Projektas „Venera“ – tai Žako Fresko (Jacque Fresco, gimė 1916 kovo 13 d.) komandos sukurtas naujos visuomenės ir naujos santvarkos modelis. Projekto autoriai mano, kad pagrindiniai esamos sistemos žmonių bėdų kaltininkai yra prekių mainai, vertė ir patys pinigai. Jie – tai blogio ašis, dėl kurios žemėje klesti neteisingumas, karai ir egzistuoja skurdas.

       Žakas Fresko įsitikinęs, kad mūsų žemė – tai didžiulė energijos stotis, turinti neišsemiamus išteklius, todėl galinti jais aprūpinti visus žemės gyventojus, ypač panaudojus jau dabar egzistuojančius, naujus energijos gavimo būdus, kurie nenaikina žemės, nedaro jai žalos. Bet egzistuojanti pinigų sistema, stambios naftos, dujų, branduolinės energetikos ir kt. monopolijos, jų finansuojama valdžia sudaro barjerus naujų technologijų finansavimui, jų įsisavinimui, o juk tik panaudojus šias technologijas, galima pereiti prie aplinką saugančio išteklių naudojimo. Nedidelės grupės naujų technologijų išradėjų, entuziastų bandymai ir pastangos pasipriešinti prieš kapitalą, patiria nesėkmę. 

       Gamtos ištekliai turi priklausyti visai žmonijai, o ne grupelei asmenų. Jų planetoje yra pakankamai, ir todėl dabartinį jų trūkumą galima paversti į gausą. Energijos, išgautos natūraliu, ekologišku būdu, užteks visiems. Energijos bus visur, todėl niekam net nešaus į galvą ją pardavinėti, o tuo labiau pirkti. Visas sukurtas gėrybes bus galima gauti nemokamai.

       Ištekliais, o ne pinigais, pagrįsta ekonomika leis visas jėgas skirti mokslo ir technologijų vystymui. Pamažu automatizacija ir robotai visiškai pakeis žmogų, atlikdami monotonišką, sunkų ir neįdomų darbą. Bet tai visai nereiškia, kad žmonės taps tinginiais, neišlips iš lovos ir pasieks 300 kg. Turėdamas laisvo laiko, žmogus galės užsiimti tuo, kas jam įdomu ir svarbu. Žmogus taps laisvu nuo vergiško darbo, jis nebus pririštas prie bankų ir  išsilaisvins iš visų tų blogybių, kurios natūraliai egzistuoja dabartinėje sistemoje, t.y. bado, skurdo, karų.   

       Projektas „Venera“ – tai naujas šio tūkstantmečio dizainas. Aukštųjų technologijų, patogiai ir protingai suplanuoti miestai, kuriuose yra ežerų, parkų ir miškų. Miesto centre įrengtas didžiulis kibernetinės vyriausybės duomenų centras. Kibernetinė vyriausybė – tai kompiuterių tinklas su automatine sistema, kuri aptarnauja miestą. Skirtingai nuo fantastinių idėjų, kuriose robotai pavergia žmones ir pradeda valdyti pasaulį, „Veneros“ kibernetinis centras nekontroliuoja žmonių gyvenimo ir į jį nesikiša, todėl, kad tai prieštarauja projekto koncepcijai. Kibernetinis centras yra žmogaus pagalbininkas jo dvasinėse paieškose ir intelektiniame augime, taip pat žmogų aprūpina visomis reikalingomis materialinėmis gėrybėmis.

       Ne vienas iš jūsų pagalvos ir paklaus – tai komunizmas? Tikriausiai neturi reikšmės, kaip vadinsis nauja visuomeninė santvarka: komunizmu ar Venera. Ir visiškai gali būti, kad tai ne utopija, o žmonės, kurie išgyvens dar 70-80 metų, savo akimis pamatys tai, apie ką dabar kalba „Veneros“ projekto autorius, pramonės dizainierius ir inžinierius Žakas Fresko.

       Visi, kas matė filmą „Laikmečio dvasia“ („Zeigeist“), tikriausiai pamena apie jame papasakotą projektą „Venera“. Tie, kas šio filmo nežiūrėjo, apie šį projektą gali sužinoti, pažiūrėję Roksanos Medaus (Roxanne Meadows) filmą „Rojus ar užmarštis“.

Rusų kalba

Anglų kalba, subtitrai lietuvių kalba

2012-09-24

Susiję:

Klestėjimas: ar žemė pasirengusi tai priimti?

Džonas Sėrlas - skraidančios lėkštės išradėjas

Žmogus, aplenkęs laiką

Energijos naujos rūšys

Energetika, kuriai nereikia kuro. Išradimai