Džordžas Karlinas apie gyvenimą

http://wallpoper.com       Kai mirė Džordžo Karlino žmona, Karlinas - garsus 8-9- ojo dešimtmečių sąmojo ir satyros meistras parašė šį neįtikėtinai iškalbingą straipsnį, kuris tinkamas ir šiandien.

       „Mūsų laikų paradoksas yra tai, kad mes turime aukštus statinius, bet mažai kantrybės, plačias magistrales, bet siauras pažiūras.

       Išleidžiame daugiau, bet turime mažiau, perkame daugiau, bet džiaugiamės mažiau. Turime didelius namus, bet mažesnes šeimas, geriausius patogumus, bet mažiau laiko.

       Turime geriausią išsilavinimą, bet mažiau proto, geriausias žinias, bet prasčiau sugebame vertinti situaciją, turime daugiau ekspertų, bet ir daugiau problemų, geriausią mediciną, bet blogesnę sveikatą.

       Geriame per daug, rūkome per daug, leidžiame per daug neatsakingai, juokiamės per mažai, važiuojame per greitai, supykstame labai lengvai, miegoti einame per daug vėlai, atsibundame pernelyg pavargę, skaitome per mažai, per daug žiūrime televizorių ir meldžiamės per retai.

       Padidinome savo pretenzijas, tačiau sumažinome vertybes.

       Kalbame per daug, mylime per retai ir nekenčiame pernelyg dažnai.

       Žinome, kaip išgyventi, bet nežinome, kaip gyventi.

       Prie žmogaus gyvenimo pridedame metus, bet nepridedame gyvenimo prie metų.

       Pasiekėme mėnulį ir sugrįžome, bet sunku eiti gatve ir susipažinti su nauju kaimynu.

       Užkariaujame kosmines erdves, bet ne dvasines.

       Darome daugiau, bet ne geriausius darbus.

       Valome orą, bet užteršiame sielą.

       Privertėme mums paklusti atomą, bet ne savo prietarus.

       Rašome daugiau, bet sužinome mažiau.

       Planuojame daugiau, bet pasiekiame mažiau.

       Išmokome skubėti, bet ne laukti.

       Sukuriame naujus kompiuterius, kurie saugo informacijos ir išmeta srautus kopijų daugiau nei anksčiau, bet bendraujame vis mažiau.

       Tai greito maisto ir blogo virškinimo, didelių žmonių ir mažų sielų, greito pelno ir sunkių tarpusavio santykių laikas.

       Šeimos pajamų ir skyrybų augimo, gražių namų ir sugriautų šeimos židinių augimo laikas.

       Trumpų atstumų, vienkartinių vystyklų, vienkartinės moralės, ryšių vienai nakčiai, perteklinio svorio ir tablečių, kurios daro viską: sujaudina mus, nuramina mus, nužudo mus... laikas.

       Užpildytų vitrinų ir tuščių sandėlių laikas.

       Laikas, kai technologijos jums leidžia gauti šį laišką, ir tuo pačiu metu leidžia jums juo pasidalinti arba paprasčiausiai nuspausti „Ištrinti“.

       Atminkite, skirkite daugiau laiko tiems, kuriuos mylite, todėl, kad jie su jumis ne amžinai.
       Atminkite, pasakykite gerus žodžius tiems, kurie į jus žiūri iš apačios į viršų su susižavėjimu, todėl kad ši maža būtybė greit išaugs ir jos jau nebus šalia jūsų.

       Prisiminkite ir karštai priglauskite artimą žmogų prie savęs, todėl kad tai yra vienintelė brangenybė, kurią galite atiduoti iš širdies, ir ji nekainuoja nė cento.

       Prisiminkite ir kalbėkite „myliu tave“ savo mylimiems žmonėms, bet iš pradžių iš tikrųjų pajauskite.

       Bučinys ir apkabinimas gali ištaisyti bet kokį nemalonumą, kai tai išplaukia iš širdies.

       Prisiminkite ir laikykitės už rankų, ir vertinkite momentus, kai esate kartu, todėl kad vieną dieną šio žmogaus nebus šalia jūsų.

       Raskite laiko meilei, raskite laiko bendravimui ir raskite laiko galimybei pasidalinti viskuo, ką turite pasakyti.

       Todėl kad gyvenimas matuojamas ne įkvėpimų ir iškvėpimų skaičiumi, o momentais, kai užima kvapą!“

       Džordžas Karlinas – amerikiečių aktorius, komikas, rašytojas. Ramybės ir mizantropų drumstėjas, epatažinis, ciniškas, kritikuojantis visuomenės pagrindinius principus, aršus dogmatizmo ir politinio korektiškumo demaskuotojas. Piktuolis, savo kalbose triuškinantis amerikiečių demokratiją. Kovotojas prieš sistemą, griaunantis ir kuriantis. Gavęs penkis „Grаmmy“ apdovanojimus ir Marko Tveno premiją, keturis kartus nominuotas „Emmy“ apdovanojimui, ateistas, suvaidinęs kardinolą filme „Dogma“... Bet koks šio nuostabaus žmogaus aprašymas bus nepilnas, o vadinasi, niekas apie jį nepapasakos geriau nei jis pats.

       Savo knygoje „Ateitis jau ne ta, kaip anksčiau“ Karlinas su nepakartojamu juodu humoru duoda antausį veidmainiškam sociumui ir valdžioje esantiems, juokiasi iš tabu, abejoja nepajudinamais pamatais. Jo humoras: „Ar jūs pastebėjote naujienose per dėžę, kad kai koks nors vaikinas su kalašnikovu įsiveržia į mokyklos kiemą ir nušauna tris keturis vaikus ir keletą mokytojų, tai kitą dieną mokykloje pilna psichologų, psichiatrų, visokių ramintojų ir t.t., kurie bando vaikams padėti susidoroti su įvykiu? Kai aš mokiausi mokykloje, jeigu kas nors pas mus užeidavo ir nušaudavo tris ar keturis iš mūsų, tai mes eidavome į matematikos pamoką ir skaičiuodavome: „35 klasiokai minus 4 yra lygu 31“. Mes buvome stipresni“.

       Jo negailestingas žvilgsnis nepraleidžia nieko – religinių dogmų, lyčių stereotipų, politinio korektiškumo, žiniasklaidos, politikos, šeimos instituto... Kliuvo visiems. Ir už viso to slypi autoriaus tikras žmogiškumas, akivaizdžiai prieštaraujantis Sistemos netikram humanizmui. Skaitykite knygą „Ateitis jau ne ta, kaip anksčiau“, juokitės pro ašaras ir piktinkitės kvatodami. Ir prisiminkite Džordžo Karlino žodžius: svarbiausia ne išmokti skaityti, svarbiau išmokti abejoti tuo, ką perskaitėte.

Šaltinis: kislorod-books.ru, 2013-01-21

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas