam tikrus šviesos blyksnius, kurie užtemdydavo jo protą. Nors daugelis mano, kad tai buvo pranašiški reiškiniai, pranašaudavę jo busimus išradimus. Iki šiol nesutariama dėl fakto, jog didis mokslininkas savo galvoje galėjo sukurti ir išbandyti įrenginius, o po to padaryti darbo versiją. Vėliau tai sukels antipatiją tarp Teslos ir Edisono, kuris buvo visiška priešingybė – bet kokie išradimai buvo padaryti atlikus daugybę eksperimentų, išradimai pastoviai buvo tobulinami.

 

                                                          Tapimas mokslininku

       1875 metais Tesla įstoja į aukštąją technikos mokyklą, kuri šiandien turi Graco technikos universiteto statusą. Mokydamasis Tesla sau iškelia tikslą – sukurti elektros variklį, kuris dirbtų kintamos srovės principu. Antrame kurse studentai susipažino su dinamo mašina, kuri tais laikais sukėlė didelį furorą. Mokyklos profesoriai mašiną laikė tobulumo riba, o Tesla jau žinojo, kaip ją galima patobulinti – atsisakyti kolektoriaus ir pasinaudoti kintama srove. Tesla apie savo sumanynus papasakojo profesoriui Pešliui, tačiau reakcija buvo neigiama. Nors tai jaunam inžinieriui buvo tik papildomu stimulu. Nepaisant savo genialumo, Tesla nebaigė mokyklos, nes nepasirengė baigiamiesiems egzaminams. Pastovūs nukrypimai į naujų išradimų kūrimą ir azartiniai žaidimai, neleido jaunam Nikolai visiškai pasinerti į mokslus.

       1879 metais po tėvo mirties, norėdamas pagerinti materialinę padėtį, Tesla įsidarbina Gospičo gimnazijoje dėstytojo pareigose. Mažiau nei po metų, dviejų dėdžių pinigų dėka, Tesla įstoja į Prahos universitetą. Jame jis sugeba išbūti tik vienerius metus. Tuo pačiu metu jis daro eksperimentus su dinamo mašina, atskirdamas nuo jos kolektorių.

       Po dviejų metų, 1881 metais Tesla atsiranda Budapešte, kur įsidarbina centriniame telegrafe braižytojo ir projektuotojo pareigose.

 

                                                  Laikas veikti

       Telefono stoties iš JAV į Budapeštą atidarymas atvėrė Teslai kelią naujos technikos nagrinėjimui. Tarnyba įpareigoja remontuoti telefono linijas, tyrinėti Edisono gaminius. Vienas dinamikos formos eksperimentas baigėsi kūgio formos garsiakalbio, kuris pakartoja ir susitiprina signalą, sukūrimu. Tačiau daugiausiai jėgų Tesla atiduoda kintamos srovės elektros variklio kūrimui. Mokslininkas jau įsivaizdavo, kaip sukurti variklį, tačiau negalėjo įgyvendinti savo sumanymo. Dirbdamas iki išsekimo, Tesla persitempė, o tai sukėlė ligą. Tesla mistiniu būdu per kelias dienas pasveiksta, nors jam pranašavo ilgą ligą ir greitą mirtį. Dar labiau stebina tas faktas, kad pasveikęs, Tesla suranda problemos sprendimą. Kitus du mėnesius Tesla kūrė variklius ir motorus, kurie toje srityje sudaro beveik visą jo išradimų kolekciją. Teslai pavyko elektrą perteikti kilometrų atstumu.

 

                                              Sunkus gyvenimas

       Po eilės nuostabių išradimų Tesla vyksta į Paryžių, kur gauna pareigas Edisono „Continental” kompanijoje. 1883 metais darbo reikalais Tesla vyksta į Strasbūrą, kontroliuoti elektrinės statybos. Projektas sunaudoja daug laiko, o tuo metu atsiranda variklis, veikiantis nuo kintamos srovės. Deja, rasti išradimui sponsorių nepavyksta. Tesla sugrįžta atgal į Paryžių gauti savo apdovanojimo. Sunkus Edisono charakteris, kuris nors ir domėjosi jaunuoju mokslininku, tačiau nerodė reikiamos pagarbos, sukėlė vieną iš rimčiausių ginčų moksle. Tesla ne tik negavo jam priklausančių pinigų, tačiau buvo įžeistas, “kaip žmogus iš miško, kurių galima daug pasamdyti”. Tesla paliko kompaniją ir išvyko į Ameriką. Edisonas greitai pasigailėjo, kad sugadino santykius su serbų mokslininku, kadangi įsigijo pavojingą priešą.

 

                                                  Darbas sau

       1885 metais Tesla nesitikėjo pagalbos iš giminės ar ko kito, todėl rimtai pradėjo galvoti apie savarankišką gyvenimą. Jis suprato, kad jo uždarbio priemonė yra elektra, kuria ir pasinaudojo. Susitikimas su Lemiueliu Serelu, buvusiu Edisono kompanijos darbuotoju, o tuo metu patentų biuro darbuotoju, svarbus tuo, kad Tesla patentavo didžiulį skaičių savo išradimų. Patentai atnešė savo vaisius – verslininkų finansinė parama buvo labai reikalinga. Deja, ir šį kartą Tesla buvo apgautas dviejų amerikiečių – verslininkų Leino ir Veilo, kurie nesumokėjo už projektą, apgavo mokslininką, palikę jį ir be savo kompanijos. Atėjo sunkūs laikai, kai teko dirbti už du dolerius per dieną. Tačiau Tesla randa jėgų ir kartu su bendraminčiais 1887 metais įkūria  "Tesla Light Co Arka" kompaniją, tai leidžia jam sugrįžti prie mokslinės veiklos. Šį kartą serbui sėkmė nusišypso, jo išradimai pradeda duoti naudą, kompanija auga labai greitai, ir kėlia grėsmingą konkurenciją Edisono kompanijai. 

 

                                               Žinomas moksle

       Tesla, atverdamas vis naujas elektros galimybes, su džiaugsmu demonstravo jos galimybes, o tuo pačiu reklamavo ir savo išradimus. 1892 metais vienoje paskaitoje mokslininkas savo rankose uždegė lemputę, kuri nebuvo prijungta nei prie jokio šaltinio. Toks eksperimentas labai nustebino mokslininkus, Teslą pasodino į Faradėjaus kėdę, kuri buvo tuščia nuo šio mokslininko mirties. 1893 Tesla pasauliui pademonstruoja bangomis veikiantį radijo siųstuvą, septyneriais metais aplenkia Markonį, tai bus išsiaiškinta vėliau. Stebėtina, bet pirmas radijo valdomas mechanizmas atsirado XIXamžiaus pabaigoje! Po dviejų metų bus paleista Niagaros HES, kurioje veiks Teslos generatoriai. Tai buvo triumfo momentas mokslininkui, kadangi jo išradimai dirbo visos valstybės labui, atnešdami žmonėms naudą ir jam pelną.

       Tačiau mokslininko sėkmė sulaukė ir negeranoriškų žmonių dėmesio. Gaisras Teslos laboratorijoje pelenais pavertė senus ir naujus mokslininko išradimus. Bet Tesla nebuvo sugniuždytas ir toliau dirbo. Vėliau mokslininkas įvykdė signalo perdavimą be tinklų 48 kilometrų atstumu, o perkūnijos tyrinėjimai Kolorado Springse iki šiol kelia šių laikų mokslininkų susižavėjimą.

 

                                               „Wardenclyffe“

       1899 metų rudenį Tesla sugrįžta į Niujorką, kuriame sugalvoja didžiulį planą – elektros ir informacijos perdavimo be laidų į bet kurį planetos tašką stotį. Long Islande nusiperka beveik 1 km² žemės, architektoriui užsako 47 metrų aukščio medinį bokštą, kurio viršuje yra žalvario rutulys. Po 3 metų statybos, nors ir sunkiai, bokštas buvo pabaigtas. Gautą statinį pavadino „Wardenclyffe“. Tačiau po to iškilo finansavimo problemų, kadangi mokslininko sponsorius Džonas Morganas pradėjo bijoti Teslos išradimo, kuris galėjo iš pramoninko atimti pelną. Kiti pramonininkai taip pat nenorėjo finansuoti serbo išradimų. Tačiau tai nesukliudė mokslininkui vykdyti eksperimentus, kurie ir šiandien atrodo neįtikėtinais. Kai Niujorkas buvo apšviestas šviesos, lyg tai būtų šiaurės pašvaistė, daugelis pamanė apie Teslos eksperimentus. Kai kurie net siejo sprogimą virš Tunguskos su mokslininko eksperimentais. Tačiau bokšto pastatymas buvo tik tarpiniu tikslu, kadangi bandymams reikėjo pastatyti visą stotį, o tam reikėjo finansavimo. Nuolatiniai ginčai dėl savo projekto ir pinigų paieškos buvo nesėkmingos, o 1917 metais jį suprogdino, kadangi JAV vyriausybė buvo rimtai susirūpinusi, kad vokiečiai savo šnipinėjimui gali panaudoti šį bokštą.

 

                                           Mitinis apdovanojimas 

       Kai Tesla nustojo domėtis bokštu, jam pavyko sukurti dar keletą išradimų – elektros skaitiklį, dažnio matuoklį, garo turbinas ir elektroterapinius įrenginius. Savo laiškuose Tesla paminėjo apie tai, kad dirba prie lokomotyvo, automobilio, frezavimo staklių ir kitų mašinų, kurios žmonėms galėtų žymiai palengvinti gyvenimą. Mokslininkas dirbo ir prie skraidymo aparatų sukūrimo. 1909-1910 metais mokslininkas pinigus gaudavo už revoliucinius išradimus, tačiau visi pinigai kruopščiai buvo taupomi tam, kad vieną dieną jais būtų galima finansuoti energijos perdavimo stoties statybą.

       Tam periodui priskiriama ir mitinė mokslininko apdovanojimo istorija. Atseit, 1915 metais Nobelio premija buvo paskirta Edisonui ir Teslai, ir šią priemiją buvo pasiūlyta padalinti per pusę. Kadangi abu vienas kitam jautė priešiškumą, tai abu fizikai atsisakė premijos, ir taip neteko galimybės gauti savo dalies. Iš tiesų šią istoriją sugalvojo žurnalistai dar 1915 metais, tačiau daugelis ja tiki ir mūsų laikais. Tesla Nobelio premijai buvo nominuotas tik 1937 metais, o Edisonas du kartus – fizikos ir chemijos srityse. Tačiau Teslai tuo metu nerūpėjo laikraščių antys, kadangi jo turtas sparčiai mažėjo, o skolos tik augo. Galiausiai jis nebeturėjo kuo susimokėti už gyvenimą „Waldorf-Astoria“ viešbutyje, kuriam pavyko prisiteisti „Wardenclyffe“ bokštą ir visą įrangą jame. Ši istorija smarkiai paveikė mokslininką, kuris po tiek metų savo atkaklaus darbo, liko be nieko.

 

                                            Amžinas gyvenimas

       Teslos giminėje daugelis buvo ilgaamžiai, todėl mokslininkas tikėjosi pragyventi daugiau nei šimtą metų. Tikėtina, kad jam būtų užtekę sveikatos ir esant keistam gyvenimo būdui: šilto pieno, kai kurių daržovių ir duonos dieta, bemiegės naktys, praleistos dirbant, keisti potraukiai. Mikrobų maniakinė baimė ir srovės praleidimo per save „seansai“, aplink mokslininką sukūrė nenormalumo aureolę. Tačiau likimas nulėmė taip, kad Tesla papuolė po automobiliu ir sulaužė šonkaulius, o tai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai. Prieš Teslos mirtį nutiko labai keistas įvykis. Žinoma, kad Tesla mylėjo balandžius ir skyrė jiems laiko. Tesla savo dienoraštyje rašo: „ … pro mano atvirą langą įskrido balandis, atsisėdo ant stalo prieš mane. Aš pažiūrėjau į jį ir supratau: greitai jis mirs. Kai tai supratau, iš jo akių pasklido stebuklinga šviesa, jos galia buvo didelė. To balandžio mirtis sutapo su kažko mirtimi manyje. Atrodo, kad mano gyvenimas artėja prie savo galo“. Mokslininkas mirė 1943 metų naktį iš sausio 7 į 8 d., o visus jo popierius paėmė FTB. Po ilgo ir kruopštaus mokslininko rankraščių studijavimo FTB paskelbė, kad užrašuose nėra nieko, kas turėtų naudos žmonijai.

       Iš visų didžiųjų mokslininko išradimų galima sudaryti dešimties pačių svarbiausių, kurie turėjo didžiausią įtaką žmonijai, sąrašą.

       1. Aukšto dažnio elektrotechnika. Prietaisai: aukšto dažnio elektromechaninis generatorius, aukšto dažnio transformatorius.

       2. Daugiafazė srovė. Tesla kalbėjo, kad dviejų fazių srovė yra ekonomiškiausia ir būtent todėl ją taikė elektros įrenginiuose, kurie buvo įrengti Niagaros HES. Dviejų fazių srovės taikymas padėjo pasiekti puikių rezultatų.

       3. Radijo ryšys ir ryšio antena. Jau 1891 metais vienoje iš paskaitų Tesla aprašė radijo ryšio principus ir pateikė pavyzdžius, o mažiau nei po 2 metų sukūrė pirmą pasaulyje ryšio anteną.

       4. Teslos ritės. Dirbtiniai žaibai ir mūsų dienomis gaunami tik šio išradimo dėka.

       5. Elektrotechnika medicinoje. Pastovūs bandymai, praleidžiant srovę per save padėjo aptikti, kad aukšto dažnio srovės su didele įtampa (iki dviejų milijonų voltų) praleidimas padeda odos paviršiuje sunaikinti visus mikrobus, o taip pat išvalyti poras.  

       6. Magnetinio lauko sukimasis. Šį reiškinį mokslininkas aprašė dar 1888 metais, anksčiau nei tai padarė fizikas Galilėjus Feraris.

       7. Asinchroninis elektros variklis. Išradimas taip pat buvo užpatentuotas 1888 metais.

       8. Rentgeno spindulių, ultravioletinio spinduliavimo aprašymas. Visiškai tikėtina, kad Tesla nebuvo pradininkas, tačiau jis buvo vienas iš pirmųjų, kuris į šią sritį įnešė didelį indėlį.

      9. Pirmąją fluorescencinę lempą sukonstravo Tesla ir aplenkė savo amžininkus.

      10. Radijo bangomis valdomas laivas buvo parodytas 1898metais, pademonstravo informacijos perdavimą belaidžiu būdu.  

Parengta pagal EvolutionTechnical

 

2012-01-09

 

Komentarai

Visa tai tiesa, viso pasaulio

Visa tai tiesa, viso pasaulio mokslas visa tai valdo ir panaudoja kai to reikalauja valdantieji. Į civilini gyvenimą, šie išradimai beveik nepaduodami. Dar praeis daug laiko kai žmonės panaudos bent trečdalį to ką sukūrė Nikola Tesla. pasaulyje labai stipriai padaugėjo žmonių su kur kas didesniu žinių bagažu. Pasalio valdantieji, nebegali sustabdyti to kas vyksta.Tačiau jie bando, ir jiems tai nepavyksta. todėl valdovai sunaikins du trečdalius pasaulio, kad sustabdytų žmonijos tobulėjimą. tačiau tai bergždžias reikalas, jie nesupranta jog nauja civilizacija jau žemėje, jų daug, ir jie galingesni už jų suimtus ir jiems tarnaujančius stipraus mastymo žmones, bei hiper kompiuterius.

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas