Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Neseniai paskelbtame „JP Morgan“ banko tyrime pateikiamas pinigų kiekio pasikeitimo per pastaruosius metus pasaulyje vaizdas. Tik per tris šių metų ketvirčius pasaulio pinigų kiekis, kuris matuojamas rodikliu М2, išaugo nuo 63 iki 66 trln. dolerių. Rodiklis (pinigų junginys) M2 apima grynuosius pinigus, ne grynuosius pinigus einamosiose sąskaitose, terminuotuosius ir taupomuosius indėlius, trumpalaikius vyriausybės vertybinius popierius. Pasirodo, kad mažiau nei per metus pasaulio pinigų kiekis išaugo 3 mln. dolerių, arba 4,6%. Jis pasiekė beveik 100% visų pasaulio šalių metinio BVP. Pagal „JP Morgan“ specialistų vertinimus, iš 3 trln. dolerių maždaug 1 trln. dolerių „iškilo“ grupėje, kuri vadinama G4. Tai JAV, Didžioji Britanija, euro zona (Europos 17valstybių) ir Japonija. Likusieji 2 trln. dolerių „iškilo“ kitose „auksinio milijardo“ valstybėse (Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, 10 Europos Sąjungos valstybių) ir pasaulinio kapitalizmo periferijos šalyse. Šie milžiniški įliejimai į pasaulio ekonomiką sukuria jeigu ne ekonomikos augimo, tai mažiausiai, tam tikro ekonomikos stabilumo iliuziją. Tačiau tai būtent iliuzija, kadangi oficialūs BVP skaičiai, kuriuos skelbia nacionalinės statistikos tarnybos, pagražina realią reikalų padėtį. Įvertinus infliacinį kainų kilimą, realus pasaulio BVP arba neauga, arba palaipsniui mažėja. Šio proceso antrąja medalio puse yra nežymus, bet pastovus įvairių valstybių piniginių vienetų perkamosios galios mažėjimas. Paprasčiau tariant, vyksta pinigų nevertėjimas. Remiantis „JP Morgan“ vertinimais, nesunku apskaičiuoti, kad per visus 2013 metus pasaulio pinigų kiekio prieaugis gali būti ne mažiau kaip 6 procentai. Tarptautinė audito kompanija “Pricewaterhouse Coopers“ (PwC) prieš keletą mėnesių pristatė pasaulio ekonomikos vystymosi 2013 metais prognozę ("Global Economy Watch 2013"). Pagal kompanijos vertinimus, BVP prieaugis pasaulyje sieks 3,3% (įskaitant JAV - 2,0%). Palyginus „JP Morgan“ tyrimo vertinimus ir „Global Economy Watch 2013“ prognozės duomenis, nesunku suprasti: greitas pinigų kiekio augimas pasaulyje per pastaruosius metus sukuria ekonomikos vystymosi iliuziją. Statistikos tarnybos, esant monetarizmo įsisiautėjimui, nevertina pasikeitimus gamyboje ir prekių bei paslaugų vartojime, o tiesiog fiksuoja pinigų kiekio augimą. * * * Pinigų kiekis pasaulyje auga, pirmiausia, dėl JAV Federalinės rezervų sistemos, kuri pasibaigus finansų krizei, ekonomikoje priėmė taip vadinamo kiekybinio palengvinimo (QE) kursą, pareiškusi, kad Amerikos ekonomiką reikia atgaivinti, ir todėl jai reikia duoti pigių pinigų. O pigiais jie tampa tada, kai jų yra daug. Visai neseniai pagrindinė finansų mokslo nuostata buvo subalansuoto biudžeto principas, o spausdinimo mašinos naudojimas finansinių skylių užkišimui buvo laikomas baisiu sąmokslu. Šiandien Amerikoje šio teiginio stengiasi neprisiminti. Beje, ne vien tik Amerikoje. „Kiekybinio palengvinimo“ programų analogai yra Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Europoje. Metiniu skaičiavimu pinigų masė, kuri pagaminta pagal JAV QE programą, sudaro apie 1 trln. dolerių. Be FED dirba daugelio centrinių bankų spausdinimo mašinos. Ypatingai Europos Centrinio banko (ECB), kuris pradėjo atskirų valstybių, kurios įeina į euro zoną, skolos vertybinių popierių išpirkimą. Federalinis rezervas jau yra įgyvendinęs dvi QE programas, nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio paleista trečia programa. Ji numato, kad kiekvieną mėnesį Federalinis rezervas suteikia pinigų kiekį, kuris yra maždaug 85 mlrd. dolerių. Į ekonomiką pinigai patenka perkant vertybinius popierius: maždaug už 45 mlrd. dolerių JAV Iždo obligacijas ir už 40 mlrd. dolerių įvairius „šiukšlių“ (pirmiausia, hipotekos) vertybinius popierius iš bankų. Taigi, „kiekybinio palengvinimo“ programa skirta ne ekonomikos realaus sektoriaus, o JAV vyriausybės ir bankų sektoriaus maitinimui. Žinoma, FED pinigai galiausiai gali patekti ir į realų ekonomikos sektorių, bet ne iš karto ir labai ribotais kiekiais. Kur jie pirmiausiai gali nueiti? Jeigu kalbame apie Iždo vertybinių popierių pirkimą, tai karinėms išlaidoms ir valstybės skolos palūkanų sumokėjimui. Jeigu perkami „šiukšlių“ vertybiniai popieriai, tai į finansų rinkas. Vargu ar toks „maitinimas“ padeda JAV ekonomikai visiškai įveikti finansų krizės poveikį. Greičiau, atvirkščiai, jis sukuria sąlygas naujai. FED vadovas Benas Bernankė jau keletą kartų atsargiai buvo pareiškęs, kad QE programa gali būti nutraukiama. Tiesa, jis visada papildydavo: jeigu JAV ekonomikoje atsiras atsigavimo požymiai. Šie pareiškimai finansų rinkos dalyvius visada labai sujaudindavo – jie suprasdavo spausdinimo mašinos apsisukimų sumažinimo pasekmes. 2013metų rudenį vilčių dėl JAV ekonomikos atsigavimo neliko net paskutiniams optimistams. O FED pirmininkas Benas Bernankė nustojo visus gąsdinti QE programos nutraukimu. O ir kam jam tokie eksperimentai jo karjeros Federalinio rezervo vadovo poste pabaigos išvakarėse? JAV reali ekonomika po finansų krizės neatsistatė, užtat stebimi aiškūs požymiai to, kad finansų rinkose formuojasi „burbulai“. Tai labai primena 10 –ojo dešimtmečio pabaigą. Daugelis investuotojų ir finansų analitikų mano, kad Federalinis rezervas JAV ekonomikos neišgelbės, o išpūs finansų „burbulus“, kurie ne šiandien –rytoj sprogs. Jų „subliuškimo“ pasekmės bus daug sunkesnės negu krizės pasekmės JAV akcijų aikštelėse praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje. Tada buvo valstybės su taip vadinamomis pereinamosiomis ekonomikomis, kurios tapo orlaide daugeliui investuotojų JAV akcijų rinkoje. Šiandien situacija pasaulio kapitalizmo periferijos (PKP) šalyse labai nepalanki. Bet koks JAV „kiekybinio palengvinimo“ programos nutraukimas gali šiose šalyse sukelti pačius katostrofiškiausius padarinius. PKP šalių finansų ministrai ir net ministrai pirmininkai kreipiasi į Vašingtoną ir net asmeniškai į FED vadovus, kad nebūtų nutraukta QE programa. Pavyzdžiui, š. m. rugpjūčio pabaigoje Kinijos Liaudies banko ir KLR vyriausybės vadovai pareiškė didelį susirūpinimą dėl Beno Bernankės pareiškimų apie QE programos nutraukimą ir pasiūlė specialiai šį klausimą apsvarstyti „dvidešimtuko grupės“ viršūnių susitikime Sankt Peterburge rugsėjo 5-6 d. Tiesa, klausimo svarstymas buvo paskubomis užbaigtas dėl to, kad Peterburge į pirmą planą išėjo Sirija. Vienu žodžiu, „kiekybinio palengvinimo“ nutraukimas pasaulinio kapitalizmo periferijos šalims gali pavirsti labai kietu „nusileidimu“. * * * Amerikos akcijų rinkose prasidėjęs „burbulų“ susidarymas reiškia, kad akcijų rinkose cirkuliuojantys ir prie realių aktyvų pririšti finansiniai instrumentai praranda bet kokį ryšį su situacija realiame ekonomikos sektoriuje. Ekonomika trypčioja vietoje arba net eina žemyn, o akcijų rinkų kotiruotės juda priešinga kryptimi. Šį absurdo teatrą remia Federalinis rezervas su savo „kiekybinio palengvinimo“ programa... Daugelis žiniasklaidos priemonių pacitavo buvusį JAV FED valdytojų tarybos narį Robertą Helerį, kuris be užuolankų pareiškė, kad akcijų rinka „labai arti prie naujo burbulo“, be to, FED vykdoma aktyvų pirkimo programa neturėjo pastebimos teigiamos įtakos realiai ekonomikai. Nebuvo nepastebėtas ir Lourenso Finko, stambiausios pasaulyje valdymo bendrovės „BlackRock”, kurios aktyvai viršija 4 trln. dolerių, pareiškimas. Jis taip pat konstatavo, kad JAV akcijų rinkoje pradėjo formuotis „burbulas“.
Išsamesnį situacijos išaiškinimą pateikė Maiklas Gajedas, fondo „Pension Partners” vyresnysis investicijų strategas. Jis atkreipė dėmesį, kad dabartinė padėtis JAV akcijų rinkoje panaši į 10 –ojo dešimtmečio pabaigos situaciją. Tada įvyko kilimas, o po to sekė indeksų katastrofiškas kritimas NASDAQ akcijų rinkoje, kurioje buvo prekiaujama aukštų technologijų kompanijų akcijomis. Jis pabrėžė, kad indeksai “Dow Jones”, “S&P 500”ir “Russell 2000”spalio pabaigoje dar kartą atnaujino savo istorinius maksimumus. Be to, į akis krenta atotrūkio tarp JAV realaus ekonomikos sektoriaus ir akcijų bei kitų vertybinių popierių kotiruočių didėjimo tendencija. Šio atotrūkio pagrindiniu rodikliu yra akcijos kainos (kompanijos dabartinė rinkos kapitalizacija) ir kompanijos grynojo pelno akcijai santykis. 2013metų rudenį JAV dalies akcijų P/E (price/earnings) rodiklis tiesiog išeina iš ribų. Kaip ir 10 –ojo dešimtmečio pabaigoje, P/E rodiklio rekordininkais tapo high-tech kompanijos, ypač telekomunikacijų ir interneto sferoje. Šios kompanijos su labai skambiais ženklais: „Facebook”, “LinkedIn”, “Yelp”, “Pandora”, “Tesla”. P/E „LinkedIn“yra 746, „Tesla“– 267, „Facebook“– 120. „Tesla“ vadovas Elonas Maskas interviu televizijos kanalui „Bloomberg“ pripažino, kad dabartinė kompanijos kotiruotė „daug didesnė negu mes galėjome tikėtis“. Valentin‘as Katasonov‘as, 2013-11-16 Šaltinis: Fondsk |
Komentarai
Skelbti naują komentarą