Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


ESBO: Krymas Rusijai atiteko taikant restituciją

       Nespėjo pas amerikiečius nurimti skandalas dėl Lenkijos URM vadovo Sikorskio, kaip Lenkijos savaitraštis „Wprost“ vėl „atgimė“ su sensacija. Kalbama apie tikrą ESBO Parlamentinės asamblėjos rezoliucijos tekstą, atsisakant pripažinti, kad Krymo įėjimas į RF sudėtį yra Ukrainos vientisumo pažeidimas. „Wprost“ straipsnis turi katastrofiškas pasekmes Ukrainos valstybei. Pagal dokumentą, atsisakymo priežastis yra birželio 27 d. asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymas. Ji visoms ES narėms, net asocijuotoms numato privalomą restituciją. (Restitucija – visų ankstesnių teisių ir pirmenybių atstatymas, atšaukimas, sugrąžinimas).

       1950 metų Europos Tarybos Konvencijos 1 straipsnis: „Fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės gynimas“. Apie jį, matyt, nežinojo nei Ukrainos prezidentas Piotras Porošenka, nei jo aplinka. Tuo tarpu Konvencijos Protokole NR.1 aiškiai nustatyta Europos Sąjungos narių teisė valdyti tik savo nuosavybę. Pagal jį išplaukia pareiga grąžinti neteisėtai įgytą, įskaitant ir žemių, nuosavybę. Todėl Krymo prijungimo procesas prie Rusijos ESBO pripažintas restitucija: teritorijos sugrąžinimas jo teisėtam savininkui. Pagrindu priimtas Krymo statusas buvęs 1914 metų birželio 28 d.- Pirmojo pasaulinio karo pradžia.  

       „Wprost“ rašo apie aštrią diskusiją Asamblėjos politinio komiteto posėdyje. Sensacija yra Austrijos atstovo Kristofo Leitlio pareiškimas, kad pagal ESBO rezoliucijos logiką, Ukrainai, kaip valstybei, reikia pačiai likviduotis Rusijos naudai. Išimtis yra ankstesnės Galicijos regionas, kuris anksčiau įėjo į Austrijos –Vengrijos sudėtį (Ivano Frankovskas, Ukrainos Lvovo sritis ir Ternopolio srities vakarinė dalis). „Ponai, 1914 metais, Ukraina buvo Austrijos dalis. Tai reiškia, kad šiandien, praėjus 100 metų, mano tėvynės teisė į Galiciją išlieka neginčytina“, - paskelbė Leitlis.

       Austro pasisakymas sukėlė Lenkijos delegacijos nario Adamo Koberackio pasipiktinimą. Jis pastebėjo, kad prieš 400 metų Ukraina sudarė Žečpospolitos dalį ir tik Lenkija turi teisę į ją. „Šimtus metų Ukrainos ir Lenkijos tautos gyveno draugiškai, kol Kremliaus agentas Chmelnickis neįvykdė išdavystės akto Perejaslave“.

       Komiteto posėdyje netikėtu buvo Mustafo Džemiliovo pasirodymas. Jis save pasiskelbė paskutinio Krymo chano Šahino Girėjaus palikuonimi. ESBO pareikalavo, kad Rusiją įpareigoti grąžinti jam chano rūmus Bachčisarajuje. „Juose aš noriu praleisti savo senatvę. Tai mano Krymo įėjimo į Rusijos Federaciją teisėtumo pripažinimo sąlyga. Sugrąžinkime man tėvų namus“, - su ašaromis akyse savo pasisakymą baigė Krymo Medžliso buvęs pirmininkas.

       Išvardinta tik dalis skandalingos polemikos, kuri paskelbta Lenkijos leidinyje.

