Triukšmas inter alia dėl nieko

       Atvirai prisipažinsiu, kad taip ir nesupratau dėl ko Lietuvoje kilo toks šurmulys po 2014 m. sausio 24 d. Konstitucinio teismo nutarimo, ir kodėl jis buvo susietas su inicijuojamu referendumu. Visas šis referendumo ir kartu demokratijos priešininkų sukurtas balaganas galėtų būti pavadintas „Vargas dėl proto“ arba „Griebimasis už paskutinio įsivaizduojamo šiaudo“.

       Labiausiai nustebino Vyriausiosios komisijos nariai kėlę klausimą dėl referendumo proceso stabdymo ir balsavę prieš referendumą. Logiškai mąstant, tokioje vietoje turėtų dirbti teisę gerai suprantantys žmonės, o ne virėjai. Todėl VRK nariai turėtų gerai išmanyti Konstituciją, įstatymus ir neperžengti savo kompetencijos ribų, netapti aukščiau Seimo bei Konstitucinio teismo. Jeigu net Seimas pagal Referendumo įstatymą, kurio 14 str. 2 d.  rašoma, kad „Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo”, neturi teisės sutrukdyti referendumui, tai ką jau kalbėti apie Tautos net nerinktus, o tik Seimo paskirtus komisijos narius.  

       Jeigu atsirastų neišmanančių teisės ir suabejotų, ar ši įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai, tai šiuo atveju tikrai to nėra, nes tuo klausimu Konstitucinis teismas yra pasisakęs dar 1994 m. liepos 22 d. nutarime. Tuo metu jis nagrinėjo Referendumo įstatymo straipsnių atitikimą Konstitucijai. Straipsniuose buvo nustatyti suvaržymai referendumui: kad ekonomikos klausimais referendumas skelbiamas tik   atlikus ekonominę ekspertizę dėl būsimų pasekmių; kad Seimui, konstatavus, jog referendumui teikiamas  įstatymo nuostatų projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pirmiausia turi būti   nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas. Šias įstatymo nuostatas Konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, nes jos riboja suverenios Tautos galias, o tai reiškia prieštaravimą atitinkamiems Konstitucijos straipsniams, be to, tokios sąlygos bei ribojimai nėra numatyti Konstitucijoje. 

       Prie viso to verta paminėti ir 2014 m. sausio 24 d. Konstitucinio teismo nutarimą, kuriame pasakyta, kad Seimas svarstydamas ne mažesnės kaip  1/4  visų  Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip   300 tūkstančių  rinkėjų pateiktus Konstitucijos keitimo įstatymų projektus gali daryti tik neesminius pakeitimus, t. y. tik tokius, kurie iš esmės nekeičia pateikto projekto turinio, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos  projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės  technikos  požiūriu, patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties.

       Atsižvelgiant į tai kas aukščiau pasakyta, referendumo paskelbimas Seime turėtų praeiti sklandžiai, be tokio cirko, kuris vyko Vyriausioje rinkimų komisijoje, kai kam iš komisijos narių panorėjus būti aukščiau suvereno -Tautos, Tautos rinktos institucijos - Seimo, Konstitucinio teismo, o galbūt net ir Dievo.

       Ką tokio Konstitucinis teismas pasakė, kad dėl busimo referendumo kilo toks triukšmas. Iš tikrųjų nieko. Konstitucinis teismas nagrinėjo tik Seimo veiklą, darant Konstitucijos pakeitimus, aiškino jų keitimų tvarką. Aiškinti apie piliečių inicijuojamus referendumus Teismas ir negalėjo, nes niekas jo to neklausė. Konstitucinis teismas nustatė, kad Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai. O toks faktas sukelia pagrįstų abejonių ir dėl kitų Seimo padarytų Konstitucijos pakeitimų: ar jie taip pat neprieštarauja Konstitucijai. Kad ir, pavyzdžiui, Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas, įsigaliojęs 2003 m., dėl kurio artimiausiu metu Seimas turėtų paskelbti referendumą. Beje, sambūris „Patirtis“ 2013 m. gruodžio mėn. 2 d. išsiuntė laišką Seimo pirmininkei L.Graužinienei, prašydami patikrinti  Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo 2003 metais teisėtumą, atkreipdami dėmesį į priėmimo tvarkos pažeidimą. Pagal Konstitucinio teismo nutarimą, Konstitucijos straipsnio pakeitimo priėmimo tvarkos pažeidimas reiškia, kad toks pakeitimas prieštarauja Konstitucijai.

       Tiesa, Konstitucinis teismas savo nutarime sukūrė vieną atvejį, kuris tikriausiai apima ne tik Seimo skelbiamus referendumus, bet ir piliečių referendumų iniciatyvas, tai yra pasakė, kad referendumu negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, „kuriomis, atitinkamai nekeičiant  Konstitucijos  I skirsnio "Lietuvos  valstybė", XIV skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatų, būtų nustatomas joms priešingas konstitucinis teisinis reguliavimas“. Kyla klausimai: kiek toks aiškinimas neprieštarauja pačiai Konstitucijai, kurioje nėra nustatyta jokių apribojimų referendumu priimti siūlomam sprendimui, ir ar piliečių referendumo iniciatyvos atveju tai nebus Tautos kolektyvinės valios ir jos suverenios galios ribojimas.

       Kažkodėl triukšmo dėl referendumo sukėlėjai visiškai neatkreipė dėmesio į Konstitucinio teismo pasakytus Lietuvos valstybei, jos nepriklausomybei žymiai svarbesnius dalykus. Bet užtat to nepraleido nepatenkintieji Europos Sąjunga, kurių skaičius kasdien auga, nes prie 2003 metais buvusių už visišką valstybės nepriklausomybę, prieš stojimą į ES, šiandien prisideda žmonės, kurie nesulaukė stojimo į ES agitatorių žadėtų aukso kalnų ir geresnio gyvenimo po įstojimo. Ypač toks Konstitucijos teismo aiškinimas pradžiugino svajojančius apie TSRS atkūrimą. Konstitucinio teismo pacituota Konstitucinio akto  "Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" 2 straipsnio nuostata, kad „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“, bei Teismo aiškinimas, kad negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai, jeigu nepanaikinami Konstitucinio akto 1 ir 2 straipsniuose nurodyti pagrindai, žmonėms iškėlė pagrįstą klausimą: ar stojimo referendumas yra teisėtas, nes jeigu naikinama valstybės nepriklausomybė, tai jame turėjo būti keliami kiti reikalavimai nei stojimui į tarptautinę organizaciją, t. y. už stojimą į ES turėjo pasisakyti ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

       Pagal juridinę galią Konstitucinis aktas, įstatymas yra po Konstitucijos, t. y. Konstitucija yra viršesnė, tai reiškia, kad aktas negali pažeisti Konstitucijos. Konstituciniame teismo nutarime trūksta paaiškinimo, kuris buvo 2006 m. kovo 14 d. Konstitucinio teismo nutarime, kad Konstituciniame akte nustatyta konkuravimo taisyklė Konstitucijai netaikoma, t. y. Lietuvos Konstitucija turi viršenybę prieš Europos Sąjungos teisės normas. Iš Konstitucijos viršenybės sektų, kad ne visais atvejais turėtų galioti tarptautinių sutarčių nuostatos, o tik tais atvejais, kai jos neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

       Stebina Konstitucinio teismo aiškinimas, kad Seimo, o ne Tautos, priimto Konstitucinio akto "Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" 1 ir 2 straipsnio  nuostatas galima keisti ar panaikinti tik referendumu, nors Konstitucijos XIV skirsnis „Konstitucijos keitimas“ aiškiai apibrėžia, kurias Konstitucijos nuostatas privaloma keisti referendumu.Ar tai reiškia, kad Konstitucinio teismo aiškinimas prieštarauja Tautos priimtai Konstitucijai? Beje, pagal nutarimo prasmę ir Konstituciją, šis reikalavimas keliamas ne piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvoms, bet Seimui, norinčiam priimti Konstitucijos straipsnių pakeitimus. Seimas negali priimti Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai. Bet tokią teisę turi aukščiausios suverenios galios turėtoja - Tauta.  

       Taip pat lieka neaišku, kam reikia referendumu naikinti Konstitucinio akto teisines normas, kurios yra priimtos Seimo, ir prieš kurias Konstitucija turi viršenybę, norint aukštesnės juridinės galios Pagrindiniame įstatyme padaryti pakeitimus. Ar tai reiškia, kad Konstitucinis teismas įstatymų leidėjo priimtą Konstitucinį aktą pastato aukščiau Tautos priimtos Konstitucijos ir imasi naujų Konstitucijos teisės normų kūrimo, nors tokios teisės pati Konstitucija jam nesuteikia?

P.S. Inter alia skamba labai gražiai ir paslaptingai, tiesiog šamaniškai. Bet gal vis dėl to Konstitucinis teismas, kaip Lietuvos valstybės teisminė institucija, savo nutarimus galėtų rašyti valstybine kalba, nors ir pradingtų paslaptingumas, ir tai reikštų tik paprasčiausią: be visa kita, tarp kitko.

Emilija, 2014-02-02

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.