Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Apie pedofiliją, kurios nebuvo

www.discounttravelcover.com       Tai nutiko 1993 metais Vokietijoje, Vormso mieste. Viskas prasidėjo nuo to, kai vaikų apsaugos tarnyba atskleidė tėvų pedofilų grupę, kurie neva su vaikais, kurių amžius nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, užsiėmė seksu ir jais keitėsi, kaip kokiais daiktas: šiandien tu su mano mergaite, rytoj aš su tavo berniuku. Tą pedofilų pogrindinę grupę sudarė nei daug, nei mažai, o 27 tėvai ir seneliai. 15 mažamečių aukų iškart atėmė iš pabaisų tėvų ir patalpino į vaikų prieglaudą „Žvirblių lizdas“, o įtariamiesiems padarius nusikaltimą buvo skirtas kardomasis kalinimas. 

       Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį pardavė, kad susimokėtų advokatams, juos paliko laisvėje likę sutuoktiniai, juos smerkė ir niekino žmonės, nuo jų nusisuko draugai ir kolegos, jų giminės pasikeitė pavardes ir iš Vormso išvyko gyventi kitur. 1997 metais teismas visiškai išteisino visus kaltinamuosius dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo ir padarė išvadą, kad vaikų parodymai buvo neteisingai interpretuoti. Buvo nustatyta, kad tirdami pedofilijos bylą, socialiniai darbuotojai vaikus įtikinėjo, kad prieš juos artimieji naudojo prievartą, ir savo atsakymą menančiais klausimais, padėdavo vaikui atsakyti tai, ką nori išgirsti klausėjas. Atskirti nuo tėvų, patyrę šoką, įtakojami suaugusių dėdžių ir tetų, vaikai pradėjo liudyti prieš savo tėvus.  

       Tačiau teismo nuosprendžiu ši siaubinga istorija nesibaigė. 6 iš 15 vaikų griežtai atsisakė sugrįžti į tėvų namus. Jauniausia mergaitė, kuri iš tėvų buvo atimta 8 mėnesių, sakė, kad nekenčia savo tėvų, detaliai pasakojo apie seksualinę prievartą, kurią tariamai patyrė iš tėvų. Pagal Vokietijos įstatymus vaikų apsaugos tarnyba neturėjo teisės vaikų sugrąžinti tėvams, jeigu jie aiškiai pareiškia, kad nenori gyventi su „blogais“ tėvais. Sakysite absurdas. Panašią nesąmonę, galimai rinkdamas politinius balus rinkimams, Lietuvoje norėjo įteisinti visuomenininkas ir politikas A.Matulevičius, 2012 gegužės mėn. kartu su kitais 12 visuomenininkų organizavęs parašų rinkimą įstatymų leidybos iniciatyvai. Iniciatyva siūlė Civilinio kodekso 3.164 straipsnį papildyti tokiu punktu: „Sprendžiant mažamečio, jau sąmoningai vertinančio aplinką, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą būtina atsižvelgti į vaiko pasirinkimą dėl būsimo globėjo. Vaiko pasirinkimas yra esminis ir negali būti ignoruojamas arba kaip nors kitaip interpretuojamas“.

       Kodėl vaikai jautė tokią didelę neapykantą savo tėvams ir atsisakė pas juos sugrįžti yra pasekmė to, kad visus ketverius metus prieglaudos vadovas nuteikinėjo vaikus prieš tėvus. Pagal liudininkų pasakojimus, jis dažnai atvesdavo vaikus prie prieglaudos vartų ir rodydamas į už vartų esantį pasaulį, jiems kalbėdavo: „Ten gyvena jūsų pikti tėvai. Jie su jumis elgėsi siaubingai, bet aš dabar su jumis, ir aš jus ginsiu“. Net po to, kai teismas išteisino tėvus, jis toliau fanatiškai tikėjo, kad tėvai prievartavo vaikus ir sakė: „Aš nusipjausiu sau ranką, jeigu jie jų neprievartavo“. Kadangi prieglaudai vadovavo nesveikos psichikos asmuo, tai smegenų plovimas vaikams tesėsi ir po teismo nuosprendžio. Kartu prieš tėvus buvo ir Vokietijos nepilnamečių justicija. Pagal ją išteisintiems tėvams buvo draudžiama bendrauti su prieglaudoje esančiais vaikais, nes vaikai nenorėjo jų matyti. 

       O ironiškiausia šioje istorijoje yra tai, kad vaikai atimti iš tariamų pedofilų buvo atiduoti tikram pedofilui. 2007 metų rudenį prieglaudos vadovo kompiuteryje surado nuogų mažų mergaičių nuotraukas, kai kurios iš jų buvo prieglaudos mergaičių. Policija atliko tyrimą ir nustatė vadovo nusikalstamo elgesio su vaikais faktus. Remiantis šiais faktais 2008 metais prieglaudos vadovas suimtas, teismo pripažintas kaltu dėl mažamečių tvirkinimo ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams lygtinai.

       Beveik ketverius metus truko ir Lietuvos garsioji pedofilijos byla. Apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriame pasakė, kad vaiko parodymų šaltinis yra netiesioginė seksualinė patirtis, kurią įgijo tėvo namuose. Pagal teisme pateiktus faktinius duomenis dar prieš teisėjų sprendimą buvo galima numanyti, kad teismas išteisins A.Ūsą, nes byloje nėra įtikinamų, nešališkų įrodymų, kurie rodytų, kad buvo pedofilija. Todėl visiškai nematau šios bylos nagrinėjimo aukštesnėse teismų instancijose prasmės. Tuos, kurie paranojiškai tiki pedofilų klano sąmokslu prieš šią šeimą, kažin ar įtikintų net Aukščiausio teismo sprendimas.

       Ši tariamos pedofilijos istorija prasidėjo tokiu atkakliu informacijos apie pedofiliją platinimu, vieną pusę juodinančiais pasakojimais, kad prisipažinsiu dėl patirties neturėjimo 2010 metais patikėjau pedofilija ir visas paskleistas istorijas priėmiau už gryną pinigą. O istorijų per ketverius metus tikrai įdomių pripasakota ir daug, kad serialų autoriams nereikia nė galvos sukti, tik imk ir naudokis. Šių metų absurdiškiausios istorijos titulą suteikčiau gydytojos L.Bloznelytės – Plėšnienės pasakojimui apie tai, kaip suaugęs vyras ateina pas ją, kaip mažas berniukas, su „mamytėmis“. Ir, žinoma, norėdamas sunaikinti nusikaltimo įkaltį, specialiai atsiveda tris liudininkes, kad jos vėliau bylos tyrėjams apie tai galėtų paliudyti. Manote, kad tuo galima patikėti?

       Dar vienas pasakojimas, kuris labiau tiktų „Dviračio šou“ nei žinomų teisininkų, sudariusių Visuomeninę komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti, išvadoms, tai apie garsiąją „kaldrytę“ ir ne tik tai. Remiamasi N.Venckienės liudijimu, kuri manau, kad be jokios konkurencijos galėtų užimti ne „Metų žmogaus“ ar „Metų moters“, bet geriausios istorijų kūrėjos titulą, ir ne vienerius metus. Taigi, pasaka tokia: piktoji ragana – pareigūnė užmeta ant mergaitės galvos raudoną audeklą, galimai prisodrintą svaiginamųjų medžiagų ir mergaitė apsvaiginama. Bet tuo istorija nesibaigia, įsijungia  Sigitas Martinavičius, kuris kandidatavo į seimą su partija „Drąsos kelias“. Jo regėjimai nė kiek nenusileidžia N.Venckienės regėjimams. Jis tvirtina, kad piktadariai L.Stankūnaitė ir G.Černiauskas prieš mergaitę galimai panaudojo kovinį būdą: nešdami laužė kojas, kad ji nesipriešintų. Bet kodėl mergaitė turėjo priešintis, jeigu piktoji ragana jau prieš tai ją apsvaigino „kaldryte“, kuriai vėliau kūrybinga lietuvių liaudis sugalvojo „aštuonias rankytes“.

       Skaitant Visuomeninės komisijos išvadas, man buvo kilęs tik vienas klausimas: kaip žinomi teisininkai galėjo pasirašyti tokias neobjektyvias, akivaizdžiai teisines normas pritempiant vienos pusės naudai, išvadas. Ar jie visiškai nevertina savo garbingo vardo? O juk jos turėjo nemažą įtaką formuojant klaidingą žmonių nuomonę apie įvykius ir jų vertinimą, ir tolesniems jų veiksmams. Lygiai taip pat didelę įtaką gyventojams turi žinomų politikų, visuomenininkų, teisininkų, meno ir televizijos žmonių išsakomos mintys, jų pozicija. Keisčiausia yra tai, kad žinomi, daugelio gerbiami žmonės stojo į fanatiškai nusiteikusių žmonių pusę, kuriems yra tik viena tiesa – „Venckienės tiesa“. Ta „tiesa“ reiškia, kad teismų ir kitų valstybės bei valdžios institucijų sprendimai, kurie paneigia, kad buvo pedofilija, negina N.Venckienės interesų, yra neteisingi, nes valstybėje yra tik vienintelė ir neginčijama „Venckienės tiesa“. N.Venckienės ir jos šalininkų privertimas laikytis įstatymų yra didžiausias neteisingumas. Jiems niekas neįrodys, kad teisinėje valstybėje privaloma laikytis įstatymų, o jeigu piliečiai jų nevykdo, priešinasi pareigūnų nurodymams, tada policija turi visišką teisę taikyti prievartą. Kas nepripažįsta šios „tiesos“, tas yra arba pedofilas, arba dirba pedofilų klanui. Nė kiek neabejoju, kad „Venckienės tiesos“ garbintojų grupėje, turinčioje sektos požymių, ne visi šalininkai yra fanatiškai įtikėję ta „tiesa“, kai kurių iš jų sąžinę ir padorumą yra išstūmę savanaudiški interesai. Ypač palanki terpė tokiems asmenims atsirasti buvo partijos susiformavimas, kada atsirado reali galimybė su partija šiais metais patekti į seimą, o vėliau gal į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas.

       Kad trisdešimtmetis D.Kedys turėjo lytinių santykių su paaugle, o gal galimai ir ne viena, vertė darytis abortus, tai šiems „Venckienės tiesos“ šalininkams normalu. Pagal juos dėl to kalta pati nepilnametė. Garbinami asmenys negali būti kalti, jie šventi. Ir nors šiais laikais medicinos požiūriu (pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10)) lytinis potraukis 16 metų paauglei nėra laikomas pedofilija, o pagal Lietuvos BK už lytinius santykius su nepilnamete nebaudžiama, bet visuomenėje egzistuoja dar moralės normos, todėl buitiniame lygmenyje tokie santykiai vis tik laikomi pedofilija.

       Taip pat aršių „Venckienės tiesos“ šalininkų visiškai nejaudina kitos, tikros pedofilijos istorijos, suaugusių nuskriausti bei išnaudoti vaikai, pavyzdžiui, Garliavos viešnamis, kuriame prostitutėmis dirbo septintų-aštuntų klasių moksleivės. O kas gi čia tokio, sako aršūs kovotojai prieš pedofiliją, kad N.Venckienės vyras A.Venckus gynė viešnamio savininkus, tokia advokato pareiga. Nors iš tikrųjų advokatas pagal savo moralines nuostatas turi galimybę pasirinkti, ką ginti, o ko neginti. Bet tuo pat metu kažkodėl siaubūnu laiko advokatą G.Černiauską, kuris gina niekuo nekaltinamą motiną ir padėjo jai susigrąžinti vaiką. Ir suprantama kodėl. Jis juk „nuskriaudė“ jų fanatiškai garbinamą N.Venckienę, atėmė iš jos mergaitę. Juk ne veltui sakoma, kad vaikai – tai turtas.

       Lietuvos pedofilijos skandale yra daug nukentėjusių, kai kurios sukeltos pasekmės ir padaryta žala jau nepataisomos. Ir jeigu Vokietijoje už tariamos pedofilijos bylos stovėjo vaikų teisių apsaugos tarnyba ir jos interesai, tai Lietuvos pedofilijos skandalas yra per daug sudėtingas, kad būtų aišku, kas už viso to stovi. Labai norėtųsi, kad visuomenei būtų atskleista, kas iš tikrųjų užvirė visą šią siaubingą bei daug nesuprantamų dalykų turinčią košę, kas šios istorijos prodiuseriai, režisieriai ir scenarijaus autoriai.

Emilija, 2012-12-10

 

KK2 2012-12-12

Komentarai

Tikrasis Sigito

cia matyt piedrycio

cia matyt piedrycio komjaunuoliai pasidarbavo,nera ne ko komentuoti,sudas jis ir afrikoj sudas..

Trinti sita suda reikia.

Trinti sita suda reikia.

Šitam anoniminiam

Šitam anoniminiam autoriui,besislepenčiam po Emilijos pseudonimu,prieš užsiimant demagogija ir sąvokų sukeitimu,būtų neprošal pasidomėti,kas tai yra pedofilija:

lt.wikipediaorg/wiki/Pedofilija
Prancūzijoje tik nuo XIX a. antrosios pusės mergaitės vedybinis amžius buvo padidintas nuo 11 iki 13 metų, o Anglijoje tik 1929 m. uždraustas paprotys tekinti 12 metų mergaites.Jau nekalbant rytų kultūras,kur įprasta,kad 14metės jau gimdo vaikus

Sunku suprasti,ką bendra turi vaikų išnaudojimas su Garliavos septintų-aštuntų klasių prostitutėmis,kurios puikiai suvokia ką ir kodėl daro.
Taip pat niekas nematė,kaip Aidas Venckus dalyvautų savo ginamų klientų liūdininkų pašalinimo operacijose.Jei turitė tokių faktų ar "nešimo" video įrašų,prašom nesivaržyti ir pasidalinti.Taip pat paviešinkite ir kitus faktus,kur A.Venckus,kaip advokatas,pažeistų advokatų etiką.Iš anksto dėkojame

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas