Džonas Sėrlas - skraidančios lėkštės išradėjas

                                                                                                                     Vaikystė

       Džonas Sėrlas (John Searl) – tai nelengvo likimo anglų mokslininkas, padaręs revoliucinius išradimus, kurie iki šiol nėra pripažinti.

       Džonas Sėrlas gimė1932 metais Didžiojoje Britanijoje, Berkšyro grafystėje. Jo vaikystė nebuvo laiminga. Šeima, kurioje Džonas augo, nebuvo mylinčių tėvų. Tėvas per šešerius santuokos metus 7 kartus buvo palikęs šeimą, sūnus jam nerūpėjo. Motina kentėjo nuo psichikos sutrikimų, stengėsi sudurti galą su galu ir rūpinosi labiau savo gyvenimu nei vaikų auklėjimu. Keturių metų Džoną teismas atidavė valstybės globai, jis apsigyveno daktaro Barnardo pensione. Nuo vaikystės Džonas buvo dažnas ligoninių svečias, kadangi kentėjo nuo reto vestibuliarinio aparato ir klausos pažeidimo, kurio taip ir neišgydė. Del to senatvėje Džonas pradėjo kęsti stiprius galvos skausmus.

       Džonas mano, kad silpna sveikata, kurios pasekmė vienišumas, ir padėjo susiformuoti neeiliniam mąstymui, kuris leido jam nepatekti į švietimo sistemos pateikiamų dogmų įtaką.

       Vaikystėje jam pradėjo sapnuotis nesuprantami sapnai. Jis sapnavo skaičius, kurie apibrėžta tvarka jungėsi į kvadratus taip, kad skaičių sumos horizontaliai, vertikaliai ir įstrižai būdavo lygios. Matematikoje tokie kvadratai vadinami magiškais. Sapnai kartojosi ir kartojosi, tačiau berniukui tai buvo tik gražūs paveiksliukai, tuo metu jis dar nesuprato jų prasmės. Bėgant laikui tokie sapnai vis retėjo, tačiau jie turėjo didelę įtaką jo atrastiems išradimams. Pavyzdžiui, 1993 metais, po daugelio bandymų teoriškai paaiškinti eksperimentų duomenis, būtent sapne Sėrlas pamatė Pitagorą, kuris pateikė jam paprastą jo uždavinio išsprendimą. Taip atsirado garsusis kvadratų dėsnis.

       Džonas Sėrlas mano, kad jis nėra šios sistemos pradininkas. Džonas įsitikinęs, kad jis aprašė gamtos dėsnius, kurie gerai buvo žinomi senovėje. Jis mano, kad šios žinios yra daugiau kaip 5000 metų senumo.

 

                                                                Išradimai

       Neturėdamas reikiamo išsilavinimo, jau 5 –ojo dešimtmečio pabaigoje – 6 –ojo dešimtmečio pradžioje Džonas Sėrlas sukūrė taip vadinamą „amžiną variklį“ arba ekologiškai švarios ir begalinės energijos šaltinį, kurio veikimas buvo pagrįstas magnetinės sistemos subalansuotumu. Vėliau šis įrenginys buvo pavadintas SEG (Searl Effect Generator), Sėrlo efekto generatoriumi. Sėrlo efektas remiasi magnetiniais laukais, iki begalybės aplink įmagnetintus žiedus besisukančiais magnetiniais rutuliais, dėl ko ir vyksta elektros energijos gamyba.  

       Be to, Džono išrastas generatorius aplink save sukurdavo gravitacinį lauką, dėl to visa konstrukcija netekdavo svorio. Taip buvo sukurtas kitas Džono Sėrlo išradimas – skraidantis aparatas, kuris nereikalavo degalų ir buvo nepriklausomas nuo gravitacijos. Šis įrenginys buvo pavadintas IGV (Inverse Gravity Vehicle).

 

                                                                      Levituojantis diskas

       Sėrlo eksperimentas su levituojančiu disku (IGV) tęsėsi 4 metus iš eilės (nuo 1968 iki 1972 metų), kol nepasibaigė finansavimas. Per tą laiką levituojantis diskas žemę apskriejo 500 kartų.

       Kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį Džono Sėrlo kaimynai ir atsitiktiniai praeiviai stebėjo nepaaiškinamus reiškinius: nuo pusės metro iki 10 metrų skersmens diskai pakildavo į orą ir valdomi skrisdavo iš Londono į Kornvalį, ir atgal. Skrydis iš Anglijos į Australiją truko apie 30 minučių.

       BBC televizijos žurnalistai pradėjo filmuoti dokumentinį filmą apie neįprastus įrenginius. Jį parodė per televizorių. Po Džono eksperimentų paviešinimo atsirado įvairių valstybių vyriausybių pasiūlymių pirkti technologiją. Tačiau tuo metu Šaltasis karas tarp JAV ir TSRS buvo pačiame įkarštyje ir buvo galima numanyti, jog ši technologija bus panaudota ginklų kūrimui. Bijodamas, kad jo išradimų nepasisavintų, Džonas Sėrlas niekada jų nepatentavo, o 1978 metais sunaikino visus darbo brėžinius.

       1982 metais vietos elektros energijos komitetas Džoną Sėrlą netikėtai apkaltino elektros energijos vagyste. Elektrikai nepatikėjo, kad jo laboratorija maitinosi iš savo šaltinio. Mokslininką pasodino 10 mėnesių į kalėjimą. Tuo laikotarpiu laboratorijoje įvyko keistas gaisras, bet dar iki to visa įranga, brėžiniai ir išradimai dingo. Mokslininką paliko žmona. 1983 metais 51 metų mokslininkas iš kalėjimo išėjo visiškai bankrutavęs, dingo iš viešo gyvenimo, spauda jį pamiršo.

       Tačiau vis dėlto D.Sėrlas nenuleido rankų, jis pradėjo viską iš naujo. Po 4 metų metų Džonas sutiko bendraminčius ir atnaujino savo tyrinėjimus, dabar jis juos grindė ne tik eksperimentais, tačiau ir moksliniais skaičiavimais.

        Džono Sėrlo eksperimentus pakartojo JAV, Rusijoje ir Taivane. Rusijoje Vladimiras Rosčinas ir Sergejus Godinas iš esmės atkūrė SEG ir atliko tyrimus. 1999 metais jie įregistravo patentinę paraišką „mechaninės energijos gaminimo įrenginiui“. Tačiau jų darbas paslaptingai dingo ir liko tik patentinė paraiška.

       Paskutinius dešimtmečius nejaunas žmogus nemažai laiko praleido keliaudamas po pasaulį ir skaitydamas paskaitas. Tai buvo jo bandymas pasiekti žmonių protus ir surasti bendraminčius. Į žurnalistų priekaištus, jog D.Sėrlas nesidalina savo paslaptimis, jis visada atsako: „Per savo gyvenimą savo paslaptis aš papasakojau daugiau kaip milijonui žmonių. Įdomu, kodėl jie nenori girdėti?“

       Nepaisant to, kad D.Sėrlas yra parašęs ne vieną knygą, kurioje moksliškai pagrindė efektą, išaiškino kvadratų dėsnį, ir ne vienas žmogus stebėjo jo atliekamus eksperimentus, pasaulyje iki šiol ginčijamasi dėl jo išradimų. Tačiau Sėrlas sako, jog pasaulyje nėra nieko neįmanoma, išskyrus tai, kad mes patys priimame tai, kaip neįmanomą. Džonas svajoja sustabdyti mūsų planetos teršimą, kurio priežastimi laiko nepasotinimą žmogaus godumą, kuris sukelia energijos ir materialinių išteklių trūkumą. Jis tiki, kad švarus, nemokamos elektros energijos šaltinis leis išspręsti neturtingų žmonių problemą. Galbūt dabar tai atrodo, kaip neįgyvendinama svajonė, galbūt žmonija dar nepasiekė tokio dvasinio išsivystymo lygio, kad begalinė energija taptų gėriu, o ne pasipelnymo ar žmonijos sunaikinimo šaltiniu, tačiau jis tiki ir žino, kad kada nors pasaulis bus geresnis ir tuo tikėjimu uždega kitus.

2012-04-08

 

 

Susiję:

Osmosas: Japonijos ateities energetika

Žmogus, aplenkęs laiką

Energijos naujos rūšys

Energetika, kuriai nereikia kuro. Išradimai

 

Komentarai

Tai kur tie skraidantys

Tai kur tie skraidantys diskai?
Jei sugebejo sukonstruoti tada ... dabar jau nebeiseina...

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas