Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


JAV: nuo iliuzinės demokratijos prie realios diktatūros?

http://www.davidmcelroy.org       Kovo 16 d. JAV įvyko įvykis, kuriam verta skirti ypatingą dėmesį. Kalbu apie Baltųjų rūmų potvarkį, kuris vadinamas „Nacionalinės gynybos išteklių parengtis“. Dokumentas numato, kad karo arba ypatingosios padėties atveju valstybėje JAV prezidentas ir jo administracija gauna praktiškai neribotus įgaliojimus vykdyti griežtą visų visuomenės ir valstybės gyvenimo sričių kontrolę.

       Pramonė, žemės ūkis, energetika, transportas, gynyba ir statyba, vandens ištekliai, sveikatos priežiūros įstaigos, maisto produktai – visu tuo prezidentas nacionalinės krizės atveju gali vienvaldiškai ir savo nuožiūra disponuoti. Tokiu atveju Kongresas tampa penktu ratu Barako Obamos vežėčiose, o garsioji „pilietinė visuomenė“, kurią skatinti kitose valstybėse taip mėgsta Hilary Klinton, kaip ir JAV Konstitucija, panaikinamos, kaip nereikalingos.

       „Jungtinės Valstijos turi turėti pramoninę ir techninę bazę, kuri būtų pajėgi patenkinti nacionalinės gynybos reikalavimus ir galinti prisidėti prie karinės technikos pranašumo taikos metu ir ypatingosios padėties laikotarpiu šalyje. Vidaus pramoninė ir techninė bazė yra pasirengimo nacionalinei gynybai pagrindas. Šiuo įstatymo aktu suteikiami įgaliojimai turi būti panaudojami šios bazės stiprinimui ir jos sugebėjimo tenkinti JAV nacionalinės gynybos poreikius užtikrinimui“, - sakoma Baroko Obamos pasirašytame dokumente.

       Dabar Obama, jeigu manys, jog reikalinga, gali šalyje įvesti karinę padėtį, o pats įgyti diktatoriaus funkcijas. Paskutinį kartą kažkas panašaus įvyko Franklino Delano Ruzvelto laikais. 1941metais gegužės mėnesio pabaigoje Ruzveltas paskelbė neribotą ypatingą padėtį. Tada jau vyko pasaulinis karas, Amerikos įsijungimas į jį buvo tik laiko klausimas, o Kongrese izoliacionistai torpedavo visas rezoliucijas, kurios buvo skirtos paramos Didžiajai Britanijai padidinimui ir laivyno apsaugai Šiaurės Atlanto vandenyne. Prezidento netenkino ekonomikos pervedimo į karinius bėgius vėlavimai ir siekdamas pažaboti „laisvę“ Kongrese, Ruzveltas ir pasiryžo „ypatingiems“ veiksmams.

       Tačiau, kas pastūmėjo padaryti tokį pat žingsnį Baraką Obamą, ir dar prezidento rinkimų metais?!

 

                                                 Carte blanche kuriant autoritarinę valstybę?

       „Washington Times“ laikraščio apžvalgininkas ir Edmundo Berko instituto prezidentas Džefris Kuneris rašo, kad „šis potvarkis yra tiesioginis pasikėsinimas į asmenines laisves, į privačios nuosavybės teises ir teisinę valstybę“. Jo nuomone, „vykdomoji valdžia akiplėšiškai savinasi įgaliojimus pažeisdama Konstitucijos nuostatas, net neklausdama Kongreso leidimo. Ši tvarka suteikia Obamai carte blanche, kūriant centralizuotą autoritarinę valstybę“. Ir apskritai, garbusis konservatorius respublikonas pareiškia, kad „tokio įstatymo logiškiau būtų ieškoti kur nors Venesueloje arba Vladimiro Putino Rusijoje“. 

       Trumpai tariant, dideli linkėjimai Nemcovui, Kasparovui ir visiems likusiems Bolotnos aikštės ir Vašingtono mylėtojams. Kadangi kaip tik Vladimiro Putino Rusijoje panašūs potvarkiai, panaikinantys Dūmą, o ir pačią aikštę, kurioje siaučia vietiniai liberalai, neįsivaizduojami, o štai Amerikoje tinkami. Tai yra vėl reikia bėgti pas ambasadorių Makfolą tartis, ką daryti. Gal dabar jau reikia ne „demokratiją“ginti, o reikalauti diktatūros?!

       Džefris Kuneris mano, kad „šio vykdomojo potvarkio fonu tapo neišvengiamai artėjanti kova su Iranu“. Aseit, „administracija sako, kad „diplomatijos langas užsidaro“. Gynybos ministras Leonas Paneta perspėja Teheraną, kad „galimi bet kokie variantai“, įskaitant karinę intervenciją. „Obama pabrėžia, kad jo kantrybė baigiasi. Jis žada, kad Iranas negaus atominės bombos. Obamai reikia dar keleto mėnesių sankcijų ir tarptautinės izoliacijos, norint parklupdyti ajatolą. Tačiau signalas aiškus ir suprantamas: Obama pasirengęs suduoti triuškinančius smūgius į Irano branduolinius objektus“.

       Tačiau ar tik Irane esmė? Galų gale, du kartus kariavo Irake, tęsiasi kova Afganistane ir kažkaip apsėjo be panašių dokumentų. Be to, pradėti karą su Iranu prieš rinkimus – namaža rizika. Visuomenė pavargo nuo karo Afganistane, o praradimai Irane, jeigu prasidėtų karas, tikriausiai bus reikšmingi.

       O kas, jeigu JAV prezidentas pasistengė gauti ypatingus įgaliojimus didelių vidaus neramumų išvakarėse? Neramumai JAV gali kilti, kaip didelio karo rezultatas. Šiuo atveju su Iranu.

       Ar šiandien yra prielaidos vidaus situacijos destabilizavimui? Paskutinėmis savaitėmis nemažai kalbama apie JAV ekonomikos atsigavimo ženklų atsiradimą, tačiau tokiais atvejais paprastai keičiasi Federalinės rezervų sistemos (FED) politika. Ekonomikos pagyvėjimas sukelia investuotojų aktyvumą, auga paklausa kreditams, didėja palūkanų normos. Tačiau šiandien JAV mes to nematome.

       FED neskubės keisti pinigų politikos kurso, įskaitant palūkanų didinimą, šiomis dienomis leido suprasti Benas Bernankė. Vadinasi, svarbių teigiamų pokyčių Amerikos ekonomikoje kol kas laukti nereikėtų.

 

                                                             Visuomenė prieš sistemą

       Tuo tarpu, pagal „Absolute Strategy Research“ apklausą, du trečdaliai darbingo amžiaus amerikiečių mano, kad JAV ekonomikos modelis žlugo. Pažymėtina, kad toks vertinimas nepriklauso nei nuo respondentų amžiaus, nei lyties, nei materialinės padėties. Pagrindinė pretenzija – socialinio teisingumo trūkumas. Tik 20% respondentų mano, kad pajamos ir turtas yra paskirstomi sąžiningai. Dauguma apklaustųjų pareiškė, kad JAV sistema nesuteikia lygių galimybių visiems ir neatlygina žmonėms už jų sunkų darbą.

       JAV piliečiai nenori į šį modelį ir investuoti. Net per pasaulinės krizės piką, 2009 metais, norinčių investuoti į rizikingus aktyvus ir atsargių buvo maždaug po lygiai: atitinkamai 37% ir 40%. Dabar pasirengusių rizikuoti yra 17% mažiau nei atsargių. Pasak tyrimo autorių, tokios gyventojų nuotaikos gali turėti neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai, kuri yra stipriai priklausoma nuo tokių investicijų.

       Įdomiausia, kad daugiau nelinkęs rizikuoti ir jaunimas. Per paskutinius 30 metų jaunų amerikiečių persikėlimo tikimybė krito daugiau kaip 40%. Pagal „Pew Research“ duomenis, jaunų amerikiečių skaičius, kurie gyvena namuose su tėvais, per 1980–2008 metus padvigubėjo, anksčiau tai Amerikai buvo labai nebūdinga. Jeigu 9 –ojo dešimtmečio pradžioje 80% aštuoniolikmečių jau turėjo vairuotojo teises, tai dabar šis skaičius krito iki 65%. Besitęsianti krizė gali tik sustiprinti šias tendencijas.
       „Jeigu JAV ekonomikos sistema atlygina tiems, kurie rizikuoja, kas nutiks, kai dauguma amerikiečių daugiau nebenorės rizikuoti?“ – ryšium su tuo klausia „Absolute Strategy Research“ generalinis direktorius Davidas Bauersas.

       „IHS Global Insight“ pagrindinis ekonomistas Narimanas Beravešas, komentuodamas tyrimo duomenis, pastebi, kad neigiami vertinimai, duoti JAV ekonomikos sistemai, sukelti ekonominės krizės padarinių. „Tokia pasitikėjimo krizė buvo stebima 4 –ojo dešimtmečio Didžiosios depresijos laikais“, - pastebi analitikas. „Paprastiems amerikiečiams susiformuoja įspūdis, kad atotrūkis pajamose auga: krizės metu turtingi toliau turtėja, kai tuo tarpu pagrindinė našta gula ant darbininkų klasės. Eiliniai piliečiai pamažu nusivylia sistema, kuri negarantuoja lygių galimybių gauti gėrybes. Pavyzdžiui, jeigu paimsime mokymo sistemą: yra tik kelios elitinės privačios mokyklos ir universitetai, kuriuos baigus studentams garantuojamas geras startas karjerai. Tačiau mokslas jose kainuoja labai brangiai, o reiškia, kad už borto lieka dauguma, kuriems, nepaisant jų žinių, niekas neišdavė leidimo į aukštą lygą. Ir vienintelis jų trūkumas tas, kad jie negimė turtingoje šeimoje. Tai prieštarauja „amerikietiškai svajonei“, kur kiekvienas gali tapti milijonieriumi. Neatmestina, kad jeigu nusivylimo laipsnis dar išaugs, tai mes JAV gatvėse pamatysime daugiau demonstrantų, daugiau ekstremistiškai nusiteikusių žmonių“, - sako „UniCredit“ pagrindinis ekonomistas Harmas Bandholcas.

       „Manęs nestebina, kad amerikiečiai nepatenkinti ekonomine sistema. Atsigavimas vyksta labai lėtai, nedarbo lygis virš 8%, o realus darbo užmokestis neauga. Be to, investavę į akcijas per dešimt metų du kartus patyrė nuostolius: 2000 m. ir 2008—2010 metais. Tai sugriovė JAV fondų rinkos kultą“, - pažymi EIU analitikas Styvenas Leslis.

       Įdėmiai įvykius stebi žinomas finansų spekuliantas ir žmonių sielų žinovas Džordžas Sorošas. Finansininkas simpatizuoja judėjimui „Užimk Volstrytą“, kuris išreiškia plačiai paplitusį nusivylimą kapitalizmu, kuriam pritaria ir jis. Žmonės „turi priežasčių jausti apmaudą ir pykti“ dėl išlaidų bankų sistemos gelbėjimui, kurios pirmiausia gula ant mokesčių mokėtojų, o ne akcijų ir obligacijų turėtojų, sako jis.

       „Užimk Volstrytą“ – „neįformintas, neturintis vadovybės, protesto pasireiškimas“, tačiau Sorošo nuomone, jis augs. Jis „dienotvarkėje iškėlė klausimus, kurių ketvirtį amžiaus nelietė tradicinės kairiosios jėgos“.

       Augant nepasitenkinimui JAV miestų gatvėse neišvengiamos riaušės. „Taip-taip-taip“, - džiaugsmingai užbaigia Džordžas Sorošas. Reakcija į netvarką gali būti dar pavojingesnė nei patys prievartos aktai. „Tai taps prielaida varžtų užveržimui ir grubios jėgos taktikos panaudojimui, siekiant atstatyti teisėtumą ir tvarką, tai kraštutiniu atveju gali atvesti į represinės politinės sistemos atsiradimą...“ – pareiškė Džordžas Sorošas Pasaulio ekonomikos forumo Davose išvakarėse.

       Pasirodė, kad tai buvo tiesa. Praėjo tik du mėnesiai, ir „užveržimas“ jau prasidėjo.

       Tuo tarpu, po žiemos tylos judėjimas „Užimk Volstrytą“ vėl pasirodė. Jo dalyviai šiomis dienomis užėmė dar vieną parką Manhetene, kuris yra „Union Square“ aikštėje, ir rengia naujas protesto akcijas. Demonstrantai „okupavo“ „Union Square“ po to, kai prieš savaitę policija suėmė daugiau kaip 70 jų kolegų, susirinkusių Zukoti parke, kuriame iki lapkričio vidurio buvo palapinių stovykla, švęsti protestų pusės metų jubiliejų. Sulaikymai įvyko po to, kai tvarkos saugotojams pareikalavus išsiskirstyti, protestuotojai atsisakė ir toliau skandavo šūkius prieš socialinį neteisingumą.  

      Pasak demonstrantų, „Union Square“ jie planuoja „apsistoti“ ilgam, pavertę ją savo nauja būstine. Jie net suspėjo ten organizuoti improvizuotą biblioteką, panašią į tą, kuri buvo Zukoti, ir pastatė informacijos stendą, kur visi norintys gali susipažinti su judėjimo veikla.

       „Okupantai“ kiekvieną savaitę planuoja rengti „žygius“ į Volstrytą – miesto finansų centrą, jie taip pat rengia visuotinį streiką gegužės 1 d. ir ketina sutrikdyti NATO viršūnių susitikimą Čikagoje gegužės20-21 d. Gegužės 1-ąją, per visuotinį streiką judėjimo dalyviai ragina JAV piliečius neiti į darbą ir mokyklas. Jie nori, kad 1% labai turtingų amerikiečių pajaustų, ką reiškia gyventi be likusių 99% gyventojų. Žodžiu, nauja amerikiečių karta, ir esant naujoms sąlygoms, sugrįžta prie senų gerų darbininkų judėjimo tradicijų.

       Kaip matyti, pavasario atėjimas JAV piliečiams naujų vilčių neatnešė. Amerika palaipsniui grimzta į susierzinimo valdžia ir sistema būseną. Todėl Barako Obamos „Nacionalinės gynybos išteklių parengties“ potvarkiai visiškai gali būti, kad nukreipti, pirmiausia, prieš savus piliečius. Valdančios ir viešpataujančios grupės rengiamsi savo interesų ir savo kapitalų gynybai.

Vladimir‘as Nesterov‘as, 2012-03-24

Šaltinis: Fondsk

 

 

Susiję:

Šiek tiek JAV statistikos

Sveiki atvykę į realybę

Kodėl milijardieriai apmoka akcijas prieš save?

Karinių traukinių vilkstinės filmuotos Oregone

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas