Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Pamoka, kurią kiekvienam vertėtų įsisavinti

        Manipuliavimo masine sąmone pamoka, kuri padės suprasti, kaip Antrojo pasaulinio karo metu nacistams pavyko pakeisti eilinių Vokietijos gyventojų nuotaikas.

         1967 metais Ronas Džonsas mokė istorijos Elvudo Kaberlė vidurinėje mokykloje esančioje Palo Alte mieste, Kalifornijoje. Mokantis apie Antrąjį pasaulinį karą, vienas iš mokinių Džonso paklausė, kaip paprasti Vokietijos gyventojai galėjo apsimesti, kad nežinojo apie koncentracijos stovyklas ir masinį žmonių naikinimą jų šalyje. Kadangi klasė buvo pažengusi toliau nei reikia pagal mokymo programą, Džonsas nusprendė panaudoti vieną savaitę tam klausimui skirtam eksperimentui.

                                                                    Pirmadienis

       Pirmadienį vaikams jis paskaitė paskaitą apie disciplinos galią. Apie tai, ką jaučia sportininkas, kuris uoliai ir reguliariai treniravosi, siekdamas pergalės kokioje nors sporto rūšyje. Apie tai, kaip daug dirba balerina arba dailininkas, kad kiekvieną judesį padarytų tobulu. Apie mokslininko kantrybę, kuris užsidegęs moksline idėja. Džonsas liepė mokiniams atsisėsti „ramiai“ padėtyje, nes tai labiau padeda mokymuisi. Po to jis įsakė mokiniams keletą kartų atsistoti ir atsisėsti naujoje padėtyje, po to ne kartą liepė išeiti iš auditorijos ir tyliai įeiti, ir užimti savo vietas. Mokiniams „žaidimas“ patiko ir jie noriai vykdė nurodymus. Džonsas liepė mokiniams atsakinėti į klausimus aiškiai ir gyvai, ir jie susidomėję pakluso, susidomėjo net paprastai pasyvūs mokiniai.

                                                                     Antradienis

        Antradienį mokytojas įėjo į klasę ir aptiko, kad visi tylėdami sėdi „ramiai“ padėtyje. Kai kurie mokiniai šypsojosi. Bet dauguma žiūrėjo tiesiai prieš save su nuoširdžiai sukoncentruota išraiška, kaklo raumenys įtempti, jokių šypsenos, minčių ir net klausimų požymių. Džonsas paaiškino klasei bendrumo jėgą. Jis liepė mokiniams skanduoti: „Jėga disciplinoje, jėga bendrume“. Mokiniai veikė su akivaizdžiu entuziazmu, matydami savo grupės jėgą. Pamokos pabaigoje Džonsas parodė mokiniams sveikinimosi ženklą, kurį jie turėjo naudoti susitikę vienas su kitu – prie peties pakeltą sulenktą dešinę ranką – ir šį gestą pavadino Trečiosios bangos saliutu. Kitomis dienomis šiuo gestu mokiniai reguliariai sveikino vienas kitą.

                                                    Trečiadienis

       Trečiadienį visiems mokiniams Džonsas išdavė nario bilietus. Nė vienas žmogus nepanoro palikti auditorijos. Trylika mokinių išėjo iš kitų pamokų, norėdami dalyvauti eksperimente. Mokytojas kiekvienam davė nario bilietą. Ant trijų bilietų jis užrašė raudonus kryžiukus ir jų gavėjams jis pranešė, kad jiems duota speciali užduotis pranešti apie visus, kurie nepaklusta klasės taisyklėms. Tačiau praktiškai savanoriškai skundimu užsiėmė apie 20 žmonių. Vienas iš mokinių, kuris išsiskyrė stambiu kūno sudėjimu ir mažais sugebėjimais mokymuisi, Džonsui pasakė, kad bus jo asmens sargybinis, ir paskui jį vaikščiojo po visą mokyklą. Trys pačios geriausios klasės mokinės, kurių sugebėjimai naujomis sąlygomis tapo nereikalingi, apie eksperimentą pranešė tėvams. Dėl to Džonsui paskambino vietos rabinas, kuriam užteko atsakymo, kad klasė praktiškai studijuoja vokiečių asmenybės tipą. Rabinas pažadėjo viską paaiškinti mokinių tėvams. Džonsas buvo labai nusivylęs, kad nėra pasipriešinimo net iš suaugusiųjų pusės, mokyklos direktorius su juo sveikinosi Trečiosios bangos saliutu. Dienos pabaigoje į organizaciją buvo priimta daugiau kaip du šimtai mokinių. Daugelis į savo dalyvavimą Trečioje bangoje žiūrėjo visiškai rimtai. Jie iš kitų mokinių reikalavo griežtai laikytis taisyklių ir gąsdino tuos, kurie nerimtai priėmė eksperimentą.

                                                     Ketvirtadienis

        Ketvirtadienį klasės dydis išaugo iki aštuoniasdešimties žmonių. Džonsas kalbėjo apie tai, kas yra pasididžiavimas. „Pasididžiavimas – tai kažkas daugiau nei vėliavos ir saliutai. Pasididžiavimas – tai tas, ko iš jūsų niekas negali atimti. Būti išdidžiu – tai reiškia, kad tu esi geriausias. Šio jausmo negalima sunaikinti...“ Mokiniams jis paaiškino, kad jie – tai dalis nacionalinės jaunimo programos, kurios uždavinys yra politiniai pokyčiai tautos gerovei. „Viskas, ką mes iki šiol darėme, buvo pasirengimas tikram reikalui. Visoje šalyje mokytojai renka ir treniruoja jaunimo būrius, kurie padedant disciplinai, bendrumui, pasididžiavimui ir veikimui tautai gali parodyti, kad visuomenė gali tapti geresne. Jeigu mes sugebėsime pakeisti tvarką šioje mokykloje, tai mes galėsime pakeisti tvarką fabrikuose, parduotuvėse, universitetuose ir visose kitose organizacijose. Jūs jaunų žmonių rinktinė grupė, kurie padės tam reikalui. Jeigu jūs išeisite į priekį ir parodysite, ko išmokote per paskutines keturias dienas... mes sugebėsime pakeisti mūsų tautos likimą“. Džonsas įsakė keturiems konvojininkams iš auditorijos išvesti ir palydėti į biblioteką tris mergaites, kurių lojalumas buvo abejotinas. Po to jis papasakojo, kad penktadienio vidurdienį per televiziją apie Trečiąją bangą praneš judėjimo lyderis ir naujas kandidatas į prezidento postą. 

                                                                      Penktadienis

       Penktadienį 200mokinių sugužėjo į kabinetą. Nebuvo nė vienos laisvos vietos. Visur kabojo Trečiosios bangos vėliavos. Lygiai dvyliktą Džonsas uždarė duris ir prie kiekvienos pastatė po sargybinį. Džonso draugai, vaikščiodami po auditoriją, vaidino fotografus. „Prieš nacionalinės spaudos konferencijos įjungimą, kuri prasidės po penkių minučių, aš noriu pademonstruoti spaudai, kaip mes esame pasirengę“. Su tais žodžiais mokytojas saliutavo. Atsakymui iškart automatiškai pakilo du šimtai rankų. Tada jis tarė šūkį: „Jėga disciplinoje“. Jį pakartojo daugiabalsis choras. Šūkį tarė vėl ir vėl. Su kiekvienu kartu minios atsakymas buvo vis garsesnis. Be penkių minučių pirmą Džonsas įjungė televizorių, bet nieko ekrane nepasirodė.

       Tada jis kreipėsi į mokinius: „Klausykite atidžiai. Nėra jokio vado! Nėra jokio nacionalinio jaunimo judėjimo su pavadinimu „Trečioji banga“. Jumis manipuliavo, jus stūmė jūsų pačių ambicijos, ir jūs atsidūrėte toje padėtyje, kurioje esate dabar. Jūs esate nė kiek ne geresni ir ne blogesni nei vokiečiai, kuriuos mes studijavome. Jūs manėte, kad jūs esate išrinktieji, kad jūs geresni už tuos, kurių nėra šiame kambaryje. Jūs pardavėte savo laisvę už patogumus, kuriuos suteikia disciplina ir pranašumas. Jūs nusprendėte atsisakyti savo įsitikinimų ir priimti grupės valią ir didelį melą“. Po to Džonsas vaikams parodė filmą apie nacistinę Vokietiją. Su jos disciplina, paradais ir fakelų eitynėmis. Ir kuo tai viskas pasibaigė.

                                                           Išvada

       Po to Džonsas padarė išvadą: „Jeigu mums pavyko visiškai atkurti vokiečių mentalitetą, tai nė vienas iš jūsų niekada neprisipažins, kad buvo paskutiniame Trečiosios bangos susirinkime. Taip pat, kaip vokiečiams, jums bus sunku prisipažinti, kad jūs nuėjote taip toli“.

        Mokiniai skirstėsi prislėgti, daugelis negalėjo sulaikyti ašarų.

        Ar Ukrainoje ne tas pats?

Šaltinis: swip.su, 2014-10-07

Meninis filmas „Eksperimentas 2: Banga”

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas