Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Prieš šešiasdešimt devynerius metus, 1945 metų rugpjūčio 6 ir 9 d., ant Japonijos Hirosimos ir Nagasakio JAV pilotai numetė branduolines bombas. Karinės būtinybės tam nebuvo, prieš kelias dienas japonai pranešė, kad yra pasirengę kapituliuoti. Ir, nors amerikiečiai apie tai žinojo, po bombardavimo jie pasakė, kad tokios informacijos neturėjo. Vėlesni JAV žingsniai parodė, kad branduolinis Hirosimos ir Nagasakio užpuolimas buvo tik pradžia. Buvo planuojama naują ginklą padaryti strateginės agresijos priemone. Taikų atomą Vašingtonas taip pat norėjo paimti į savo kontrolę. 1946 m. Vašingtonas iškėlė taip vadinamą Barucho planą, kuris numatė, kad kitos valstybės Jungtinėms Valstijoms perduos branduolinės energetikos technologinę informaciją. Planą užblokavo Sovietų Sąjunga, jį vetavusi JT Saugumo Taryboje.
Praėjus keletui dienų po barbariško Japonijos miestų sunaikinimo, 1945 metų rugpjūčio 16 d., JAV atstovas pasiūlė pravesti kompleksinius karinius mokymus, kuriuose branduolinio ginklo taikiniais būtų kariniai laivai. Komentuodamas šį pasiūlymą, senatorius Braijenas Makmeihonas, pasakė, kad „sprogimas mums turėtų parodyti branduolinės bombos veiksmingumą prieš milžiniškus karinius laivus“ [1]. Įvertinant tai, kad Vokietijos ir Japonijos karinių laivynų tuo metu jau nebuvo, įsivaizduojamas priešininkas tokių smūgių sudavimui galėjo būti tik sovietų laivai. JAV branduolinius ginklus bandė ne tik su Japonijos miestų gyventojais, ne tik Naujosios Meksikos ir Nevados poligonuose, bet ir Maršalo salose Ramiajame vandenyne, Bikinio atolo rajone („Crossroads“ operacija). Birželio 30 d. buvo įvykdytas sprogimas virš vandens, 1946 m. liepos 25 d. – po vandeniu, dėl to įvyko visų laivų, kurie buvo naudojami, kaip taikinys, radioaktyvus užteršimas ir vietovės koncentruotas radioaktyvus užteršimas.
Chemikas Glenas Siborgas, Branduolinės energijos komisijos pirmininkas, tuos bandymus pavadino „pirmąja pasaulyje branduoline katastrofa“ [2]. 1954 m. kovo mėnesį tame pačiame rajone buvo įvykdytas vandenilinės bombos sprogimas („Bravo“ operacija), po kurio buvo pripažinta, kad radioaktyvus užterštumas Maršalo salose pats didžiausias pasaulyje! Nuo 1946 iki 1958metų Maršalo salose buvo įvykdyti 67 branduoliniai ir termobranduoliniai bandymai. 1947m. salos buvo įtrauktos į JT globojamas teritorijas, valdomas JAV, o nuo 1986 m. jos laikomos valstybe, esančia „laisvoje asociacijoje” su Jungtinėmis Valstijomis. Visus tuos dešimtmečius salų gyventojai kentėjo nuo radioaktyvaus užterštumo padarinių. 2014 metų balandžio 24 d. Maršalo salos į JAV Federalinį teismą padavė ieškinį. Ieškovas tvirtino, kad JAV pažeidė savo įsipareigojimus pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties VI straipsnį, toliau tęsdamos savo branduolinio arsenalo modernizavimą ir atsisakydamos gera valia derėtis dėl branduolinio nusiginklavimo. Į tai atsakydamos, 2014 metų liepos 21 d. JAV pateikė prašymą, kad ieškinys būtų nutrauktas. „Nuclear Age Peace“ fondo prezidentas Devidas Krigeris (David Krieger), sužinojęs apie bylos nutraukimą dėl ieškinio, pasakė, kad „JAV vyriausybė visam pasauliui siunčia siaubingą signalą, o būtent, kad JAV teismai tai yra neteisinga vieta ginčų su kitomis valstybėmis dėl JAV sutartinių įsipareigojimų sprendimui. Tai blogai teisei, blogai santykiams tarp valstybių, blogai branduolinio ginklo neplatinimui ir nusiginklavimui – ir ne vien tik blogai, bet nepaprastai pavojinga JAV piliečiams ir visai žmonijai“ [3]. JAV atsisakymas pripažinti, kad Maršalo salos turi teisę paduoti ieškinį, liudija ne tik JAV teismų sistemos priklausomybę nuo Valstybės departamento, bet ir kai ką rodo apie Vašingtono karinę strategiją. 2014 metų liepos pabaigoje Vakarų žiniasklaida pranešė, kad Didžioji Britanija ir JAV pasirašė slaptą susitarimą, kuris, kaip ekspertai mano, pratęsia 1958 metų susitarimą dėl abipusės gynybos ir turės labai svarbią reikšmę dviejų didžiųjų valstybių branduolinės ginkluotės vystyme. Kongresui Obama pasakė, kad nauja sutartis „Jungtinėms Valstijoms ir Jungtinei Karalystei leis tarpusavyje dalintis slapta informacija, kuri susijusi su branduoliniu ginklu, branduolinėmis technologijomis, medžiagomis ir įranga, gynybos, personalo apmokymo, priešo potencialių galimybių įvertinimo; nugabenimo sistemų vystymo ir tyrimų atlikimo, karinių reaktorių sukūrimo ir konstravimo tikslais“. Susitarimo pats turinys liks konfidencialus. Britų leidinio „Guardian“ analitikas rašo, kad atnaujintas susitarimas reiškia, jog JAV ir Didžioji Britanija didina bendradarbiavimą branduolinių kovinių galvučių gamyboje. Sutartis laikoma, kaip JAV teisės dalis, bet neturi juridinio statuso Didžiojoje Britanijoje [4]. Didžiosios Britanijos ir JAV Informacinio saugumo tarybos (BASIC) vykdantysis direktorius Polas Ingremas sako, kad nors susitarimas yra tarptautinė sutartis, kuri reikalauja ratifikavimo, bet jis Bendruomenių rūmuose niekada nebuvo svarstomas. Didžiosios Britanijos salų gyventojus vėl pastatė prieš įvykusį faktą. Vertindamas naują Didžiosios Britanijos ir JAV susitarimą, Polas Ingremas atkreipia dėmesį į Sutarties 1 straipsnį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir mano, kad „tarptautiniam saugumui gali būti rimtų pasekmių“ 1 straipsnis sako: „Kiekviena branduolinį ginklą turinti valstybė, Sutarties Šalis, įsipareigoja jokiam gavėjui neperduoti branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų arba tokio ginklo ar sprogstamųjų įtaisų kontrolės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ir jokiu būdu nepadėti, neskatinti arba neversti jokios branduolinio ginklo neturinčios valstybės gaminti ar kitaip įsigyti branduolinius ginklus ar kitus branduolinius sprogstamuosius įtaisus arba įgyti tokių ginklų ar sprogstamųjų įtaisų kontrolę“. Baiminamasi, kad naujas Didžiosios Britanijos ir JAV susitarimas pasirašytas pažeidžiant Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį... Galima tik daryti prielaidą, kad Vašingtono ir Londono sąmokslas buvo suplanuotas anksčiau ir atitinka NATO paskelbtus planus pradėti naują Rusijos „sutramdymo“ etapą. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- [1] William A. Shurcliff. Bombs at Bikini: The Official Report of Operation Crossroads. — New York: William H. Wise and Co, 1947.p. 10. [2] Jonathan Weisgall. Operation Crossroads: The Atomic Tests at Bikini Atoll. — Annapolis, Maryland: Naval Institute Press, 1994. ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Leonid‘as Savin‘as, 2014-08-09 Šaltinis: Fondsk |
Komentarai
Sorosas yra finansinis
Sorosas yra finansinis plėšrūnai!
Tai tikrai baisi signalas!
Tai tikrai baisi signalas!
Skelbti naują komentarą