Nuvažiavau į Kijevą. Pakalbėjau su žmonėmis. Pabendravau su draugais. Visi vietose, visi dirba. Nuotaika visumoje gera. Kijevo gyventojai gražūs ir draugiški, kaip visada. Pradėjo ardyti barikadas. Kol kas iš kraštų. Man parodė verslus – pradžią, grožis, drąsa ir originalumas šokiruoja. Politinėse diskusijose niekas nesilaiko vieno, nepalaužiamo, bekompromisio požiūrio, bet savo linijos, kaip ir pridera, griežtai laikosi. Viskas teisinga, kaip kitaip? Ir vis tik negavau aiškaus atsakymo į vieną man svarbų klausimą.

       Praėjo pusmetis nuo didžiojo Ukrainos mūšio. Išrinko prezidentą. Dabar galima nusiraminti. Valstybėje yra konstitucijos garantas.

       Kiek pamenu, Janukovičius sutiko dėl neišvengiamų pirmalaikių rinkimų. Ar kas nors man gali paaiškinti, kam visa tai buvo reikalinga? Kas nors be šauksmų, isterijos, patriotinio patoso arba įžeidinėjimų gali paaiškinti:

       Kam reikėjo sugriauti neseniai atstatytą nuostabaus miesto centrą, leisti atsirasti didžiulėms žmonių aukoms, prarasti pusiasalį, išprovokuoti pilietinę priešpriešą, susipykti su pačiu artimiausiu pagal kraują kaimynu, apkaltinti mane, mano artimuosius, mano tėvynainius, mano prezidentą visomis mirtinomis nuodėmėmis ir dėl visų savo problemų priežasčių, kad esant visuotiniam džiaugsmui į valdžią atvesti tuos pačius žmones, kurie valdant ankstesniems liaudies tarnams, o ir jais būnant, savo rankose sutelkė pusę valstybės biudžeto???

       Pateiksiu pavyzdį:

       Tarkime Maskvoje įvyksta revoliucija. Laimi opozicija prezidentui ir valdančiam elitui. Išardė Raudonosios aikštės plytelių denginį, sudegino Valstybės Dūmą, nužudė daug žmonių, prarado keletą sričių, susipyko su kaimynais, daugelį savo šalies piliečių nustatė vienas prieš kitą, išleido vėjais daug pinigų kovai už naują gyvenimą ir galiausiai, daugelio rinkėjų džiaugsmui, į valdžią atėjo, tarkime, Anatolijus Čubaisas.

       Visiškai suprantama kam visa tai buvo reikalinga naujai vadovybei. Prezidentas buvo pernelyg godus ir jį nustūmė. Su Maskva kažko rimtai nepasidalijo. O jums, Kijevo inteligentai, kam? Dėl ko kovojote? Už rezidencijas, kuriose jūs negyvensite? Už pinigus, kurių jums niekada nematyti? Už sutartį su Europos Sąjunga, kurios niekas net neskaitė?

       Tikiuosi jums žinomi atsakymai į klausimus. Jeigu ne, linkiu ir jums, ir mums, iš visos širdies, kad kaip nors savaime viskas susitvarkytų ir susireguliuotų. Tikiuosi, kad tai yra įmanoma.

P.S.

       Aš žinau atsakymą į klausimą. Jis labai paprastas.

       Jeigu jūs kada nors dalyvavote didelėse muštynėse, tai turite žinoti, kaip tai būna. Iš pradžių dalyvauja, paskui aiškinasi. Išsiskirstė į savus ir svetimus, ir muša. Po to jau išgėrė po šimtą ir sėdo pakalbėti, jeigu liko su kuo. Muštynės turi savo įstatymus. Laikas pereiti į antrą fazę. Pats laikas.

Šaltinis: Facebook, 2014-05-31