Argentina: dar vienas smūgis neoliberalizmo dogmai

http://www.diplomatija.com       Nestebina tai, kad Kristinos Fernandes vyriausybės sprendimą dėl 51% „Yacimientos Petroliferos Fiscales“ (YPF) kompanijos, kuri yra Ispanijos „Repsol“ „dukterinė“ įmonė, nacionalizavimo, Vakarai priėmė priešiškai. Apie tai Kristina pranešė balandžio 16 d. Po kelių dienų buvo paskelbta apie kompanijos „YPF Gas“ renacionalizavimo planus. Ir Ispanijai, ir visoms kitoms Vakarų valstybėms šis argentiniečių sprendimas tapo dar vienu iššūkiu jų interesams. Jeigu Argentinai bus leista tokia „savivalė“, tai jos pavyzdžiu gali pasekti ir kitos valstybės.

       Verta prisiminti, kad būtent nuo Lotynų Amerikos 9 –ame dešimtmetyje pradėjo siausti neoliberalių reformų epidemija. Pagrindinį naujos doktrinos šūkį – „laisva rinka išspręs visas problemas“ – apimti ekstazės kartojo politikai, finansininkai, žurnalistai, tarnaujantys pasaulio (šešėlinės) vyriausybės interesams, į kurios kosmopolitinę sudėtį daugiausia įeina Bilderbergo klubo nomenklatūra.

       Prisidengus „inovacine“ strategine koncepcija, privatizavimo procesai prasidėjo nuo Meksikos iki Argentinos ir Čilės. Sėkmingiausiai procesas vyko ten, kur jam paramą garantavo karinės didktatūros. Šią patirtį, pirmiausia Čilės, kompromituojant valstybės valdymą ir skatinant liaudies nepasitenkinimą dėl maisto produktų „trūkumo“, neoliberalizmo emisarai pradėjo plačiai taikyti visame pasaulyje.

       Praktikoje privatizavimas pavirto į „nepatyrusių“ valstybių nacionalinio turto grobimą. Pelnėsi visi tie, kurie atsidūrė valdžios, finansinių ir ekonominių grupių, ir transnacionalinių korporacijų „įgaliotų“ reformatorių sferoje.

       Mito apie idealų neoliberalų kapitalizmą savaiminiam demaskavimui užteko dvidešimties metų. Finansinių ir ekonominių krizių serija, socialinių ir politinių protestų augimas, kova už rinkas ir ypač už angliavandenilių telkinius, ir perspektyvius naftos ir dujų vamzdynų maršrutus ne kartą virto karais: Afganistanas, Irakas, Libija, Sirija. Eilėje – JAV, Izraelio, NATO „žaibiškas karas“ prieš Iraną.

       JAV pasaulinės karinės diktatūros perspektyva kelia visų protingų politikų, ginančių nacionalinius interesus, suprantamą susirūpinimą. Valstybės, kurios tikrai vertina savo suverenitetą, siekia išlaikyti distanciją nuo Imperijos. Ir ne tik dėl grėsmės būti įtrauktoms į agresyvias avantiūras, tačiau ir todėl, kad vis akivaizdesnis jos diegiamos neoliberalios tvarkos pražūtingumas. Ypač tas procesas pastebimas Lotynų Amerikoje, kur ALBA (Bolivaro Aljansas už mūsų Amerikos tautas)valstybės strategiškai svarbius valstybės nuosavybės objektus gina nuo privatizavimo, remia finansiškai, palaipsniui modernizuoja. Pritraukdamos investicijas į šias šakas, Venesuelo, Ekvadoro, Bolivijos ir Nikaragvos „populistinės“ vyriausybės išsaugo kontrolės funkcijas, nustato uždavinius ir jų plėtros ribas.  

       Vakarų ekspertų nuomone, Argentinos prezidentė Kristina Fernandes, veikiama „radikaliai nusiteikusių“ politikų ir savo aplinkos ekspertų, vis labiau linksta prie „populistinių“ Hugo Čaveso valdymo metodų, kuris yra Argentinos sąjungininkas nuo Nestoro Kiršnerio laikų. Tai Čavesas,esant pačiam krizės įkarščiui, padėjo Argentinai investicijomis, kreditais, didelio masto žemės ūkio produkcijos pirkimais. Priimdama sprendimus dėl Ispanijos „Repsol“ kompanijos nacionalizavimo, Kristinos Fernandes vyriausybė pasinaudojo „populistinių“ valstybių patirtimi.

       Nuostolingą, visiškai nenaudingą Argentinai naftos kompanijos „YPF“ privatizavimą ispanai įvykdė Karloso Menemo prezidentavimo laikais. Tada daugelis kalbėjo apie jo ir jo artimos aplinkos gautus „komisinius“. Kaip to rezultatas, atsirado „Repsol YPF“ kompanija. Apie jos veiklos efektyvumą (Argentinos interesų požiūriu) rodo tokie faktai: per paskutinius metus valstybė iš energijos resursų eksportuotojos tapo importuotoja. Praėjusiais metais pirmą kartą per ketvirtį amžiaus šalies prekybos energija balansas tapo neigiamu: energijos išteklių buvo įvežta 3,5 milijardais daugiau negu eksportuota. Be to, kompanija sumažino investavimus į geologinę išteklių žvalgybą.

       Kristina Fernandes teisingai apkaltino kompanijos šeimininkus ispanus tuo, kad jų tikslas tik maksimalaus pelno gavimas iš eksploatuojamų Argentinos telkinių. Argentinos ekspertų išvada kategoriška: “Repsol“ grobuoniškas požiūris, siekiant didesnio rentabilumo, gresia visišku telkinių išeikvojimu. Ispanijos savininkai tikslingai žlugdo Argentinos energetinį saugumą. Įvairiais kanalais buvo gauta informacija apie tai, kad „Repsol“ vedė slaptas derybas su potencialiais pirkėjais, tame tarpe kinais, dėl Argentinos aktyvų pardavimo.

       „YPF“ renacionalizacija paskatino Madridą formuoti tam tikros rūšies „neoliberalaus solidarumo bloką“. „Jeigu kur nors pasaulyje bus vykdomi priešiški veiksmai Ispanijos kompanijų atžvilgiu, vyriausybė juos vertins, kaip priešiškumą Madridui“, - pareiškė Ispanijos pramonės ministras Chosė Manuelis Sorija. „Neteisėtą ekspropriaciją“ pasmerkė JAV, Didžioji Britanija, ES, TVF, Pasaulio bankas ir prie jų prisijungusios šalys, turinčios centro dešiniųjų vyriausybes – Meksika, Čilė, Kolumbija. Ispanijos reikalavimus „Repsol“ kompanijai sumokėti 8 mlrd. eurų kompensaciją plačiai tiražuoja Vakarų žiniasklaida.

       Šiaurės Amerikos laikraščiai Kristinos adresu nepagailėjo įžeidžiančių išpuolių. „The Wall Street Journal“ ją apkaltino „YPF“ „apiplėšimu“ ir nacionalizmo Argentinoje kurstymu. Laikraštis taip pat paragino Argentiną išmesti iš „Grupės 20“. „Washington Post‘ Kristiną išvadino „populiste“, „nukrypusia“ nuo „ekonominio progreso“ strategijos, kurios laikosi Argentinos kaimynės. Greičiausiai omenyje turimos Čilė ir Peru.

       Vakarų propaganda platina tezes, kad „YPF“ nacionalizavimas labai pakenks Argentinai. Tvirtinama, kad kompanijos, kurios šalyje planavo pradėti savo gamybą, dabar susilaikys nuo projektų įgyvendinimo. Sumažės investicijų apimtys, kadangi režimo radikalėjimo grėsmė „vis akivaizdesnė“. Tačiau ALBA šalys ir Brazilija palaikė Argentiną. Iš jų pusės keliami kiti argumentai. Nafta ir dujos – tai energetinio saugumo pagrindas. Transnacionalinių kompanijų įleidimas į šią pagrindinę ekonomikos sferą reiškia suvereniteto, laisvės priimti strateginius sprendimus praradimą.

       Ispanija, kuri negailestingai išnaudojo indėnų tautas, privatizavimo metais įvykdė naują žemyno užkariavimą ir toliau tęsė išteklių pumpavimo praktiką šiuolaikinėmis sąlygomis, nors dabar susiduria su suvereniomis valstybėmis. Be to, Venesueloje, Ekvadore ir Bolivijoje oficialių Ispanijos misijų darbuotojai dalyvavo sąmoksluose, organizuotuose JAV specialiųjų tarnybų. Ispanijos atstovų tokio aktyvumo priežastis – išplėtimas galimybių Ispanijos kompanijų ir bankų ekspansijai. „Repsol YPF“ Lotynų Amerikos žemyne jaučiasi šeimininke, to pasekmė nekontroliuojamumas, pajamų slėpimas, aplinkos apsaugos visiškas nepaisymas, akiplėšiškas kišimasis į vidaus reikalus. Kai kuriais atvejais per „Repsol“ kanalus buvo finansuojamos kenkėjiškos organizacijos, paperkami pareigūnai, tame tarpe indėnų organizacijų vadovai. Jų „bendradarbiavimas“ palengvino gauti leidimus naftos išgavimui vietinių tautų gyvenamosiose zonose.

       Kristinos Fernandes dokumento svarstymas Senate įvyko balandžio 25 d. Kaip ir tikėtasi, jis buvo patvirtintas balsų dauguma. Kitą savaitę analogiška procedūra vyks Deputatų Rūmuose. Tikimasi, kad ir Kristinos šalininkai, ir opozicija palaikys iniciatyvą. Argumentų „už“ daugiau negu reikia. Angliavandenilių telkinių nacionalizacija, valstybės kontroliuojančio vaidmens stiprinimas jų eksploatavime ir komercijoje, turėjo teigiamą poveikį finansų ir ekonomikos, ir socialinei situacijai Venesueloje, Bolivijoje ir Ekvadore. Argentina sugebės įveikti laikinus sunkumus, kuriuos sukuria „Vakarų koalicija“, ir pasieks pergalę. Be to, parama iš Mercosur ir ALBA pusės garantuota.

       Buvęs prezidentas Menemas, dabar senatorius, pagrindinis veikėjas 10 –ojo dešimtmečio naftos sektoriaus privatizavime, diskusijos Senate išvakarėse susitiko su žurnalistu. Menemas nedvejodamas atsakė į klausimą, kokios pozicijos jis laikosi:

       - Žinoma, aš dalyvausiu posėdyje ir palaikysiu siūlymą „YPF“ sugrąžinti į valstybės kontrolę.

       - Bet kaip tai galima, juk būtent jūs privatizavote kompaniją.

       - Tai tiesa, bet mes gyvename kitoje epochoje, kuri visiškai skiriasi nuo ankstesnės. Laikai keičiasi. Situacija pasikeitė.

       Šį Menemo pripažinimą žiniasklaida praktiškai nutylėjo. Yra valstybės, kuriose totalaus privatizavimo ir „laisvos rinkos“ šalininkai vis dar vilioja į neoliberalių miražų pasaulį, toliau savo valstybėse vadovauja ekonomikai ir finansams taip, tarytum iš viso pasaulio nesklistų signalai apie šio modelio pražūtingumą.

Nil‘as Nikandrov‘as, 2012-04-28

Šaltinis: Fondsk

 

 

Susiję:

Argentinoje nacionalizuojama stambiausia naftos kompanija

Prisiminimas apie apiplėšimą

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas