Pasaulio narkotikų mafija ir bankai. Temos įvadas (I)

       Šiandien žiniasklaidoje narkotikų tema gana populiari. Vienas iš labiausiai diskutuojamų problemos aspektų – bankų dalyvavimas „purvinų“ pinigų, kuriuos gauna narkotikų prekeiviai, ‚plovime“ ir už tai gavimas didžiulių komisinių.

             Bankai ir narkotikų verslas – tai ne paprasčiausiai partneriai, o vieninga visuma

       Neseniai „Guardian“ (Didžioji Britanija) atsirado straipsnis „Global Banks Are the Financial Services Wing of the Drug Cartels“. (1) Straipsnio pavadinimą galima išversti maždaug taip: „Tarptautiniai bankai yra nakotikų kartelių finansų tarnybos padaliniai“. Straipsnis labai įdomus, jame daug naudingos informacijos, bet jau pačiame pavadinime, mano nuomone, yra „perlenkimas“: narkotikų prekeivių ir bankų aljanse paskutiniai, atseit, vaidina pavaldų, pasyvų vaidmenį.

       Pagal tokį supratimą apie narkotikų verslo ir bankų santykius paprastai daroma išvada: taip, bankai kalti dėl „purvinų“ pinigų „plovimo“, jie bendrininkai, bet ne pagrindiniai „purvino“ verslo dalyviai. Atseit, valstybė kovai prieš narkomanijos maro epidemijos plitimą pagrindines jėgas turi nukreipti kovai prieš narkotikų verslą, o kova su bankais bendrininkais gali būti vykdoma pagal „likutinį“ principą.

       Realiame gyvenime viskas taip ir vyksta. Visų valstybių ir tarptautinių organizacijų dėmesio centre yra narkotikų mafija. Tradiciškai ji suprantama, kaip organizuoto nusikalstamumo grupės, kurios užsiima narkotikų gamyba, perdirbimu, saugojimu, transportavimu, didmenine ir mažmenine prekyba. Tokias grupes dažnai vadina narkotikų karteliais. Šiandien kovai prieš narkotikų mafiją valstybės išleidžia pasakiškus pinigus. 1972 m., kai prezidentas Ričardas Niksonas paskelbė karą narkotikams, iš JAV federalinio biudžeto išlaidos šiems tikslams buvo lygios 110 mln. dolerių. O štai 2013 metams kovos prieš narkotikus programai Barako Obamos administracija paprašė beveik 26 mlrd. JAV dolerių, tai 1,6% viršijo ankstesnių finansinių metų asignavimą. Ir tai neskaitant milijardų dolerių, kurie skiriami nurodytų programų įgyvendinimui atskirų valstijų valdžių lygyje. Išsami biudžeto asignavimų analizė rodo, kad šiose programose bankai lieka „už kadro“. Turima galvoje, kad kova prieš „purvinų“ pinigų iš narkotikų verslo „plovimą“ turi užsiimti bankų priežiūros institucijos. T. y. pirmiausia JAV Federalinė rezervų sistema, kuri ne tik neįeina į JAV vykdomosios valdžios sudėtį, bet ir apskritai yra privati korporacija.

       Esant tokiems „perlenkimams“ mes turime tokį vaizdą. Pagal duomenis, kuriuos pateikia Rusijos Federacijos Federalinėsnarkotikų kontrolėstarnybos(FNKT) direktorius, generolas Viktoras Ivanovas, kovos prieš neteisėtą narkotikų prekybą valstybės tarnybos pasaulyje vidutiniškai išima 10-15 procentų tiekiamų į rinką narkotikų. Tuo pačiu metu iš bendro pasaulio apyvartoje besisukančio pinigų kiekio, kurie gaunami iš narkotikų prekybos („narkotikų pinigų“), išimama ne daugiau kaip 0,5 procento. (2) 

       Faktiškai seniai vykęs bankų stambaus kapitalo suaugimas su narkotikų mafija pagal jos klasikinį supratimą („narkotikų karteliais“, „narkotikų sindikatais“) šiandien jau pasibaigė. Jau neįmanoma pravesti ribos tarp pasaulio bankų ir narkotikų kartelių. Taip pat, kaip neįmanoma pravesti ribos tarp „purvinų“ ir „švarių“ pinigų. Didelė dalis taip vadinamų švarių pinigų taip pat turi narkotinę kilmę. Susidariusį bankų ir narkotikų kartelių aljansą tiksliausiai galima apibūdinti, kaip „narkotikų ir bankų mafiją“, arba „narkotikų ir bankų verslą“. Nauja transnacionalinė sąjunga įgauna tikrai neribotas galimybes įtakoti šiuolaikinės visuomenės visas gyvenimo puses – ekonomiką (pramonę, žemės ūkį, kitus realios ekonomikos ir paslaugų sektorius), mokslą, švietimą, kultūrą, vidaus ir užsienio politiką. Daugelio pasaulio valstybių visuomenės santvarkos modelis šiandien – tai iki šiol nežinota kapitalizmo vystymosi stadija, o būtent narkotikų ir bankų kapitalizmas...

                                                 Šiuolaikinės narkotikų mafijos hierarchija

       Narkotikų mafija plačiąja prasme turi tris lygius.

       Pirmas (žemiausias) lygis – grupės, kurios yra narkotikų judėjimo grandinės pačioje pradžioje ir pačiame gale:

       a) grupės, kurios užsiima narkotikų gamybos organizavimu (auginimu ir pirminiu perdirbimu) ir jų pirkimu iš augintojų;

       b) grupės, kurios užsiima narkotikų pateikimu galutiniams vartotojams (mažmeninė rinka).

       Antras (vidurinis) lygis– grupės, kurios užsiima stambiomis narkotikų partijomis. Jos užsiima narkotikų galutiniu perdirbimu, pakavimu, saugojimu, transportavimu (įskaitant tarptautinį), didmeninės prekybos organizavimu. Būtent šio lygio grupes priimta vadinti narkotikų karteliais ir narkotikų sindikatais, o jų vadovus – narkotikų baronais.

       Kas yra narkotikų kartelis? Organizuoto nusikalstamumo specialistas M.Glenis rašo: „Kartelis – tai holdingo kompanija, smulkių ir lanksčių mafijinių grupuočių, kurios valdo vienas ar kitas šakos dalis, aglomeracija... skirtingai nuo populiaraus įsivaizdavimo kartelis... labai decentralizuotas“. (3)

       Praėjusį šimtmetį stambiausi narkotikų karteliai bazavosi Kolumbijoje. Patys žinomiausi iš jų – Kalio ir Medeljino karteliai (pagal Kolumbijos miestų pavadinimą). Kad būtų suprantamas narkotikų kartelio veiklos mastas, pateiksime informaciją apie Kalio kartelį, kurią savo laiku parengė JAV Kovos su narkotikais valdyba, ir apima 10 –ąjį dešimtmetį: „Kasmetinis Kalio mafijos pelnas vertinamas maždaug 4-8 milijardais dolerių; ši organizacija valdoma, kaip gerai organizuotas verslas, kuriame Kalio mafijos lyderiai priima sprendimus... Kolumbijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Jie savo tarptautines įmones valdo, pasinaudodami sudėtinga sistema, telefonais, faksais, greitųjų žinučių programa ir kompiuteriais, turėdami nuosavą žvalgybos tinklą, kuris gali konkuruoti su daugelio besivystančių šalių žvalgybomis. Kalio narkotikų baronai kontroliuoja Kalio miesto aro uostą, jo taksi tinklą ir telefonų kompaniją. Jie žino, kas atvyko į Kalį ir kas iš ten išvažiuoja, kas kalbėjo su policija ir kas bendradarbiavo su JAV teisėsaugos tarnybomis“. (4) 

       Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad narkotikų verslo grupių (tokių, kaip ta, kuri buvo įsikūrusi Kalyje) vadinimas „narkotikų karteliais“ ne visai korektiškas. Terminas „narkotikų kartelis“ greičiau tinka tiems susitarimams, kuriuos sudaro keletas tokių grupių. Susitarimai liečia, pirmiausia, „prekių“ pardavimo rinkų pasidalinimą. Tos Kolumbijos grupuotės susitardavo dėl marichuanos ir kokaino pardavimo rinkos pasidalinimo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kalio grupuotė, pagal tuos susitarimus, gavo Niujorko rinką. (5) 

       Narkotikų verslo grupes tokias, kaip Kalio arba Medeljino karteliai teisingiau vadinti narkotikų sindikatais. Ekonomikos ir teisinėje literatūroje nusistovėjo sindikato apibrėžimas, kaip formaliai nepriklausomų įmonių, kurios turi bendrą pardavimų veiklą, susijungimas. Kolumbijoje, Meksikoje, Afganistane, „Auksinio trikampio“ valstybėse, Pietų Afrikoje, kitose šalyse veikia grupės, kurios organizuoja narkotikų auginimą ir perdirbimą. Sukurtą „prekę“ jos perduoda realizuoti bendrai kontorai, kuri atlieka „prekės“ didmeninį tiekimą. Akivaizdi klasikinė sindikato forma. O jau keletas sindikatų sudaro kartelinį susitarimą dėl pardavimo rinkos pasidalinimo. Kiekviena didelė valstybė (JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir kt.) – tai didžiulė narkotikų rinka, kurioje veikia keletas sindikatų, susitariančių dėl rinkos pasidalinimo. Sindikato „galva“ yra realizavimo šalyje, „uodega“ – „prekės“ gaminimo šalyje. Pavyzdžiui, pagrindinių Afganistano narkotikų sindikato vadovų reikia ieškoti už tūkstančių kilometrų nuo Afganistano opiumo laukų – Turkijoje, Europos, Amerikos žemyno valstybėse. Praktiškai visi narkotikų sindikatai – tai transnacionalinės organizacijos.  

       Šiandien narkotikų prekybos centrai ir keliai labai pasikeitė palyginus su praėjusiu šimtmečiu. XXI amžiuje pagrindinius vaidmenis užėmė narkotikų mafijos grupės Meksikoje (kokainas) ir Afganistane (opiumas ir heroinas). Nors grupės ir sudaro kartelinius susitarimus dėl pardavimo rinkų pasidalinimo, bet šie susitarimai pastoviai sulaužomi. Prasideda kova už rinkų perdalijimą, kuri pavirsta į tikrą karą. (6) 

       Trečias (aukščiausias) lygis– grupės, kurios tiesiogai nesusiduria su „preke“.

       Pagrindiniai institutai, kurie įeina į trečio šiuolaikinės narkotikų mafijos organizacijos (aukščiausio) lygio sudėtį, yra bankai, specialiosios tarnybos, žiniasklaida. Visi jie turi legalų statusą. Apie bankus ir specialiąsias tarnybas kalbėsime žemiau. Be jų, trečiam lygiui priskiriami įstatymų leidžiamosios, teisminės valdžios, tam tikrų vykdomosios valdžios pagrindinių tarnybų atstovai. Šie institutai ir asmenys sudaro glaudžiai susijusį tinklą. Jis išeina už atskirų valstybių ribų, sudarydamas pasaulinį tinklą. Pasaulinio narkotikų mafijos tinklo sukūrimui labai padėjo prieš tris – keturis dešimtmečius prasidėję tarptautinio prekių, žmonių, kapitalų, informacijos judėjimo liberalizavimo procesai – tai kaip tik tai, ką 10 –ojo dešimtmečio antroje pusėje pradėjo vadinti globalizacija. Faktiškai narkotikų mafiją galima įsivaizduoti, kaip pasaulinę narkotikų korporaciją daugelyje pasaulio šalių turinčią savo skyrius ir filialus.

       Trečiame (aukščiausiame) lygyje sprendžiami tokiestrateginiai uždaviniai, kaip:

       a) grynųjų pinigų, gautų pardavus „prekę“, „plovimas“;

       b) pajamų, gautų pardavus „prekę“, investavimas į įvairius ekonomikos sektorius;

       c) narkotikų mafijos einamųjų operacijų „pridengimo“ suteikimas pirmame ir ypač antrame lygiuose;

       d) palankių sąlygų narkotikų verslo plėtimui sukūrimas atskirose valstybėse.

Tęsinys II dalyje

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

(1) «Guardian»,  2012.07.21.

(2) „Planetos narkotikų srautai, kaip augančios (progresuojančios) pasaulio finansų ir ekonomikos krizės pagrindinis veiksnys“. FNKT direktoriaus V.P.Ivanovo ataskaitos tezės, perskaitytos Vašingtono m. (JAV) 2011 metų lapkričio 18 d.//Rusijos Federacijos Federalinės narkotikų kontrolės tarnybos tinklalapis (Сайт Федеральной службы Российской Федерации по контролю за оборотом наркотиков).

(3) Миша Глени. Теневые владыки: кто управляет миром. – М.: Эксмо: Алгоритм, 2010, psl. 336.

(4) Ten pat, psl. 333.

(5) Тen pat, psl. 332.

(6) Meksikoje jau daugiau kaip dešimtmetį vyksta nenutrūkstamas karas tarp daugybės narkotikų grupių (narkotikų kartelių), kuris pastaraisiais metais peraugo į patį tikriausią pilietinį karą. Tokio karo aukų skaičius jau pasiekė beveik 50 tūkst. žmonių (žiūr.: В.Ю. Катасонов. Присоединение России к ВТО: дальнейшая наркотизация страны. 2012.08.09 // Tinklalapis „Движение за возрождение отечественной науки“ // za-nauku.ru).

Valentin‘as Katasonov‘as, 2012-11-02

Šaltinis: Fondsk

 

 

Susiję:

Rusai žudo rusus

Afganistano narkodžihadas ir Pentagono žemėlapis

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.