Šešiolikmetis Hašimas pateko į ligoninę dėl smegenų sutrenkimo, jį sumušė bendraamžiai. Policija tyrė rasinės ir religinės netolerancijos versiją, kol nepaaiškėjo, kad jauną belgą sužalojo dėl „lavonų valgymo“ – tiesiog jo pažiūros buvo ne veganinės, kaip jo klasiokų. Hašimas tarp jų buvo vienintelis, kuris neatsisakė valgyti mėsos.

       Daugelyje jaunimo grupių Europoje ir JAV veganai tapo dauguma, ir į jų bandymus aplinkinius įtikinti atsisakyti gyvulinio maisto visuomenė reaguoja ramiai. Bet prievartai dėl veganizmo europiečiai buvo visiškai nepasirengę.

       „Veganų patrulių“ aukomis Londone tapo dešimtys moterų, kurios rizikavo į gatvę išeiti su natūralaus kailio kailiniais: anksčiau kailinius galėjo apipilti dažais arba supjaustyti, dabar vis dažniau atima ir piniginę, o vietoje dažų į veidą gali šliukštelėti rūgšties.

       Keturiasdešimtmetis gaisrinės tarnautojas, išeidamas iš mėsos parduotuvės, kurioje jis nusipirko jautienos kepsnį, buvo sumuštas ir surištas, o ant kaktos jam aštriu daiktu išpjaustė „gyvūnų kankintojas“. Žmonės agresyvių veganų aukomis dažnai tampa piknikuose, miškuose ir parkuose, kuriuose netoliese nėra policijos. Grupės paauglių sumuša atsipalaidavusius žmones, kurie ant ugnies kepa mėsą. Kiekvieną savaitgalį į klinikas atveža žmones, kurie nudegė veidą nuo kepimo skardos, sumuštus, sužeistus peiliu ir gavusius pipirinių dujų – visi jie tapo veganų su juodomis kaukėmis, kurie save vadina „veganų policija“ užpuolimo aukomis, ir kurie su kuokomis ir aštriais daiktais perauklėja keptos mėsos mėgėjus.  

       Veganų lobizmas toks stiprus, kad daugelis fermerių atsisako auginti karves, kai kurie iš baimės, kai kurie dėl mėsos paklausos sumažėjimo. Vienas belgas savo tinklaraštyje papasakojo, kad nustojo auginti Angus veislės bulius po to, kai ant jo namo ir karvidėse raudona spalva pradėjo rašyti „skerdikas“ ir „žudikas“. Buvo keletą kartų padegta. Mėsos paklausa šalyje pastaraisiais metais krito, o jo dukterims mokykloje pradėjo grasinti. Dabar jis visiškai pakeitė ūkio struktūrą ir augina pomidorus, pupas ir pupeles. Daugelis ūkių bankrutavo arba savininkai juos pardavė. Europiečiai vis dažniau atsisako mėsos.

       Jeigu anksčiau mokyklose mokiniams siūlė keletą įprastų patiekalų, vieną iš mėsos ir kitą veganišką, tai dabar kai kuriuose municipalitetuose tenka rinktis iš keturių veganiškų ir vieno iš mėsos patiekalo. Globos tarybos taip pat dažnai susideda iš veganų ir įtakoja vaikų auklėjimą. Po dešimties – dvidešimties metų veganai Europos Sąjungoje ir JAV šiaurėje sudarys daugumą. Tai tapo pastebima ir pagal viešojo maitinimo įmones, kurios vis daugiau siūlo ne mėsos patiekalus.

       Kai kurie mokslininkai pastebi, kad veganų agresyvumas ir nepakantumas kitamaniams tiesiogiai susijęs su medžiagų rinkiniu, kurį jie gauna, o būtent augaliniais baltymais.

       Po kelių dešimtmečių islamo grėsmė gali atrodyti visai nerimta lyginant su pasirodančio veganų ekstremizmo grėsme. Neatmestina, kad mėsos vartojimas gali tapti sunkiu nusikaltimu, o ekonomikos pokyčiai, susiję su veganizmo plitimu civilizacijos pasauliui atneš padarinius, kurie prilyginami karo padariniams. 

Šaltinis: pora-valit.livejournal.com, 2013-08-30

Veganų paradas Toronte, 2013 m.