Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


„Islamo valstybė“ – amerikiečių kilmės projektas

       JAV, pakėlusios karo su „Islamo valstybe“ (IV) vėliavą, aviacijos smūgius IV pozicijoms suduoda ne tik Irake, bet ir Sirijoje. Tai daroma be Sirijos vyriausybės sutikimo ir be JT Saugumo Tarybos atitinkamo sprendimo priėmimo. Pradeda pasiteisinti Maskvos ir Teherano baiminimasis, kad raketinių bombų smūgių tikslas yra galutinis Sirijos infrastruktūros sunaikinimas.

       Pagal Pentagono atstovo Džono Kirbio (John Kirby) pareiškimą, JAV sudavė smūgius iš oro į 12 naftos perdirbimo įmonių Sirijoje. Neva jas kontroliavo smogikai ekstremistai. Džonas Kirbis sako, kad tokių atakų į IV pozicijas „bus daugiau“. Čia reikia priminti, kad sukilimas Sirijoje, kuris trunka ketverius metus, pradėjo augti sinchroniškai 2011 m. birželio 25 d. Bušere pasirašius memorandumą dėl naujo dujotiekio Iranas-Irakas-Sirija statybos. Amerikiečių karą su Bašaro Asado vyriausybe teisingai vadina karu už naftą ir dujas. Damaskas pateko į Amerikos priešų skaičių 2009 metais, kai Asadas atsisakė priimti amerikiečių dujotiekio iš Kataro į Europą statybos planą. Vietoje to Sirija pasirinko sandėrį su Iranu, sutikdama dalyvauti dujotiekio per Iraką į savo Viduržemio jūros uostus statyboje. Būtent tada pasaulyje išgarsėjo buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kisindžerio žodžiai: „Nafta yra pernelyg svarbi, kad būtų palikta arabams“.

       Kalifato sukūrimas didelėje Irako ir Sirijos teritorijoje Jungtinėms Valstijoms („ExxonMobil Corporation”) ir Didžiajai Britanijai (BP ir „Royal Dutch Shell”) sukelia pozicijų praradimą Irako naftos ir dujų sektoriuje ir atima galimybes prieiti prie Sirijos angliavandenilių atsargų (po amerikiečių skubinamo režimo pakeitimo Damaske). Kol IV teroristai kariavo su Sirijos vyriausybės kariuomene, jie amerikiečiams tiko, bet kai tik jie įsiveržė į Iraką ir paskelbė apie savo valstybės sukūrimą, Amerika jiems paskelbė karą. Jokių dvigubų standartų Amerika čia neturi. Akivaizdus nekintantis JAV elito pasaulinio viešpatavimo siekimas, ir karas su „Islamo valstybe“ – tai tik vietinė operacija.

       JAV pozicijoje daug neatitikimų ir prieštaravimų, o jie aiškinami tuo, kad Vašingtonui vis sunkiau diktuoti savo sąlygas likusiam pasauliui. Nėra abejonių, kad Jungtinėms Valstijoms Sirija lieka pagrindiniu taikiniu Artimuosiuose Rytuose, įskaitant ir Rusijos susilpninimo planų įgyvendinimo požiūriu. „Islamo valstybė“ – tai amerikiečių kilmės projektas, jo tikslas – galingos destabilizuojančios bangos sukūrimas, kuri išplis į Eurazijos gilumą. Pirmame etape, tarptautinės bendruomenės dėmesį perjungdami į kovą su IV, prisidengdami triukšmu, amerikiečiai rengia prezidento Bašaro Asado nuvertimą.

       Būtent taip daugelis pasaulio šalių vertina Vašingtono vienašalius veiksmus prieš „Islamo valstybę“. Todėl Obamai nepavyko ir „plačios“ koalicijos formavimas. Amerikiečiams pavyko pasiekti, kad jų išlaidas atlygins Persijos įlankos monarchijos (Bahreinas, Kataras, Saudo Arabija ir JAE), pavyko palenkti Jordaniją, kad suteiktų savo infrastruktūrą, pritraukti kai kurias NATO sąjungininkes suduoti oro smūgius – Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Belgiją ir Daniją. Pagal Valstybės departamento duomenis, 54 valstybės ir trys tarptautinės organizacijos – ES, NATO, ir Arabų lyga – taip pat žadėjo į šią kampaniją įnešti savo indėlį. Tačiau Džono Kerio anonsuotas „pasaulinis“ dalyvavimas koalicijoje neįvyko. Tik pas nedaugelį liko pasitikėjimas Amerika.

       Pasaulis dar nepamiršo, kaip 2003metais JAV įsiveržė į Iraką be JT sankcijos. Vašingtonas tada pareiškė, kad Irakas kuria masinio naikinimo ginklą ir nuginkluoti jį reikia jėga. Balsavimas JT ST tuo klausimu taip ir neįvyko, kadangi Rusija, Kinija ir Prancūzija leido suprasti, kad vetuos bet kokį rezoliucijos projektą, kuris numato karinės jėgos panaudojimą prieš Iraką. Tada, kaip ir dabar, JAV iššaukiančiai ignoravo tarptautinę viešąją nuomonę, agresija prieš Iraką prasidėjo, valstybė buvo sugriauta, ir to padarinius mes stebime iki šiol.

       Šiandien istorija kartojasi. Džeimsas Kleperis, JAV Nacionalinės žvalgybos vadovas,  per savo metinę kalbą prieš Senato žvalgybos reikalų komisiją (2014 m. sausio 29 d.) pranešė apie grėsmes, pakibusias virš Amerikos. Palietė jis ir Siriją, pranešęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie „sukilėlių“ sudėtį. Jo pagrindinė tezė buvo, kad 80% tai yra „nuosaikūs“ režimo priešininkai, kurie visiškai gali imti JAV finansinę pagalbą, už kurios suteikimą JAV Senatas savo laiku slaptai balsavo. Dabar tie „nuosaikūs“ staiga pavirto į nesutaikomus teroristus, ir prieš vieną iš jų organizaciją amerikiečiai pradėjo karą. Pastebėsime: ne prieš teroristus apskritai, o tik prieš „Islamo valstybę“. Įdomu, o ką JAV žvalgybos vadovai mano apie „Dzhebhat en-Nusra“ grupuotės, „al-Qaedos“ Sirijos  skyriaus, „nuosaikumą“?

       Atsakydami į oro smūgius į Sirijos teritoriją, „Dzhebhat en-Nusra“ lyderiai jau pareiškė apie  pasirengimą pasipriešinti Amerikai kartu su IV. Savo veiksmais amerikiečiai konsoliduoja terorizmą. CBS kanalo eteryje Obama pareiškė, kad vienu metu JAV kariams pavyko nugalėti „al-Qaedą“ Irake, po to organizacija „nuėjo į pogrindį“, bet „per paskutinius du metus, pasinaudoję chaosu pilietinio karo metu Sirijoje, smogikai sugebėjo atstatyti savo jėgas“. Apie tai, kad chaosas ir pilietinis karas Sirijoje yra JAV veikimo Artimuosiuose Rytuose tiesioginė pasekmė, Amerikos prezidentas nepasakė.  

       JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, generolas Martinas Dempsis mano, kad norint sėkmingos kovos su „Islamo valstybės“ grupuote Irake ir Sirijoje, reikia vykdyti sausumos operaciją. Dempsio manymu, reikia priimti politinius sprendimus ir įvesti karius į šias valstybes. Jeigu tai įvyks, destabilizuojanti banga pradės plisti už Sirijos ir Irako ribų, teroristų gretos pasipildys naujais nesutaikinamais kariais, o prieš JAV karinį pramoninį kompleksą atsivers kvapą gniaužiančios perspektyvos.

Nikolaj‘us Bobkin‘as, 2014-10-04

Šaltinis: Fondsk

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas