Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Europos parlamente Marine Le Pen blokuoja preferencijų Ukrainai pratęsimą |
Prieš kelias dienas Europos Sąjunga atsisakė suteikti Ukrainai anksčiau žadėtus du milijardus eurų. | |
Read more... |
Europos Sąjungos plėtra Škotijos sąskaita? Neseniai paskirtas naujas Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris sukurstė aistras savo pareiškimu apie penkerių metų pauzę ES tolesniam plėtimuisi. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskubėjo pareikšti, kad plėtros procesas neturi būti įšaldytas. O 2014 metų rugsėjo 18 d. vyksiančio referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės iniciatoriai mano, kad per pauzę Europos Sąjunga galės išsiplėsti jų šalies sąskaita. | Posūkis į dešinę. Europos parlamento rinkimų rezultatai Pirmą kartą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo(2009 m. gruodžio 1 d.) rinkimai į Europos parlamentą – Europos pagrindinę įstatymų leidybos instituciją, įvykę 2014 m gegužės 22-25 d., aptiko ir užfiksavo problemas, kurios dešimtmečiais kaupėsi Senajame pasaulyje, bet paaštrėjo dėl Ukrainos krizės. Ir nors, nepaisant savo įspūdingo atstovavimo – 751deputatas iš ES 28valstybių narių, Europos parlamentas vargu ar pajėgus radikaliai pakeisti Europos Sąjungos politiką, dabar jau yra akivaizdus ir negrįžtamas posūkis į dešinę Europos visuomenių nuotaikose ir vertybėse... | ||
Europos nacionalizmo metamorfozės Europoje griaudėja „didysis mūšis“. Prasideda naujas ES valstybių narių piliečių kovos etapas prieš jų pavertimą į abstrakčius personažus, netekusius nacionalinio valstybingumo, istorijos ir kultūros. Esant sąlygoms, kai Europos valstybių kairiosios partijos su retomis išimtimis atsisakė savo ankstesnės ideologijos ir nemato nieko daugiau svarbesnio, kaip įtvirtinti LGBT bendruomenės pergalę, atsirado nauji visuomenės protesto lyderiai – tie, kuriuos anksčiau paprastai vadino kraštutiniais dešiniaisiais. | Neturtingųjų Europa Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ abejoja Europos politikų pažadų rimtumu iki 2020 metų sumažinti skurdo lygį jų valstybėse iki 20 mln. žmonių. Šiandien šis rodiklis yra 120 mln. žmonių. „Eurostat“ ekspertai tvirtina, kad sumažinti šį skaičių per septynerius metus šešis kartus esant dar net besitęsiančios finansų ir ekonomikos krizės sąlygoms yra labai problematiška. Jei dar tiksliau – neįsivaizduojama. | ||
Europos Sąjunga: žmonių sielų krematoriumas 2005 metais Europos PSO konferencijoje buvo paskelbti šokiruojantys duomenys apie vieningos Europos piliečių psichologinę būseną. Trečdalis ES gyventojų, eidami į darbą, patiria nuolatinį stresą. Pagal psichiatrų vertinimus, reabilitacijai ir psichikos sveikatos problemų sprendimui dar prieš 8 metus reikėjo išleisti 3-4% Europos Sąjungos BVP. Ir tai laikotarpyje prieš krizę. | ETPA rekomendavo politikams dalyvauti gėjų paraduose Kaip rašo ZN.UA, deputatams ir valstybės tarnautojams, tikriausiai teks dalyvauti seksualinių mažumų paraduose. Tokias rekomendacijas valstybėms narėms yra priėmusi Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja. | ||
ES: permainos energetikos politikoje Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimas, įvykęs 2013 metų gegužės 22 d., tapo reikšminga Europos energetikos politikos gaire po 2009 m. priimto Trečiojo energetikos paketo. Aukščiausio lygio susitikimo galutiniame dokumente išryškinti aktualūs uždaviniai, stovintys prieš Europos Sąjungą: konkurencingumo palaikymas, situacijos užimtumo sferoje gerinimas ir augimo stimuliavimas. Jų išsprendimui, Europos Taryba mano, kad reikia imtis „visų politinių galimybių“, kurias ji turi, ir darbotvarkėje iškelti tokias temas, kaip mokesčių disciplina ir energetikos politika. Pasirinkimą sąlygoja, pirmiausia, susikaupusios rimtos problemos. | Didžioji Britanija ir ES: meilė be džiaugsmo buvo? „Išdidžių britų“ ir kontinentinės Europos santykių atšalimas buvo pastebėtas praėjusiais metais. Tuo metu, kai įvairios priemonės, kurias priėmė euro zonos vadovybė, remiama Europos Sąjungos, Graikijos ir kitų periferinių problemų turinčių valstybių, o iš tikro monetarinės sąjungos gelbėjimui, lėtai, bet užtikrintai konsolidavo žemyno politines jėgas, anksčiau sujungtas bendros valiutos, Didžioji Britanija su demaršų serija nuo šių projektų laikėsi tam tikro atstumo. | ||
Kam naudinga euro zonos krizė? Kam naudinga euro zonos krizė? (I) Eurogrupės paskutinio posėdžio dalyviai dar nespėjo pradėti sprendžiančias diskusijas dėl Graikijos klausimo, o žinomi amerikiečių ekonomistais ir finansininkai jau pasmerkė euro zoną ir apskritai pasaulio akcijų rinkas žlugimui. Džordžas Sorošas prognozuoja artėjantį Vokietijos išėjimą iš euro zonos, o Nurielis Rubinis prognozuoja pasaulio rinkų kritimą 2013 metais. Net paprastai prognozavime santūresnis Polas Krugmanas paskutiniu metu finansinės krizės įveikimo Europoje atžvilgiu nusiteikęs gana pesimistiškai... Jo nuomone, Europos centrinis bankas greičiau gali laimėti tam tikrą „laiko kiekį“, nei parengti tolesnius žingsnius. [1] | Europos „finansinė ir imperialistinė revoliucija“ Idėją Europos Sąjungą išvesti į naują, aukštesnį centralizacijos lygį vienu ryžtingu veiksmu buvo manoma įgyvendinti 2012 metų gruodžio 8 d. Europos Tarybos viršūnių susitikime. Tačiau nieko neišėjo, ir procesas „pakibo“, be to, visais atžvilgiais. | ||
ES nori uždrausti knygas apie tradicines šeimas Toliau tiriame ultraliberalios Europos visuomenės besikeičiančias moralės normas, kurios su kiekviena diena vis sunkiau ir sunkiau vadinti „normomis“, ir kurias bando iš visų pusių pamažu primesti ir mūsų visuomenei, mūsų valstybei, maskuodami idiotiška idėja apie stebuklingas įstojimo į ES perspektyvas. | Skirtingas pajamų lygis Europos valstybėse GFk padarė informacinę grafiką, kurioje parodytos skirtingos pajamos įvairiose Europos valstybėse. | ||
Apie „vieningos Europos“ tamsiąją pusę Paskutiniai įvykiai, susiję su Flandrijos nacionalistų pergale Belgijos vietos rinkimuose (jie pareikalavo derybų dėl Belgijos padarymo konfederacine valstybe), Katalonijos nacionalistų Ispanijoje suaktyvėjimu prieš pirmalaikius regiono rinkimus (akcija „Maršas už nepriklausomybę“), pasirengimu referendumui dėl Škotijos atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos (spalio 15 d. „Edinburgo sutartis“), vėl pademonstravo stebėtiną pagrindinių Europos separatistinių judėjimų veiksmų koordinuotumą, tuo paženklinę dar vieną bendro destabilizavimo Europoje židinio pradžią, esant gilėjančios finansų ir ekonomikos krizės sąlygoms. | Europoje plinta „turtingųjų separatizmas“ Skolos krizė stiprina separatistinių judėjimų Europoje pozicijas. Turtingi Belgijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos regionai daugiau nejaučia švelnių jausmų mažiau turtingiems kaimynams, be to, jie nori likti ES. Vokietijos žurnalas „Spiegel“ paanalizavo kovotojų už autonomiją perspektyvas. | ||
Europa: „socializmas“ bankininkams ir transnacionalinėms korporacijoms Pasaulinė krizė, kuri pasaulį kamuoja penkerius metus, aiškiai parodė pirmaujančių pasaulio šalių ekonominės politikos prioritetus. Paaiškėjo, kad kapitalizmo nei pagal Markso supratimą, nei pagal Adamo Smito įsivaizdavimą jau seniai nėra. Šį akivaizdų faktą pripažįsta praktiškai jau visi ekonomistai. Tačiau beveik niekas nekalba apie tai, kad globalizuotas pasaulis sukūrė unikalią kvazi socializmo sistemą bankininkams, oligarchams ir transnacionalinėms korporacijoms. | Europos lūžis Nepaisant politikų Atėnuose ir Briuselyje džiuginančių pranešimų, Graikija artėja prie krizės kulminacijos, ir kelias, kurį ji galiausiai pasirinks, rimtai paveiks visos Europos ateitį. Tie, kurie sako, kad padėtis valstybėje, kuri gamina tik 2% Europos Sąjungos BVP, gali turėti tik labai nedidelį poveikį ES likimui, paprasčiausiai nesupranta krizės euro zonoje pobūdžio ir masto... | ||
Eurošizofrenija – 2011 Europos šiuolaikinėje istorijoje 2011 metai buvo vieni iš prieštaringiausių. Nepaisant apokaliptinių prognozių, Europos Sąjungai pavyko išvengti greito žlugimo, o bendros Europos valiutos svyravimai nepasiekė destruktyvios amplitudės. Tačiau pagrindiniai sunkumai europiečių laukia ateityje, ir jie yra ne sezoninio arba spekuliatyvaus pobūdžio, o neperdedant, sisteminio pobūdžio... | ES vaikams uždraudė pūsti balionus Ar prisimenate, kaip būdami vaikais pūsdavote balionus ir žaisdavote? Balionai buvo pats pigiausias ir populiariausias žaislas. Šiuolaikiniams vaikams ko gero teks pamiršti balionus, nebent bus sukurtas kompiuterinis balionų pūtimo ir sprogdinimo žaidimas. Kaip rašo „The Thelegraph“, Europos Sąjungos direktyva draudžia vaikams iki 8 metų pūsti balionus vieniems, kai šalia jų nėra suaugusių. Tačiau pagal ES biurokratus ne tik balionai neatitinka saugumo normatyvų. ES direktyvų leidėjai nesaugiems priskyrė ir kitus žaislus: pripučiamus žaislus, žaislinę žvejybą su magnetus turinčiomis žuvytėmis, žaislinius lūpų dažus, švilpynes ir dūdeles. Prie šių žaislų gamintojai ir prekiautojai turės pridėti perspėjimą apie žaislo nesaugumą. | ||
Europoje trūksta maisto Senojo pasaulio aprūpinimui maistu gali iškilti pavojus. Kol kas Europos Sąjunga turi lėšų maisto produktams. Tačiau laikui bėgant kainos augs ir sąjungai savo ūkininkų ūkiams teks išleisti trečdalį biudžeto. Pasaulyje didėjančios maisto kainos ir žemės ūkio subsidijavimo reformų pradžia ES, tarp Europos valstybių sustiprino kovą dėl žemės ūkio dotacijų. | Europos Sąjunga Graikijos fone Kaip parodė paskutinės dienos, Europos Sąjungos sprendimas Graikijai skirti eilinę 12 mlrd. pagalbos porciją, nieko Europoje labai jau nenuramino. Juk šie pinigai, kaip ir kiti, skiriami ir bus skiriami „kelnių prilaikymui“. Esant Graikijos skolai 150% BVP, šalies ekonomika nesuveiks, o socialinis – ekonominis atotrūkis nuo sėkmingesnių ES valstybių tik augs. Skola turi būti sumažinta bent du kartus. Tačiau reikia turėti galvoje, kad panašias „operacijas“ reikia atlikti taip pat Airijoje ir Portugalijoje. Bendra suma Europos (daugiausia vokiečių) mokesčių mokėtojams bus jau 500 mlrd. eurų. Ar donorių valstybių piliečiai sutiks tokiam altruizmui? | ||
Akselis Veberis „žudo“ euromonetaristus Bundesbanko vadovas Akselis Veberis (Axel Weber) tęsia savo puolimą prieš Europos monetarinės sąjungos politinį elitą. Taikinyje atsidūrė triumviratas: Europos centrinio banko vadovas Žanas Klodas Trišė (Jean Claude Trichet), Euro grupės pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) ir Europos Komisijos prezidentas Chosė Manuelis Barozas (José Manuel Barroso). Savo straipsnyje „Financial Times“ jis sukritikavo jų skolų krizės plitimo užkirtimo planus, palaikant 440 mlrd. eurų apimties Eurozonos stabilizavimo fondą. | Eurobiurokratai – nauja socialinė klasė? Į delfi konferencijoje paklaustą klausimą – „Kuo skiriasi Lietuva Europos Sąjungoje ir Lietuva Tarybų Sąjungoje?“, europarlamentaras V.Uspaskichas atsakė: „Ir ten buvo biurokratija, ir čia yra biurokratija“. Žurnalistė Julija Latynina taip apibūdina ES: „Europos Sąjunga tapo vienu biurokratiniu dariniu, stagnuojančia kvaziimperija, būvusių prezidentų ir deputatų įdarbinimo vieta“. | ||
Sėkminga N.Faridžo rinkimų diena – gyvas tarp lėktuvo nuolaužų Gegužės 6 d. ryte Nortamptonšyro (Northamptonshire) grafystėje, greta aerodromo, netrukus po pakilimo, nukrito Lenkijoje pagamintas lėktuvas, kuriame skrido ES parlamento narys Naidželas Faridžas (Nigel Farage). Europarlamentaras dalyvavo rinkimų į Jungtinės Karalystės parlamentą agitacijos kampanijoje, kurioje agitavo už Nepriklausomybės partiją. Jis planavo skristi virš Bakingamšyro (Buckinghamshire), Oksfordšyro (Oxfordshire) ir Nortamptonšyro (Northamptonshire) su prie lėktuvo prikabintu dideliu plakatu, ant kurio buvo užrašyta: „Balsavimas už savo šalį – balsas UKIP“. Prieš pat skrydį politikas dar pajuokavo: „Aš tikiuosi, kad lėktuvas nesprogs ir nesuduš“. |