Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Bilderbergo narių „atostogos Romoje“

www.contre-info.com/       Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja keletas struktūrų, kurių veikla, kaip taisyklė, neviešinama, bet sulaukia didelio dėmesio dėl reikšmingo, o kartais išskirtinio jų narių vaidmens pasaulio politikoje. Tokioms institucijoms priskiriami: Romos klubas, Trišalė komisija, Taryba tarptautiniams reikalams(Council on Foreign Relations CFR) , „Grupė“ arba „Mes“ (įkurta žinomo Didžiosios Britanijos pasaulinio viešpatavimo apologeto, deimantų imperijos „De Beers“ įkūrėjo Sesilio Rodso (Cecil Rhodes)). Na ir, žinoma, Bilderbergo klubas, sukurtas 1954 m. gegužės mėn. Rokfelerių iniciatyva.

       Padidintas dėmesys Bilderbergo nariams susijęs su trimis aplinkybėmis. Pirma – tai konferencijos personalinė sudėtis, kurios pagrindiniais dalyviais, neperdedant, yra žmonės, nustatantys ne tik išsivysčiusių šalių, bet ir viso pasaulio politinį ir ekonominį vystymąsi. Tai Vakarų turtingiausios ir įtakingiausios šeimos – bankininkai, pramonininkai, žiniasklaidos magnatai.

      Į vienus ar kitus Klubo renginius kviečiami personažai, kurie vėliau tampa ne paprasčiausiai pirmais valstybių asmenimis, bet aktyviais atstovais interesų tų žmonių, kurie atvedė juos į valdžią. Taip, 1991 metais Arkanzaso gubernatorius B.Klintonas sėkmingai išlaikė Bilderbergo narių žvalgytuves ir gavo jų paramą prezidento rinkimų kampanijos metu. Analogišką procedūrą 1997 metais praėjo Tonis Bleras ir 1999 metais Romanas Prodis, prieš tapdamas Europos Komisijos vadovu. O 2008 m. Bilderbergo klubo narės Dianos Feinštein namuose įvyko slaptas B.Obamos ir H.Klinton susitikimas (1), kuriame buvo nuspręsta, kas taps JAV 44 -uoju prezidentu.

       Antroji aplinkybė – tai pasaulio istorijos eigos projektavimas, kuriuo užsiima konferencijos dalyviai. Esmė ta, kad susirenka Bilderbergo klubo nariai, siekdami susitarti dėl jiems gyvybiškai svarbių klausimų, nustatyti pasaulio vystymosi kryptis, tenkinančias jų interesus. Mes neturime teisės neigti įtakingų asmenų interesų egzistavimo, bet kažkodėl jų interesai visada prieštarauja įvairių pasaulio tautų priimtam supratimui apie lygybę, laisvę, pagaliau teisingumą. Nekalbant jau apie tai, kad jų interesai tiesiogiai susiję su suverenių valstybių naikinimu (nėra jokios priežasties manyti, kad Rusija išbraukta iš šioje eilėje numatytų valstybių).

       Ir taip jau atsitinka, kad po kiekvieno Bilderbergo narių susitikimo įvairiose pasaulio dalyse įvyksta rimti pasikeitimai: kai kur prasiveržia naujas konfliktas, piratai užgrobia laivus, teroristai susprogdina civilius gyventojus, o kažkur prasideda ekonominė krizė – šokinėja kotiruotės biržose, krenta valiutų kursai, valstybės paskelbia defoltus.

       Trečioji aplinkybė – tai pabrėžtinai slaptas susitikimų pobūdis, bet kokios patikimos informacijos iš pačių Klubo dalyvių nebūvimas. Precedento neturinčios saugumo priemonės, ir pirmiausia, informacijos apie Klube vykstančias diskusijas infomacijos patekimo į žiniasklaidą kanalų uždarymas, liudija tik apie tai, kad Klubo nariai turi ką slėpti.

       Vienaip ar kitaip, „šis mažas, lankstus, neformalus ir konfidencialus tarptautinis forumas“ nevykdo balsavimų ir nepriima programinių pareiškimų (2), vėliau juos paskelbiant spaudos konferencijose, bet susirenka išimtinai svarbių pasaulio problemų svarstymui. Bilderbergo klubo tinklalapyje, kurį dengia tokia pat tamsa, kaip ir pačias konferencijas, galima surasti klausimų išvardijimą. Jis daug ką parodo. Pavyzdžiui, 2012 metais nuo gegužės 31 d. iki birželio 3 d. Šantiljyje (JAV, Virdžinija) vykusioje konferencijoje buvo svarstoma apie transatlantinių santykių padėtį, galimybę pasiekti aktyvų ekonominį augimą, demokratijos ateitį išsivysčiusiame pasaulyje, o taip pat galimus JAV ir Europos politinio landšafto pasikeitimus. Tada JAV užsienio politikos problemos buvo susietos su nestabilumu Artimuosiuose Rytuose. Ypatingas dėmesys buvo skirtas euro likimui. Darbotvarkėje figūravo ir tokie, labai atvirai suformuluoti, klausimai:

       - ką reiškia „Putinas 2.0“?

       - ką Vakarai gali padaryti su Iranu?

       - kaip suverenios valstybės bendradarbiauja kibernetinėje erdvėje?

       - koks Kinijos ekonominis ir politinis akiratis? (3)

       Bilderbergo klubo interesai išties pasauliniai. Klubo konferencijos vyksta kartą per metus, paprastai gegužės- birželio mėn. Tai gana didelio masto renginiai: dalyvaujančių skaičius gali viršyti 300 žmonių (nepaisant to, kad pastovus klubo narių skaičius paprastai neviršija 120 žmonių). 2/3 dalyvių – tai Europos atstovai, likusieji – iš Šiaurės Amerikos. Analogiškas narystės pasiskirstymas tarp kapitalo ir politikos: 2/3 – stambus verslas, 1/3 – politika (4). Šie susitikimai planuojami iš anksto. Daugiau ar mažiau apie juos yra informuoti žurnalistai. Tačiau būna neeiliniai posėdžiai, ribotas dalyvių skaičius rodo apie iškilusių problemų rimtumą. Tokiems ypač svarbiems Klubo posėdžiams priskiriamas ir nesenai Romoje įvykęs lapkričio mėn. susitikimas. Remiantis netiesioginiais duomenimis, buvo diskutuojama apie krizės paaštrėjimą pietų Europoje, ir pirmiausia Italijoje.

       „Mažosios tarybos“ posėdis vyko viešbutyje „De Russie“, kuris laikomas unikaliu „liuks“ klasėje ir priklauso žinomam „Rocco Forte Hotels“ viešbučių tinklui. „Jo pasididžiavimas yra nuostabūs sodai su terasomis, esantys tylia oaze triukšmingo Amžinojo miesto centre, kuriuose galima pakvėpuoti šviežiu oru arba maloniai pasivaikščioti. Viešbučio Paslaptingame sode galima stebėti grakštų retų rūšių drugelių plasnojimą. Viešbutis, kurio pavadinimas susijęs su privačiais Rusijos Imperatoriaus namų narių vizitais, buvo pastatytas 1816 metais ir suderina rafinuotą eleganciją ir harmonijos, ir komforto atsmosferą“ (5). 

       Šis prabangus viešbutis, įsikūręs pačiame Romos centre, prestižinėje Via del Babuino gatvėje, kuri jungia Ispanijos aikštę su Pjaca del Popolo (Piazza del Popolo) aikšte, ne tik pabrėžė susirinkusių asmenų lygį, bet ir turėjo nukreipti landžių žurnalistų dėmesį. Esmė ta, kad Bilderbergo narių susitikimas buvo suderintas su Romos kino festivaliu (lapkričio 9-17 d.), į kurį visada suvažiuoja daug žinomų ir turtingų žmonių, kurie mėgsta viešbutį „De Russie“. Kaip sakoma, nori ką nos paslėpti, tai padėk matomiausioje vietoje.

      Tačiau, nepaisant atsargumo priemonių, Italijos žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad į Klubo susitikimą Romoje buvo pakviesta ne mažiau kaip 80 narių, daugiausia tie, kurie įeina į organizacinį komitetą. Pagrindinis darbotvarkės klausimas buvo visai ne šviesi Italijos, Ispanijos ir Graikijos, „į kurias stipriai smogė derivatyvų pasaulinė krizė, ir kurioms primestos griežtos taupymo priemonės“ (6), ateitis. 

       Pagal tinklalapio DagoSpia.com (7) duomenis, susitikime dalyvavo beveik visas Italijos ministrų kabinetas. Visų pirma, Ministrų Tarybos Pirmininkas ir senatorius iki gyvos galvos Marijus Montis, buvęs ministras pirmininkas Džulijanas Amata, ekonomikos vystymosi, infrastruktūros ir transporto, švietimo, teisingumo, darbo ministrai. Be to, buvo pakviesta keletas įtakingų asmenų iš žiniasklaidos pasaulio, profsąjungų, pramonės holdingų. Pavyzdžiui, „Telecom Italia“ vadovas Frankas Bernabė, Corriere del Serra"vyriausiasis redaktorius Feručis de Bortolis, Parmalat“ generalinis direktorius Enrikas Bondis. Italijos bankininkus atstovavo Centrinio banko pirmininkas Ignacijus Viska, o viršvalstybinę bankų sferą – taip pat italas, Europos centrinio banko pirmininkas Marijus Dragis.

       Tokia Italijos delegacijos sudėtis liudija apie ypač rimtą situaciją, į kurią pateko didelė Europos ekonomika. Kaip dauguma ekonomikų mano, jeigu Graikijos, ir net Ispanijos, defoltą „vieninga Europa“ gali išgyventi, tai Italijos žlugimas reikš Europos Sąjungos pabaigą. Pagal Europos Komisijos prognozę, 2013 metais euro zonos laukia recesija, kuri apims Graikiją, Ispaniją, Italiją, Kiprą, Portugaliją ir Slovėniją. Pagrindinis Europos finansininkas Olis Renas mano, kad „priekyje sudėtingi laikai“. 2014 metais valstybės skolos euro zonoje lygis padidės nuo 88,8 iki 94,3% BVP. Rekordininke išliks Graikija (176,7% BVP 2012 metais ir 188% BVP 2013-2014 metais). Antroje vietoje – Italija (126,5% BVP 2012 metais). Šiais metais valstybės skola BVP dydį viršys Portugalijoje ir Airijoje, Belgija sustos ties riba 99,9% BVP, bet kitais metais kirs 100% lygį (8). 

       Nurielio Rubinio, Nobelio ekonomikos premijos laureato, kuris prognozavo 2008 metų krizę, fondo ekspertai mano, kad euro zona pradės žlugti jau kitais metais... (9). Pagal vertinimus, Graikijos ir Portugalijos šansai išlikti euro zonoje sumažėjo iki 10% (ankstesnis vertinimas - 15%). Šios dvi valstybės euro zonoje gali likti tik tuo atveju, jeigu Senojo pasaulio likimo lėmėjai susitars dėl viršnacionalinės biudžeto institucijos sukūrimo, kuri skirtų pagalbą „probleminėms“ valstybėms.

       „Bazinis“ įvykių vystymosi Europoje scenarijus, kurio realizacijos tikimybę ekspertai įvertino60%, remiasi tuo, kad Graikija iš euro zonos išeis 2013 metų pabaigoje, o Portugalija – iki 2014 metų pabaigos. Be to, antikrizinis ESM fondas bus visiškai išnaudotas jau 2014 metų pabaigoje. Nekontroliuojamo euro zonos žlugimo tikimybę analitikai įvertina 10%. Šis scenarijus numato, kas Graikija paskelbs defoltą ir paliks euro zoną. Po to, prasidės defoltų kaskada. Euro zoną paliks Portugalija, Airija, Ispanija, Italija ir net galbūt Prancūzija.

        Kaip matome, yra apie ką diskutuoti Paslaptingame sode, žiūrint į retus drugelius. Ir nors daugelis leidinių, paskelbusių savo spėjimus apie Bilderbergo klubo išrinktųjų narių susitikimo š.m. lapkričio mėn. turinį, mano, kad diskusijos tema buvo naujo komisaro Ispanijai, Graikijai, Italijai ir kitoms krizės apimtoms Europos Sąjungos valstybėms paskyrimas (10), akivaizdu, kad joks paskyrimas situacijos negali pakeisti. Čia reikalingi visai kiti metodai.

       Ir kažkas man sako, kad tie „kiti“ metodai jau surasti. Kaip pastebėjo vienas iš Klubo steigėjų Denisas Hilis, „Bilderbergo susirinkimai“ – rezultatyviausi iš visų tarptautinių susitikimų, kuriuos aš kada nors aplankiau. Konfidencialumas suteikia žmonėms galimybę kalbėti tai, ką jie galvoja, ir nesijaudinti dėl pasekmių“ (11)

   Bilderbergo narių „atostogų Romoje“ pasekmės turėtų pasirodyti artimiausiais mėnesiais.

Elena Ponomariova, 2012-11-29

Šaltinis: Fondsk

 

 

Susiję:

Kas numirs pirmiau: euras ar ES?

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas