BVP kaitos džiaugsmai ir jų ypatumai

       (Ką džiugaus rodo nuolat garbinamas BVP ir jo augimas pastaruoju metu? O gal, visgi, teisus p. Keynes J. M. teigdamas, kad,, ... nėra jokio sumanesnio ir patikimesnio būdo sugriauti visuomenės pamatus,  kaip tik nusmukdant pinigų vertę. Vykstant šiam procesui, visos ekonominių dėsnių užslėptos jėgos stoja į destrukcijos pusę“ ?)

       Bendrasis vidaus produktas – BVP – tai vienas iš svarbesnių šalies ekonomikos raidą apibūdinančių bendraekonominių (makroekonominių) rodiklių. Svarbesnių, bet ne vienintelis.

       BVP – tai naujos pridėtinės vertės kiekis ir suma, sukurti gaminant produktus ir teikiant paslaugas. BVP skaičiuojamas ketvirčiais kaip gamintojų ir paslaugų teikėjų produktų (paslaugų) pardavimų pajamų ir jų gamybai panaudotų materialinių sąnaudų skirtumas. Kitaip kalbant, BVP – tai į parduotus produktus bei paslaugas įdėto darbo ir jo socialinio draudimo kaina, sukurti ir gauti pelnai bei sumokėti mokesčiai.

       BVP vertinamas ir skaičiuojamas tais metais galiojusiomis kainomis, t. y. nominalus BVP, ir palyginamomis, 2005 m. kainomis, t. y. realus BVP (dar vadinamas BVP ,,apimtimi“ ar net ,,kiekiu“, nors ir vertine bei pinigine išraiška).

       BVP rodiklis plačiai naudojamas šalių ekonomikų tarptautiniams palyginimams ir pasaulio ekonomikos vertinimams. Jis ne idealus ir dažnai kritikuojamas. Bet lyg šiol dar niekas nepasiūlė įtikinamo ir visuotinai pripažintino jo pakaitalo.

       Naudojant ir pasikliaunant BVP rodikliu (su visais jo galimais trūkumais) ir mes nuolat ir kasmet vertinam mūsų šalies ekonomikos raidą bei jos ypatumus. Štai ir šiemet sulaukėme, kaip ir kasmet, ,,statistinio“ praėjusiųjų metų užbaigimo įvertinimo: Lietuvos statistikos departamentas tikrai pradžiugino įspūdingais ekonomikos atsigavimo rodikliais: BVP augimas +3,6 %, palyginti su praėjusiais, 2011 m. Nors, palyginti su analogišku 2011 m. augimu (+5,9 %) tai ir kažkiek kukliau, bet vis gi tai – augimas.

       Nominalus BVP (113,2 mlrd. Lt), jau pasiekė ir net 1,2 % viršijo jo didžiausią dydį (111,9 mlrd. Lt) prieš kriziniais, 2008 metais. Deja, realus BVP (83,6 mlrd. Lt) prieš krizinio 2008 m. lygio (88,2 mlrd. Lt) nepasiekė ir yra dar mažesnis, nei jo dydis buvo  2007 m.(85,7 mlrd. Lt).

       Minėtus ekonomikos (BVP) atsigavimo ir augimo džiaugsmus menkina bent šie, iš to paties BVP kaitos matomi, reiškiniai.

       Pirma.Nuo 2010 m. dideli ir net didėjantys ketvirtinio augimo netolygumai, pasireiškiantys vis didėjančiais ketvirtinio augimo kritimais metų IV ir I ketvirčiais: 2010K4 -3,2 %, 2011K4 -3,9 %, 2012K4 -4,1 %. O tai matoma ir šiame grafike (Nr.1).

Grafikas Nr.1

       Deja, šis grafikas pastebimai ,,nepritaria“ gan ryškiam augimo didėjimo optimizmui, kuris rodomas LSD natūriniame (BVP apimtys mln. Lt) grafike Nr. 2.

Grafikas Nr.2

       Papildžius BVP grandininės apimties, pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, natūrinius (mln. Lt) duomenis, jų kaitos, palyginus su praėjusiais ketvirčiais duomenimis (%), gauname mažiau optimistinį bet gerokai realistiškesnį šalies ekonomikos raidos tendencijų vaizdelį (grafikas Nr.3).

Grafikas Nr.3

          Ir nors taikomas ,,sezoninis“ BVP apimties koregavimas ir turi sunkiai nusakomą ekonominę prasmę (kas būtų, jei būtų taip, kaip nebuvo, o ir būti negalėjo), bet tokio koregavimo vien matematinė prasmė įtikinamai rodo, kad ekonomikos augimas nuo 2010 m. pabaigos reikšmingai lėtėja.

       Galima teigti, kad realios ekonomikos augimo lėtėjimą sąlygoja ir taip vadinamas ,,palyginimo bazės efektas“, t. y. nuolat didėjanti palyginamojo laikotarpio BVP apimtis. Bet, bene įtikinamiausiu BVP, o ir visos šalies ekonomikos kaitos priežastimi turėtu būti įvardijamas BVP gamintojų ir kūrėjų, t. y. dirbančiųjų skaičiaus  mažėjimas (bent iki 2011 m. pradžios).

Grafikas Nr.4                                                                                                                                                            

       Reikšmingai mažėjo dirbančiųjų skaičius pagrindinėse materialinės gamybos veiklose (žemės ūkis ir miškininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas ir apdirbamoji gamyba, elektros, dujų ir garo tiekimas, statyba): nuo 376,7 tūkst. 2008 m. pradžioje iki 260,7 tūkst. arba -30,8 % 2010 m. pradžioje. Nuo to laiko dirbančiųjų skaičius šiose veiklose padidėjo iki 298,2 tūkstančio 2012K3 pabaigoje arba +14,4 %.

Grafikas Nr.5                                                                                                                                                          

         Antra. Reikšminga ir nemažėjanti BVP dalis, sukuriama šalies gyvenimui nors ir svarbiose veiklose (viešasis valdymas ir gynyba, sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinis draudimas), bet kurių finansavimo šaltiniu yra materialinėje gamyboje sukurtos pridėtinės vertės perskirstymas, t. y. biudžeto lėšos (grafikas Nr. 6.). O tai – ne menkos sumos: apie 14 mlrd. Lt nominalaus ir virš 9 mlrd. Lt realaus metų BVP. Tai ar galime džiaugtis pinigais, kuriuos ,,uždirbame“ ...iš savo, bet kitos kišenės?

Grafikas Nr.6

        Trečia. Reikšmingas ir nuolat didėjantis kaitos (didėjimo) atotrūkis tarp nominalaus  ir realaus BVP. Štai kad ir praėjusiais, 2012 m., realiam BVP išaugus 3,6 % (dėl ko tikrai galime džiaugtis), nominalaus BVP augimas buvo reikšmingai spartesnis: +6,4 %. Per devynis narystės ES metus (2004-2012 m., palyginti su 2003 m.) šalies ekonomika – realus metų BVP išaugo 33,6 %, o nominalaus BVP augimas matuojamas  net 97,8 %, t. y. 2,9 karto spartesnis. Tai ir matome grafikuose Nr. 7 ir 8:

Grafikas Nr.7

Grafikas Nr.8

       Nominalaus ir realaus BVP santykis, vadinamas defliatoriumi, ekonomine prasme yra ne kas kitas, kaip BVP vertės galiojusiomis kainomis palyginimas su jo (BVP) apimtimi arba kiekiu, nors ir vertine išraiška, bet  palyginamomis kainomis. O tai, savo ruožtu, yra tapatu BVP kainai, kurios kaita rodo ne ką kitą, kaip BVP infliaciją.

       Pats žodis ir juo įvardijamas reiškinys ,,infliacija“ (lot. Infletio), reiškia išpūtimą, kalbant apie pinigų kiekį, kainas. Defletio – jų dydžių ,,nupūtimas“.

       Todėl spartėjantis nominalaus BVP vertės išpūtimas yra mažiau džiuginantis ir net negatyvus BVP ir šalies ekonomikos raidos reiškinys. Jis rodo šalies ekonomikoje papildomai išleistų pinigų kiekį, kurį galime matuoti nominalaus BVP prieaugiu, palyginti su jo dydžiu 2011 metais, kuris yra +6,8 mlrd. Lt. Bet, kadangi jis daugiau nei dvigubai viršija realaus BVP prieaugio (+2,9 mlrd. Lt ) sumą, tuomet galime teigti, kad infliacinis neuždirbtų metų pinigų prieaugis BVP sudėtyje turi būti matuojamas 3,9 (6,8-2,9) mlrd. Lt.

       BVP defliatoriaus 2012 m. dydis (1,34), savo ruožtu,  jau bauginantis, nes jis reiškia, kad, palyginti su 2005 m. kainomis, dabartinio BVP rinkos (galiojančios)  kainos net 34,4 % yra padidintos ir jas tokiu mastu tinka ,,nupūsti” (,,defliuoti“), kad pagamintą ir sukurtą BVP galima būtų įvertinti 2005 m. galiojusiomis kainomis ir išmatuoti jo realų dydį. BVP defliatoriaus (ir jo ,,išpūtimo”) bei vartojimo (VKI) infliacijos kaitą matome šiame grafike (Nr. 9.):

Grafikas Nr.9

       Taigi, BVP defliatoriaus infliacija ir jo ,,išpūtimas“ per buvimo ES devynerius metus įspūdingas: 46,9 % ir net lenkia sukauptą per tą laką vartojimo (VKI, vidutinę metų) infliaciją.

       Kalbant apie nominalaus BVP infliaciją būtina grįžti prie jau minėtos nuostatos, kad BVP skaičiuojamas kaip gamintojų ir paslaugų teikėjų produktų pardavimų pajamų ir jų gamybai panaudotų materialinių sąnaudų skirtumas. Analogiškai, tik vartotojų krepšelio parduotoms prekėms ir paslaugoms skaičiuojamas ir VKI, t. y. vartojimo infliacija.

       O tai reiškia, kad bet koks BVP ar VKI vertės  (dydžių)  ,,išpūtimas“ neįmanomas, jei tam ,,nepritars“ jų pirkėjai ir ne bet kaip, o tik savo savo piniginių atvėrimu, t. y. perkant jiems siūlomas prekes ir paslaugas pardavėjų deklaruojamomis kainomis. Todėl jau minėti BVP ir VKI verčių ,,išpūtimai“ reiškia, kad jų legalizavimui pirkėjai turėjo ir  išleido atitinkamai daugiau pinigų.

       Abejonių nekyla, kad pardavėjai, didindami pardavimų kainas (o jie visada turi siekti pardavimų maksimaliomis kainomis), negalėjo pasirūpinti ir pinigų kiekio, disponuojamų pirkėjų piniginėse,  didinimu.  Bet pardavėjai pardavimų kainas didina tol, kol jos yra priimtinos pirkėjui. Priešingu atveju pirkėjas joms ,,nepritaria“ savo piniginės uždarymu ir pardavimai neįvyksta.

       Todėl, kalbant apie prekių ir paslaugų infliacijos (kainų ,,išpūtimo“) priežastis ir veiksnius, būtina, kaip ir prekių pirkimo atvejais, pasirūpinti ... pinigais, tikriau – išmatuoti ir įvertinti  jų kiekio kaitą bei atsiradimo šaltinius.

       BVP gamybą bei apyvartą ir šalies ekonomiką visumoje aptarnaujantį pinigų kiekį apibūdina pinigų kiekio indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), likučiai mėnesio pabaigoje. Kad būtų daugiau palyginimo su BVP kaita, skaičiuojama už laikotarpį (ketvirtį, metus), ir pinigų kiekių likučiai mėnesių pabaigoje perskaičiuojami į vidutinius metų pinigų kiekio likučius, buvusius apyvartoje kiekvieną mėnesį.

       Vidutinis metų plačiųjų pinigų (P3) kiekis šalies ekonomikoje 2012 m. buvo 53896 mln. Lt ir padidėjo, palyginti su jų kiekiu 2011 m. 10,4 % (įskaitant ir bankrutuojančio banko ,,Snoras“ pinigus, 4555 mln. Lt). Per devynis narystės ES metus (2004-2012 m., palyginti su 2003 m.) šalies ekonomikai (metų realus BVP) išaugus 33,6 %, ją aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) išaugo nuo 16483 mln. Lt  2003 m. iki 53896 mln. Lt 2012 m., t. y. net 3,3 karto! Šalies ekonomikos  (BVP) ir pinigų kiekio kaitą matome šiuose grafikuose:

Grafikas Nr.10

Grafikas Nr.11

       O tai reiškia, kad nors ir santūriai augant šalies ekonomikai, ją aptarnaujantis pinigų kiekis augo keleriopai sparčiau ir, tokiu būdu, nuolat didėjo realių produktų ir vertybių prieaugiu nepadengtų pinigų kiekis, jo  infliacija (,,išpūtimas“) bei nuvertėjimas. Bendroji pinigų infliacija (pinigų kiekio ir realaus BVP kaitos indeksų santykis) 2012 m. turėtų būti matuojama 6,5 %, kai vartojimo infliacija buvo 3,1 %, o BVP defliatoriaus infliacija 2,0 %.

Grafikas Nr.12

Grafikas Nr.13

        Jau paskelbtų 2012-jų (ir patikslintų ankstesniųjų) metų statistikos duomenų pagrindu galima apibūdinti mūsų ekonomikos bent svarbiausiųjų rodiklių kaitą per praėjusius, devynerius buvimo ES metus:

       - šalies ekonomika (realus metų BVP) išaugo nuo 62,6 mlrd. Lt 2003 m. iki 83,6 mlrd. Lt 2012 m., arba +33,6 % (kaitos indeksas 1,336);

       - o ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų (P3) vidutinis metų kiekis padidintas nuo 16,5 mlrd. Lt 2003 m. iki 53,9 mlrd. Lt  2012 metais, arba 3,3 karto (3,269);

       - o tai, savo ruožtu, sąlygojo ,,galimybę” sukaupti vartojimo infliaciją (vidutinis metų VKI) iki 43,5 %;

       - o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas 144,6 % (3,269/1,336=2,446).

       Ką  tai reiškia mūsų praktiniame ir kasdieniniame gyvenime? O, gi tai, kad:

       - vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus daugiau  nei du kartus (107,2 %, kaitos indeksas 2,072), pinigų nuvertėjimas ir jų infliaciją tą džiugų didėjimą suvalgė iki -15,3 %;

       - vidutinei senatvės pensijai padidėjus net 2,4 karto (kaitos indeksas 2,447), bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas visą tą džiugų didėjimą suvalgė  iki visiško šnipšto: vos +0,1 %;

       - privačių pensijų fondų (II pakopos) apskaitos vieneto vidutinei svertinei vertei padidėjus 49,3 %,  pinigų infliacija ir jų nuvertėjimas minėtą fondų vieneto vertės prieaugį sumenkino ir suvalgė iki -38,9 %.

       Deja, infliacija, t. y. BVP  vertės ,,išpūtimas“, naudingas visiems biudžetams, kadangi tokiu būdu ,,sėkmingai“ vykdomi jų pajamų planai. Bet ar ilgai galėsime ,,džiaugtis“ infliacinėmis biudžetų pajamomis?

       BVP vertės infliacinis ,,išpūtimas“ reikšmingai ,,gerina“ visus makroekonominius rodiklius, kurie skaičiuojami palyginant su nominaliuoju BVP, % - tais ,,nuo BVP“: šalies ekonomikos ir valdžios skolų rodikliai ir pan. Tik kažin, ar galime džiaugtis tokiais rodiklių ,,gerėjimais“, gaunamais dirbtinai didinant skaičiavimų vardiklį?

       Kartu nominalaus BVP vertės infliacinis išpūtimas didina šalies  įsipareigojimų sumas, kurios taip pat skaičiuojamos procentais ,,nuo nominalaus BVP“: gynybos biudžetas, narystės mokėjimai ES bei kitose tarptautinėse organizacijose.

       Bet svarbiausia yra tai, kad siautėjančios vartojimo, BVP ir bendroji pinigų infliacijos dirbtinai didina eksportui gaminamų prekių ir paslaugų savikainas ir kainas ir menkina mūsų šalies konkurencingumą eksporto rinkose.

       Siautėjanti infliacija ir pinigų nuvertėjimas didina atotrūkį tarp dirbančiųjų darbo pajamų ir jų (pajamų) perkamosios galios ir taip menkina dirbančiųjų pragyvenimo galimybes. O tai, savo ruožtu, yra ekonominė paskata emigracijai į tas šalis, kur darbo pajamos užtikrina aukštesnį pragyvenimo lygį.

       Atrodo, kad turimi BVP kaitos duomenys, deja, verčia teigti, kad šalies ekonomika rieda į stagfliaciją: lėtėjant ekonomikos augimui nemažėja pinigų pasiūla bei siautėjanti jų infliacija, bei nuvertėjimas. Nes ir santūrus ekonomikos augimas lydimas neefektyviu (kuriant pridėtinę vertę) vis didėjančio pinigų srauto naudojimu.

       Jei minimos tendencijos išliks ir iki 2014 m., naujos ES finansinės paramos perspektyvos (dėl kurios derybų rezultatais jau džiaugiamės), tai dėl neefektyvaus pinigų panaudojimo ir dėl to klestinčios infliacijos mes niekaip negalėsime būti ,,pageidaujami“ euro zonos narių tarpe.

       Labai nenorėčiau, kad tokie nuogąstavimai pasitvirtintų.

       O gal, visgi, teisus p. Keynes J. M. teigdamas, kad,, ... nėra jokio sumanesnio ir patikimesnio būdo sugriauti visuomenės pamatus,  kaip tik nusmukdant pinigų vertę. Vykstant šiam procesui, visos ekonominių dėsnių užslėptos jėgos stoja į destrukcijos pusę“  (Naomi Klein, Šoko doktrina: katastrofų kapitalizmo išlikimas, Naujasis daktaras šokas, 152 pusl., 2007. Kitos knygos, 2009).

       Tai ar leisime mūsų ekonomikos ir visuomenės pamatų griovimą  ... su neuždirbtų pinigų ,,pagalba“?

Vladas Trukšinas,

Statistikas,

Nepriklausomas analitikas.

2013-02-11, papildyta 2013-03-12

 

          

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.