Šių metų rugsėjo 19 d. per Baltarusijos televizijos kanalą “Belarus 1” parodė televizijos naujienų tarnybos BTRC filmą „Rinkimų diena. Nacionalinių politikų ypatumai“, kuriame pateikiamas Baltarusijos žurnalistų atliktas tyrimas apie rinkimų ypatumus JAV ir Europos valstybėse. Žurnalistai nustatė, kad Vakarų pasaulyje nėra vienodos rinkimų organizavimo ir pravedimo tvarkos. Įvairiose valstybėse kiekvienos rinkimų kampanijos etapai turi tam tikrus skirtumus, kuriuos sąlygoja tos šalies tradicijos ir įstatymai. Ir nors kai kuriose Vakarų demokratijos valstybėse taikomos taisyklės mums gali pasirodyti nedemokratinėmis, tačiau Vakarų politikams ir rinkėjams tai atrodo normalu bei priimtina.

      Duodamas interviu prancūzų žurnalistams, V.Putinas teisingai pastebėjo, kad nėra vieno Vakarų demokratijos modelio, kiekvienoje valstybėje jis turi savo ypatumus.

       Taip pat nėra ir vieno rinkimų – politinio proceso, kurio metu piliečiai išrenka atstovus, - modelio.

       Pavyzdžiui, paimkime JAV. Kad JAV prezidento rinkimai yra nedemokratiški, archaiški supranta ir nemaža dalis amerikiečių, ir kitos Vakarų valstybės, ir nors kartais apie tai užsimena, niekas dėl tokių rinkimų JAV nesmerkia. Užtenka pasakyti, kad tokia šalies tradicija ir niekam į galvą net nešauna JAV laikyti nedemokratine valstybe.

       Seniausioje Vakarų demokratijoje - Didžiojoje Britanijoje už rinkimus atsako valstybės valdininkai. Rinkimų komisijos pirmininkus ir jos narius, kurie negali priklausyti jokiai partijai, skiria valstybės vadovė – karalienė.  Tarptautiniams stebėtojams neleidžiama stebėti tokių svarbių rinkimų etapų, kaip rinkėjų registravimo, kandidatų iškėlimo ir registravimo, asmenų ir institucijų atsakingų už rinkimų vykdymą darbo, balsų skaičiavimo ir balsavimo rezultatų suvedimo.

       Vokietijoje federalinė valstybė ir jos institutai gali neleisti į valdžią ateiti radikaliai partijai. Ir niekas Vokietijos už tai neapkaltins, kad jos rinkimų sistema yra nedemokratiška, užkerta kelią tam tikros gyventojų dalies interesų atstovavimui parlamente ar savivaldos institucijose.

       Austrijoje rinkimų komisijai vadovauja Vidaus reikalų ministras, JAV kai kuriose valstijose išankstinis balsavimas vyksta keletą mėnesių, kai kuriose valstybėse balsuojant nereikia pateikti tapatybės dokumento, užtenka, pavyzdžiui, kvito už sumokėtas komunalines paslaugas, kai kur, norint balsuoti, reikia sumokėti užstatą, JAV daug milijonų rinkėjų neturi balsavimo teisės. Tai ir dar daug kitų keistų ir mūsų akimis nedemokratiškų taisyklių, kurios taikomos Vakarų valstybių rinkimų organizavimo ir pravedimo etapuose, atskleista Baltarusijos žurnalistų filme.

       Ir tai, kad Vakarų politika ir rinkimai tapę begaliniu šou, ir tai, kad piliečiai praradę pasitikėjimą šių valstybių valdžia, jų vykdoma politika, rinkimais, nesustabdo Vakarų valstybių politikų ir žiniasklaidos kritikos tų valstybių atžvilgiu, kurios atsisako joms paklusti. Nesustabdo ir tai, kad ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras neturi sukurtų bendrų standartų bei aiškių rinkimų vertinimo kriterijų. Todėl tarptautiniai stebėtojai iš ESBO turi teisę pagal savo nerašytas taisykles sukritikuoti bet kurios Vakarams neįtinkančios valstybės rinkimų tvarką, netgi nepaisant to, kad tokia pati tvarka ar net blogesnė egzistuoja kurioje nors demokratinėje Vakarų valstybėje.

       Galbūt šis Baltarusijos žurnalistų filmas atsirado, ir kaip noras pasidomėti kritikuojančių Vakarų valstybių rinkimų taisyklėmis, galbūt iš jų pasimokyti demokratijos, apie kurią jie tiek daug kalba ir mokina kitas valstybes. Bet rezultatas netikėtas – atskleista, kad vakariečiai savo akyje nė rąsto nemato, o svetimo - ir krislą pamato.

2012-10-09



Susiję:

Slovakijos „sūpuoklės“ – atskiras bendro demokratijos „lochatrono“ atvejis