       „Jūs neturite leisti, kad rezoliucija dėl Krymo būtų paviešinta“, - isteriškai kovojo JAV valstybės sekretorius Džonas Keris, kreipdamasis į ESBO pirmininką Didjė Burkhalterį. Tas nedrąsiai rėmėsi tarptautinės organizacijos nepriklausomumu. Į Veną, siekiant paspausti nepaklusnų šveicarą, nusiuntė Valstybės departamento atstovę Dženifer Psakį. Tačiau, sumaišiusi paskirties vietas, vietoje Austrijos Psaki skrido į Australiją. Lėktuvą atgal pasuko pusiaukelėje, bet laikas jau buvo praleistas. Nors į žiniasklaidą nuėjo pakoreguota ESBO rezoliucija, be restitucijos paminėjimo, pirminis variantas pateko „Wprost“ redaktoriui Silvestrui Latkovskiui. Yra versija, kad Latkovskis ją gavo iš Macejaus Hunio, Lenkijos žvalgybos agentūros vadovo. Tas negali pakęsti amerikiečių dar nuo savo mokslo Jogailos universitete laikų.  

       „Wprost“ taip pat į savo puslapius įdėjo Porošenkos pokalbį su Lenkijos prezidentu Bronislavu Komorovskiu. Pastarasis jame Ukrainai siūlo įeiti į Lenkijos Respublikos sudėtį. Naują vaivadiją pavadins „Zaporožės Seče“ atminimui apie Jakaterinos II išvaikytą kazokų kariuomenę. Kalbėti gimtąja kalba ukrainiečiams leis ne valstybės įstaigose. Lenkijos piliečiais jie tapti galės po septynerių metų gyvenimo ir Žečpospolitos istorijos egzamino lenkų ir lietuvių kalba išlaikymo. Ukrainos prezidentui Komorovskis garantavo vietą Lenkijos seime su patariamuoju balsu ir jo žmonai sanitarės darbą Varšuvos „Šventosios Anos“ ligoninėje. Porošenka pasiūlymą pavadino konstruktyviu ir Lenkijos prezidentui pažadėjo jį pateikti Aukščiausios Rados posėdyje liepos mėnesio pabaigoje.

       „Ukraina atlaikys restitucijos smūgį, rengiamą eurointegracijos, tik Novorosiją pripažinusi savarankiška valstybe. Toks ėjimas galės sustabdyti mus naikinančią restituciją ir palikti Europos Sąjungoje“, - sako Julija Tymošenko („BBC Ukrainian“). „Batkivščinos“ lyderės pareiškimas kol kas yra vienintelis viešas atsakas į „Wprost“ straipsnį. Kitų Ukrainos parlamentinių partijų atstovai yra šoko būsenoje. „Tai net ne susiurbimas. Tiesiog mus visus Europos Sąjunga išprievartavo“, - savo Facebook‘e rašo Vitalijus Kličko.

       Įvykių sūkuryje Valstybės Dūmos deputato Michailo Degtiariovo siūlymas Mažosios Rusijos („Malorosijos“) žodžiui sugrąžinti oficialų statusą šiuolaikinės Ukrainos įvardijimui skamba visiškai aktualiai. Grėsmingas restitucijos šešėlis pakibo virš „nepriklausomos“ geltonos- žydros vėliavos, grasindamas ją paversti į dulkes.

Post Scriptum. Pagal gautą informaciją „Wprost“ redaktorius buvo sulaikytas Lenkijos kontržvalgybos vadovo Darjušo Lučako ir perduotas Amerikos specialiosioms tarnyboms. Artimiausiu reisu jį planuoja nusiųsti į Gvantanamo karinę bazę. „Yra nepaneigiamų įrodymų, kad ponas Latkovskis susijęs su Nigerijos teroristinės sektos „Boko Haram“ veikla, kuri kalta dėl vaikų grobimo. Įkalintas jis bus iki tol, kol prisipažins ryšiais su džihadistais“, - taip sulaikymą pakomentavo JAV ambasadorius Lenkijoje Stivenas Malas. Lenkijos prezidento reakcija dėl žurnalisto išdavimo amerikiečiams pasireiškė lakonišku kreipimusi į tautą: „Pogodzić, panowie!“ („Nurimkime, ponai!“).

Ruslan‘as Ustrachanov‘as, 2014-07-07

Šaltinis: krasvremya

 

Post Scriptum. Straipsnyje pateiktos informacijos koment.lt netikrino.

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas