Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Marina Silva – Brazilijos destabilizavimo projektas

       Vašingtonas pradėjo galingą propagandos kampaniją – ir Brazilijoje, ir už jos ribų – siekdamas paremti Mariną Silvą, „savą žmogų“ prezidento rinkimuose. Įvairiomis variacijomis retransliuojama tezė apie neva garantuotą Silvos, Socialistų partijos kandidatės, pergalę antrame rinkimų ture, kuris turi įvykti spalio 26 d.

       Elektroninė ir spausdintinė žiniasklaida jos pakilimo į Brazilijos aukščiausią valstybės postą chronogramą prognozuoja taip: pirmame ture (spalio 5 d.) nė vienas iš kandidatų nesurinks laimėjimui reikiamo balsų skaičiaus. Antrame ture Silvą (pagal JAV politinių strategų vertinimą) parems trečiojo kandidato Aesio Neveso, kuris vadovauja centro dešiniųjų Socialdemokratų partijai, šalininkai. Jo elektoratas svyruoja 14-16 % ribose. Jeigu vadovautis šiomis prognozėmis ir sumuoti antro turo balsus, kurie hipotetiškai bus atiduoti Silvai, tai ji pasieks įspūdingą 60 % balsų rezultatą, „nepalikusi jokių šansų“ dabartinei prezidentei Dilmai Rusef, kurią antrai kadencijai iškėlė Darbininkų partija. Tokias prognozes nepriklausomi analitikai vertina kritiškai: tai senas būdas – sukurti iliuziją, kad tavo kandidatas turi šansų laimėti. Tuo pačiu metu sukuriamos prielaidos ir tezės apie apgaulę skaičiuojant balsus išplatinimui.  

      Inasijas Lula da Silva, Dilmos partijos bendražygis ir pirmtakas prezidento poste, išsakė pagrįstas abejones dėl Silvos perspektyvų. Jo nuomone, pagrindiniu Rusef priešininku yra ne Silva, o „tam tikrų spaudos institucijų, kurios pavirto į pagrindinę opozicinę jėgą, arši neigiama kampanija“. Šios masinės informacijos priemonės spekuliuoja sunkumais, kurie šalyje atsirado dėl socialinių ir ekonomikos reformų, kurias Rusef vyriausybė vykdė visų Brazilijos gyventojų naudai. Tačiau sunkumai yra įveikiami, Brazilija sėkmingai vystosi, šalyje įgyvendinami didelio masto pramonės ir infrastruktūros projektai. Lula yra įsitikinęs, kad „tiesa sugebės nugalėti melą“.  

       Lulos pasisakymą Silva savo adresu priėmė skausmingai, buvusio prezidento kritika jai gali kainuoti keleto šimtų tūkstančių rinkėjų balsų praradimą. Silva apsiverkė, duodama interviu vienam laikraščiui: „Aš negaliu kontroliuoti to, ko Lula gali imtis prieš mane, bet aš galiu kontroliuoti tai, kad nenoriu jam pakenkti“. Buvęs prezidentas iš karto sureagavo į šiuos žodžius: „Donjai Marinai nėra reikalo meluoti apie mane, norėdama pravirkti. Jai reikėtų verkti dėl kitų priežasčių“. Užuomina atvira. Silva toli gražu nėra tikra pergale, kaip atrodo, ir jos emocinis nepastovumas – tai įrodymas. Silva beveik ketvirtį amžiaus buvo Darbininkų partijos gretose, politiškai apsiplunksnavo po Lulos sparnu: jo prezidentavimo laikotarpiu buvo aplinkos ministre ir senatore. Ir visus tuos metus ją atidžiai stebėjo „Šiaurės Amerikos draugai“ iš ambasados, iš gamtosauginių fondų, kuriuos finansuoja JAV specialiosios tarnybos, iš tam tikrų tarptautinių organizacijų, kurios ypatingai susidomėjusios Brazilija ir „perspektyviu kontingentu“ asmenų, kuriuos galima panaudoti Vašingtono interesams. Pakanka pažvelgti į ilgą premijų ir apdovanojimų sąrašą, kuriais buvo apipilta Silva „draugų iš Vašingtono“ iniciatyva, norint suprasti: ant jos pastatė dar 9 –ame dešimtmetyje. Žinoma, buvo įvertintos visos jos asmenybės savybės. Įskaitant Silvos siekimą moteriško patrauklumo trūkumą kompensuoti pasiekimais politinėje karjeroje.

       Vašingtone seniai visuose lygiuose svarstoma problema: ką daryti su Brazilija, kuri įgauna jėgą, stiprina suverenitetą, išeina į pirmą planą Vakarų pusrutulio reikaluose, kuria savo geopolitinės įtakos sferą? Dažniausiai diskusijos vyksta už uždarų durų, bet jau akivaizdu, kad Baltieji rūmai ėmėsi Rusef vyriausybės pakeitimo į labiau lojalią, valdomą, atitinkančią JAV interesus, kurso. Tinkama tam figūra buvo Marina Silva. Siekiant išvalyti jai kelią, JAV specialiosios tarnybos atliko „trečiojo nereikalingo“ – Eduardo Kamposo, Socialistinės partijos lyderio pašalinimo operaciją. Lėktuvas „Cessna 560XL“, kurio viduje buvo kandidatas į prezidentus ir jo komandos artimiausi nariai, sudužo leisdamasis. Prancūzų leidinys Slate.fr šią katastrofą priskyrė penkiems svarbiems praėjusios vasaros įvykiams, kurie nepateko į žiniasklaidos pirmuosius puslapius, bet gali labiausiai įtakoti reikalų padėtį pasaulyje. Iki Kamposo žūties Dilmos Rusef pergalė praktiškai buvo nulemta. Silvos iškėlimas jos varžove Darbininkų partijai apsunkino uždavinį išlaikyti valdžią.

       Nėra abejonių, kad Silvos laimėjimo atveju, Pietų Amerikos milžinas vėl bus pasuktas į Jungtinių Valstijų pusę. Bus pamiršti Rusef vyriausybės pareiškimai apie JAV totalaus šnipinėjimo šalyje neleistinumą. Iš Brazilijos užsienio politikos prioritetų išeis UNASUR (Pietų Amerikos tautų sąjunga) ir Mercosur (Pietų Amerikos šalių bendroji rinka): didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kas atitinka JAV regioninius interesus, pavyzdžiui, OAS (Amerikos valstybių organizacija) modernizavimui. Galima leisti egzistuoti Mercosur, bet ne kaip ALCA – Amerikos šalių susitarimas dėl laisvosios prekybos, kurį iki 2005 metų stūmė Vašingtonas, kol neatmetė Argentina, Brazilija, Venesuela ir kai kurios kitos valstybės,- konkurentą. Silva nėra BRICS stiprinimo šalininkė, ji mano, kad dalyvavimas šiame bloke „Brazilijai nieko neduoda“. Silva neketina stiprinti ryšių su Rusija ir Kinija, ji beveik neabejotinai sustabdys Brazilijos strateginį aljansą su Venesuela ir Kuba. Tai yra viskas, ką taip visomis jėgomis kūrė Lulos ir Dilmos vyriausybės, bus sunaikinta Šiaurės Amerikos didžiosios valstybės naudai.

       Dabar esant bekompromisei kovai už prezidento postą Silva neturi laiko pertraukai, ir ji vis dažniau neišlaiko rinkimų kovos perkrovų. Dėl rinkėjų reakcijos atsiima savo pareiškimus. Jai teko aiškinti savo poziciją dėl naftos išgavimo Brazilijos giliavandeniuose šelfuose. Ji pasmerkė vienos lyties santuokas, bet paskui kažkodėl savo žodžius atsiėmė atgal. Neigiamai buvo priimti jos pasisakymai apie tai, kad netikslinga teikti valstybės paramą neturtingiems: neva, tai yra tuščias lėšų švaistymas. Dilma Rusef apie tuos visus apsirikimus teisingai pastebėjo: „Kaip galima pretenduoti į valstybės valdymą turint tokias nepastovias pažiūras?“

       Brazilai vis labiau mato, kad Silvos kursas radikaliai pakeisti strategines gaires valstybę atves į nacionalinę katastrofą. Būtent to siekia lėlininkai iš Vašingtono. Silvos psichologinės problemos, jos vidinis nesubalansuotumas negali neturėti įtakos priimamų sprendimų pobūdžiui, labai apsunkins šalies pažangų vystymąsi, pažeis socialinių ir politinių jėgų konstitucinės sąveikos dinamiką. Sąlygų sudarymas „spalvotajai revoliucijai“ – tai Vašingtono „valdymo centro“ pagrindinis tikslas. Jau dabar matosi, kaip „penktoji kolona“ naudoja JAV „stichiško pilietinio pasipriešinimo“ metodus, kurį skatina šalyje dominuojančią padėtį užimanti proamerikietiška žiniasklaida.

       Ne mažiau nerimą keliantis ženklas Brazilijos reikalų ekspertams –JAV ambasados Brazilijoje forsuotas papildymas patyrusiais darbuotojais. Maksimaliai sukomplektuota CŽV rezidentūra. Daugelis darbuotojų anksčiau tarnavo karštuose taškuose. Karo atašė iki šiol vadovavo pulkininkas Samuelis Prugas (Prugh), JAV Ginkluotojų pajėgų Brazilijai Pietų vadovybės pagrindinis ekspertas ir koordinatorius. Jis turi plačius ryšius su Brazilijos kariškiais, kruopščiai išstudijavo šalį, įskaitant Amazonę, ir svarbiausia efektyviai vadovavo karo žvalgybininkų komandai, kurie informacijos rinkimui naudoja tiek slaptus metodus, tiek ir šiuolaikines elektronines priemones.   

       Iki šiol Inasijaus Lulos da Silvos ir Dilmos Rusef vyriausybės stengėsi viešai nedemonstruoti nerimo dėl JAV specialiųjų tarnybų ardomųjų operacijų, kurios buvo vykdomos valstybės teritorijoje. Tik laikas nuo laiko uždarais diplomatiniais kanalais brazilai informuodavo Vašingtoną, kad jiems žinoma apie vieno ar kito JAV agento Brazilijos naftos  pramonėje, diplomatinėje tarnyboje, ginkluotose pajėgose veiklą. Incidentai nebuvo viešinami. Tačiau po Dilmos Rusef ir jos artimiausios aplinkos elektroninio sekimo skandalingos istorijos Brazilijos vyriausybė užėmė principingą poziciją ir iš Vašingtono pareikalavo viešo atsiprašymo. Atsiprašymo nebuvo, be to, Brazilijoje Obamos administracija suaktyvino žvalgybinę veiklą.

       Pastebimai išaugo JAV konsulatų darbuotojų skaičius. Visus rekordus muša konsulatas Rio de Žaneire, kuriame dirba apie 500 darbuotojų. Pagal generalinio konsulo Džono Krimerio (Creamer) pareiškimą, 300iš jų nuo ryto iki vakaro užsiima vizų brazilams, kurie pareiškė norą aplankyti JAV, išdavimu: „Anksčiau ši procedūra trukdavo iki pusmečio, šiandien vieną - dvi savaites“. Ar tikrai amerikiečių diplomatai taip rūpinasi, kad Brazilijos piliečių aprūpinimas vizomis būtų pagerintas, ar pagal JAV specialiųjų tarnybų kryptį baigiamas pasirengimas įvykiams tokiems, kurie pagal dvasią analogiški „arabų pavasariui“ arba Ukrainos „maidanui“, – parodys artimiausia ateitis.

Nil‘as Nikandrov‘as, 2014-09-27

Šaltinis: Fondsk

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas