Neribota CŽV valdžia Lietuvoje

       Dokumentinio filmo „Agentas pagal iškvietimą“, kuris demaskuoja Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo metodus, pagrindą sudaro šantažo būdu ir grasinimais užverbuotos damos „Irinos“ išpažintis. Iš pradžių „Iriną“ norėjo panaudoti Rusijos eksklavo teritorijoje, kuri yra tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros, bet paskui planai pasikeitė. Kuratoriai iš VSD „Iriną“ nukreipė kompromato apie Lietuvos politikus, verslininkus, žurnalistus, diplomatinio korpuso narius rinkimui. Tarp šių kuratorių – buvęs Lietuvos konsulas Kaliningrade Mindaugas Jackevičius ir Renatas Petkus, dabar vadovaujantis VSD kontržvalgybai. Abu lygiagrečiai gauna atlyginimus iš CŽV. Lietuvos valstybės saugumo pagrindiniuose postuose yra ir kiti JAV specialiųjų tarnybų informatoriai.   

       Praėjus nemažai metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Vašingtonas vis dar  abejoja dėl Lietuvos politinio elito „ideologinio patikimumo“... Neva, neatmestina, kad kažkas slaptai padeda Maskvai arba „Baltarusijos diktatoriui“ Lukašenkai. Net jeigu taip ir yra, tai kompromatas apie Lietuvos politikus ir kariškius, kurį gauna CŽV iš VSD agentūros, amerikiečių dažniausiai naudojamas Lietuvos valdančiojo elito paveikimui. „Irina“ papasakojo apie tai, kaip jai pavesdavo sukurti kompromituojančias situacijas buvusiems prezidentams ir ministrams pirmininkams, dabartinės prezidentės D.Grybauskaitės artimai aplinkai, perspektyviems politikams ir kariškiams. Viskas kruopščiai buvo fiksuojama elektroninėse laikmenose, po to kopijuojama ir perduodama amerikiečiams.    

       Pirmą kartą apie neribotą CŽV valdžią Lietuvoje pradėjo kalbėti po skandalingų slaptų kalėjimų šalies teritorijoje atskleidimo. Nuo 2002 iki 2006 metų CŽV specialiais reisais į Lietuvą gabeno asmenis, įtariamus ryšiais su „Al Qaeda“. Buvo vykdomi jų kankinimai, kuriuose dalyvavo CŽV pareigūnai ir Lietuvos kontržvalgybos darbuotojai. Tik po publikacijų žiniasklaidoje apie kalėjimus Lietuvoje jie buvo uždaryti, o kalinius išgabeno į JAV bazę Gvantaname. Lietuvos valdžios institucijos sabotuoja „Amnesty International“ pastangas nustatyti tiesą, vadovaudamosi tuo, kad reikia saugoti valstybės paslaptį. Lietuvos Generalinis prokuroras uždarė kalėjimų bylą 2011 metų sausyje. To ir siekė CŽV rezidentūra Vilniuje: neleisti nutekėti konkretiems faktams, vardams, ypač JAV agentų, kurie dalyvavo operacijoje.   

       Nuo 10 –ojo dešimtmečio pradžios amerikiečiai pradėjo kontroliuoti žvalgybos ir kontržvalgybos  formavimą Lietuvoje. Per JAV parengimo centrus praėjo faktiškai visi Lietuvos operatyvininkai. Atitinkamą mokymą gavo ir kitų šalies jėgos struktūrų – karinės žvalgybos, kovos su narkotikų prekyba institucijos ir t.t.-  darbuotojai. Lietuvos partnerių panaudojimas rizikingose operacijose, ypač Rusijos ir Baltarusijos teritorijose, JAV specialiosioms tarnyboms tapo įprastu reikalu. Lietuvos agentų atskleidimas Kaliningrado srityje paprastai visada atskleisdavo jų veiklos priklausomybę nuo CŽV kuratorių. Su demokratizavimo ir liberalizavimo šūkiais dešimtys NVO, vadovaujamos iš Lietuvos, destabilizuoja situaciją Baltarusijoje. Šiandien Lietuvoje yra įsikūrusi viena iš didžiausių CŽV rezidentūrų pasaulyje. Jos pagrindinis adresas – Vilnius, JAV ambasada Akmenų gatvėje, namas 6.

       Kaliningrado srityje ypatingas dėmesys visada buvo skiriamas separatistinių tendencijų skatinimui, kai kurių vietos politikų finansavimui, kurie orientuoti į „autonomijos pasiekimą“. Dabar jie nutilo, laukdami savo valandos. Ir tik retkarčiais „autonomininkai“ pasirodo iš išorės nekaltomis diskusijomis apie Kaliningrado „pervadinimą“. Siūlomi vieni ir tie patys variantai: Kenigsbergas, Krulevecas, Karaliaučius. Verslininkas Sergejus Paska, buvęs Baltijos respublikonų partijos (BRP) lyderis, kurios veikla buvo nutraukta 2003 metais, atvirai kalba, kad be istorinio vardo sugrąžinimo „mes Europoje negyvensime“. Kaip Paska sako, jeigu Kaliningradas atskirtas nuo Rusijos ir yra Europos Sąjungos teritorijoje, tai jis ir turi gyventi pagal ES taisykles.

       Kijevo „Euromaidaną“ BRP šalininkai sveikina. „Dabar visoje Ukrainoje, - rašo Baltijos respublikonų partija, - vyksta neabejingų ir ryžtingų piliečių masinės akcijos, kurie linki savo šaliai europietiškos ateities ir pasirengę šią teisę ginti, todėl kad pirmiausiai jie jaučiasi europiečiais ir turi savigarbos jausmą. Prūsijos regionalistai (!) išreiškia savo solidarumą su visais tais ukrainiečiais, kurie apsisprendė dėl pasirinkimo ir kurie nekreipia dėmesio į Kremliaus spaudimą“.

       Naujas Lietuvos žvalgybos įstatymas buvo kuriamas slaptai dalyvaujant CŽV ir JAV Valstybės departamentui. VSD pranešime spaudai apie nuo 2013 m. sausio mėnesio įsigaliojantį dokumentą apie amerikiečių indėlį net neužsimenama, yra tik liaupsės apie išskirtinius dokumento privalumus. Įstatyme pirmą kartą išdėstyta užduočių žvalgybos žinyboms ir jų įvykdymo atskaitomybės tvarka. Legaliai veikia tik Valstybės saugumo vietos padalinių vadovai. VSD eiliniai darbuotojai dirba po komercinių ir kitų firmų priedanga.

       2012 m. Lietuvos Seimas priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kuris Lietuvos specialiosioms tarnyboms davė „žalią šviesą“ bet kurio žmogaus fiziniam sekimui 3 dienų laikotarpyje be teismo sankcijos. Tam pakanka kriminalinės žvalgybos vadovo arba jo pavaduotojo sankcijos. Kriminalinės žvalgybos įstatymas apima sekimus, agentūrinę veiklą, slaptų operacijų atlikimą, kratas, pasiklausymus, pasalų surengimus, kontroliuojamų gabenimų vykdymą, nusikalstamos veikos imitavimą. Kaip mano Lietuvos opozicijos deputatai, žvalgybos įstatymai negarantuoja, kad nebus piktnaudžiavimų. Lietuvos specialiose tarnybose, nepaisant ne kartą vykusių valymų, neišgyvendinti korupcijos reiškiniai, kompromato naudojimas šantažui, turto prievartavimai, asmeninis praturtėjimas. Remiantis tuo ir grindžiami CŽV darbuotojų santykiai su Lietuvos partneriais.

       Palankiausią režimą CŽV darbui Lietuvoje užtikrina JAV ambasadorė Debora Makarti (Deborath McCarthy). Jos tarnybos karjeroje yra gana egzotiški paskyrimai, todėl ją galima laikyti „gryna“ Valstybės departamento darbuotoja. Pirmiausia, ji buvo kovos su narkotikais patarėja ir kovos su terorizmu vyriausia konsultante. Didžioji dalis jos biografijos yra slapta. Nuo 2006 iki 2008 m. Makarti buvo „specialia koordinatore“ Venesuelos klausimais, tai yra turėjo priėjimą prie žvalgybos informacijos apie tą valstybę. 2008 – 2010 m. Makarti buvo antru žmogumi JAV ambasadoje Graikijoje, kurioje darbo sąlygos smarkiai pasunkėjo dėl finansinės ir ekonominės krizės, ir rimtų grėsmių JAV įstaigoms atsiradimo.

       JAV ambasadoje Lietuvoje žvalgybos darbui vadovauja Deboros Makarti pavaduotojas Robertas Silberšteinas (R.Silberstein) ir politinio skyriaus vadovas Džozefas Hamiltonas (Joseph A. Hamilton). Tarnybos sąlygas Lietuvoje galima būtų pavadinti komfortiškomis, jeigu ne atvejai, kai vietiniai „kieti vaikinai“, per daug išgėrę, amerikiečiams, atvykusiems „pagal NATO programą“, parodo kas Lietuvoje yra šeimininkas. Didėja ir operatyvinės apkrovos. Baltijos šalių specialiosioms tarnyboms iškelti strateginiai uždaviniai: pakenkti Rusijos geopolitinei įtakai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje, padėti stiprinti Europos Sąjungos pozicijas regione, su specialių operacijų pagalba stimuliuoti posovietinės erdvės dezintegraciją per „Rytų partnerystės“ projektą.

       Pastaruoju metu CŽV rezidentūrai Lietuvoje tenka užsiimti taip pat NVO atstovų siuntimu į Ukrainą protesto akcijų palaikymui, rezonansinių pasisakymų prieš „Rusijos kišimąsi į Ukrainos reikalus“ organizavimu. Vykdomas darbas ir „Rusijos propagandos“ neutralizavimui. Tuo iš dalies ir buvo paaiškinamas sinchroninis NTV kanalo išjungimas likus kelioms minutėms iki dokumentinio filmo „Agentas pagal iškvietimą“ transliacijos pradžios Baltijos šalims.

 Nil‘as Nikandrov‘as, 2013-11-05

Šaltinis: Fondsk

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.