Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


2010 metų Baltarusija, nepavykęs maidanas

       Šiandien, po įvykių Ukrainoje, po įvykdyto valstybinio perversmo, verta prisiminti 2011 metais Baltarusijos televizijos sukurtą filmą „Aikštė. Geležimi į stiklą“, kuriame kūrėjai pabandė atsakyti, kas iš tikrųjų įvyko 2010 metų gruodžio 19 d. Minske ir ko Baltarusijos opozicija siekė.

       Prieš tris metus sukelti neramumai Minske primena vaizdus Ukrainoje. Tik Ukrainoje maidanas pavyko: 1) dėl valdžios silpnumo, kurį suformavo didelė korupcija ir valdžios parsidavimas Vakarams; 2) dėl per trejus metus patobulėjusio perversmų valstybėse organizavimo. Buvo pasimokyta iš ankstesnių spalvotųjų revoliucijų nesėkmių, sustiprintos silpnos vietos.

       Baltarusijos prezidento rinkimų stebėtojas iš Ukrainos Romanas Vasilišinas taip aprašo 2010 metų įvykius (ištrauka iš vu.ua):

       „Mes buvome leidžiami visur, tik pareikalavus, parodydavo bet kurį popierėlį ir apylinkėje leido daryti viską, ką tik pageidavai, išskyrus fizinius kliudymus laisvam valios išreiškimui. Skaičiuojant balsus mus vos ne jėga vertė žiūrėti, kaip biuleteniai dedami į krūveles pagal atitinkamas kandidatų į prezidentus pavardes, o po to man primygtinai rodė vos ne kiekvieną biuletenį iš 1700, kurie buvo apylinkėje. Vos tik tarptautiniams ir vidaus stebėtojams pareikalavus, komisija iš karto iš krūvos pateikdavo bet kurį biuletenį, kurie kažkam pasirodydavo įtartinu, ir kartu su stebėtojais jį apžiūrėdavo. Po to, buvo vykdomas pakartotinis komisijos narių balsavimas dėl peržiūros rezultatų. Ir tai buvo visose apylinkėse. Po balsų suskaičiavimo apie tai per pietus, o po to neformaliai bendraujant, kalbėjo visi iki vieno Vakarų stebėtojai.  

       Viešbutis „Minsk“, kuriame mes gyvenome visas tas dienas, kaip tik buvo toje pačioje Nepriklausomybės aikštėje, kurioje yra vyriausybės pastatas, kurį po balsų suskaičiavimo šturmavo opozicionierių minia. Visa tai aš stebėjau savo akimis ne daugiau, kaip šimto metrų atstumu.

       Labai gerai matėsi, kad į aikštę susirinko daugiausiai trys tūkstančiai demonstrantų, kurie nebandydami gudrauti, pradėjo niokoti ministrų kabineto pastatą ir bandė jį užgrobti. Po to, mano akyse vietos OMON per penkias minutes nustūmė minią, net nepanaudojęs nė vienos dūminės šaškės. Aš paskambinau į Ukrainą tiesiog iš įvykio vietos tuo metu, kai ten, Minske, viskas vyko: pastato šturmas, stiklų daužymas, trejeto kandidatų į Baltarusijos prezidentus pasiskelbimas nauja valdžia valstybėje.

       Kaip buvau nustebęs, kai man pranešė, kad sąžiningi Ukrainos televizijų kanalai, priklausantys tokiems sąžiningiems Ukrainos piliečiams – Pinčiukui, Choroškovskiui ir Achmetovui, - pasakoja, lyg Minske būtų susirinkusi šimto tūkstančių žmonių minia ir „Lukašenkos režimas“ tuoj tuoj turi griūti.

       Po tos dienos nenutrūkstamai teka drumzlinos dezinformacijos srutos, kurias sukūrė pasaulio žiniasklaida. „Civilizuotos Europos“ politiniai lyderiai, kurie daugiausiai yra arba kyšininkai, arba seksualiniai iškrypėliai, draugiškai susijungė, siekdami nuversti vienintelį kompetentingą ir sumanų valstybės vadovą žemyne, ir dėl to nesibjauri naudotis jokiomis priemonėmis.

       Įvykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje rinkimų rezultatams ir riaušėms, Aleksandras Lukašenka nurodė sutvarkyti ir paskelbti Baltarusijos Valstybės saugumo komiteto medžiagą apie Vokietijos ir Lenkijos žvalgybų išmones rengiant „Bulvių perversmą“ Minske. Laikraštis „Sovetskaja Belorusija“, Nr. 7 (23649), 2011 sausio 14 d. paskelbė šios medžiagos pirmą dalį. Labai įdomu paskaityti.“

       Neabejotina, kad Vakarai nepaliks Baltarusijos ramybėje, kad vėl bus bandoma sukelti neramumus ir įvykdyti valstybinį perversmą. Ir tam ruošiamasi.

       Taip savo tinklaraštyje Zacharas Prilepinas apibūdino pastarųjų dienų įvykį Baltarusijoje: „Tai, kad Baltarusijoje stadione vietos fanatai šaukė ch..lo ir panašius „šlovė herojams“ reiškia maždaug sekantį. Iš Vakarų į Baltarusiją eina vagonai pinigų (rusų k. „babla“) ir tonos dovanų (grantų) „teisingo baltarusio“ (Teisingas baltarusis – tai aišku, kad priešiškas rusams) formavimui. Teisingas ukrainietis jau pavyko, laukia kitas klientas“.

       Prilepinas aprašo tolesnį scenarijų, kuris visiems žinomas: „Toliau viskas vyks tradiciškai siaubingu būdu: sausainiai, geros valios pasiuntiniai iš Lenkijos (kažkodėl jis pamiršta apie pasiuntinius iš Lietuvos, Lietuvai Baltarusija daug arčiau nei Ukraina), JAV humanitariniai stebėtojai, pusė milijono laisvų žmonių centrinėje aikštėje, karštas maistas mėnesiui į priekį.

      Progresyvi žmonija tinklaraščiuose pradės masiškai rašyti apie Rusijos snaiperius, balzakiško amžiaus damos rašys malonius komentarus apie tai, kad „pagaliau mes išeisime į Europą nuo jūsų feodalinės Rusijos“ (rusų k. „Raškos“), atvažiuos pašokinėti Nemcovas, fanatai grasins kumščiais ir šauks: „eik šen, ruski, mes tave dantimis sudraskysime, bjaurybe.“

       Ar Baltarusijai pavyks dar kartą apsiginti nuo Vakarų rengiamos spalvotosios revoliucijos, kuriai bus pasirengta daug geriau nei 2010 metų „Bulvių perversmui“, – pamatysime.

2014-10-11

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas