Į delfi konferencijoje paklaustą klausimą – „Kuo skiriasi Lietuva Europos Sąjungoje ir Lietuva Tarybų Sąjungoje?“, europarlamentaras V.Uspaskichas atsakė: „Ir ten buvo biurokratija, ir čia yra biurokratija“.

    Žurnalistė Julija Latynina taip apibūdina ES: „Europos Sąjunga tapo vienu biurokratiniu dariniu, stagnuojančia kvaziimperija, būvusių prezidentų ir deputatų įdarbinimo vieta“.

Sunku tiksliai suskaičiuoti, kiek biurokratų dirba Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ir agentūrose. Pagal oficialiai pateikiamus skaičius darbuotojų turėtų būti maždaug tiek, kiek pagal 2009 m. statistikos duomenis žmonių gyveno septintoje vietoje pagal gyventojų skaičių esančiame Lietuvos mieste – Marijampolėje. Palyginimui, 1970 metais Europos Sąjungoje dirbo 9235 eurobiurokratai.Daugiausia darbuotojų turi Europos Komisija. Joje dirba apie 38 tūkst. žmonių atsakingų už įvairias politikos ir veiklos sritis. Europos parlamentas turi daug mažiau darbuotojų – apie 5 tūkst. pareigūnų ir kitų tarnautojų.

      Darbas ES struktūrose garantuoja ne tik gerą atlyginimą, bet ir įvairias privilegijas. Aukštas pareigas užimančių ES funkcionierių atlyginimo gali pavydėti net ES valstybių  ministrai ir vadovai. Pavyzdžiui, Lenkijai įstojus į ES, jos paskirta komisarė D.Hubner iškart, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai pradžioje dirbo stažuotojos pareigose, gavo 18 tūkst. eurų mėnesinį atlyginimą, kai tuo metu Lenkijos prezidento A.Kvasnevskio atlyginimas buvo tik šiek tiek didesnis negu 3,5 tūkst. eurų. Aišku ne visi eurobiurokratai gauna tokius didelius atlyginimus. Atlyginimo dydis priklauso nuo pareigų lygio, pakopos, pareigų grupės bei nuo gyvenimo sąlygų šalyje, kurioje darbuotojas dirba. Pagal Tarybos reglamentą Nr.1296/2009,  priimtą Briuselyje 2009 m. gruodžio 23 d., kuris nuo 2009 m. liepos 1 d.  patikslino ES pareigūnų ir kitų ES tarnautojų darbo užmokestį, pensijas bei jiems taikomus korekcinius koeficientus mažiausią bazinį mėnesinį darbo užmokestį gauna ES pareigūnas turintis 1 lygį ir 1 pakopą  - 2 604,21 eurus, didžiausias atlyginimas skiriamas pareigūnui turinčiam 16 lygį ir 3 – 6 pakopas - 18 025,09 eurai. Kitiems tarnautojams nustatytas toks darbo užmokestis: mažiausią - 1812,98 eurų gauna tarnautojas turintis I pareigų grupę, 1 lygį ir 1 pakopą. Norint gauti didžiausią – 6474,86 eurus, reikia turėti IV pareigų grupę, 18 lygį ir 7 pakopą. Mažiausias darbo užmokesčio koeficientas yra taikomas dirbantiems Lietuvoje – 76,5, o didžiausias Danijoje – 138,7.

      Prie bazinio darbo užmokesčio eurobiurokratai gauna dar išmokas šeimai ir kitas išmokas. Išmokas šeimai, kurios mokamos kiekvieną mėnesį, sudaro: a) išmoka namų ūkiui. Jos dydis pareigūnui lygus 167,31 eurų ir 2 proc. bazinio mėnesinio atlyginimo sumai, b) išmoka vaikams išlaikyti. Už kiekvieną vaiką pareigūnas gauna 365,60 eurus, c) išmoka vaikų mokslui. Pareigūnas gauna 248,06 eurus už vaiką. Jeigu vaikas nelanko mokyklos arba yra iki 5 metų amžiaus, išmokos dydis yra 89,31 eurai.

      Kitas išmokas sudaro: ekspatriacijos išmokos. Išmokos mokamos kiekvieną mėnesį ir jų dydis lygus 16 proc. sumos, kuri gaunama sudėjus darbuotojo bazinį mėnesinį atlyginimą, išmoką namų ūkiui ir išmoką vaikams išlaikyti. Pareigūnui mažiausios ekspatriacijos išmokos dydis yra 495,89 eurai. Ši išmoka skiriama už psichologinius ir moralinius nepatogumus, kuriuos darbuotojas patiria dirbdamas ne savo šalyje. Kažin ar daug atsirastų žmonių nenorinčių patirti šiuos nepatogumus ir už tai gauti 16 proc. didesnį atlyginimą, b) vienkartinė įsikūrimo išmoka. Pareigūnui, kuris dėl darbo ES institucijose priverstas keisti savo bei šeimos gyvenamąją vietą, mokama dviejų bazinių mėnesinių atlyginimų išmoka, c) kelionės išlaidų kompensavimas, d) socialinės išmokos.

      Eurobiurokratų darbo užmokestis peržiūrimas kiekvienais metais ir bėgant metams didėja. Net finansinės krizės metu, kai ES gyventojams mažinami atlyginimai, biurokratų klasė nepripažįsta ir nesupranta finansinių apribojimų. Praėjusių metų gruodžio mėnesį ES pareigūnai ir tarnautojai surengė protestą prieš 15 valstybių blokuotą jų atlyginimų padidinimą 3,7 proc., grasindami surengti streiką. O sausio 6 d. Europos Komisija paskelbė, kad tas valstybes, kurios blokuoja įstatymu numatytą darbo užmokesčio didinimą, ji paduoda į Europos Teisingumo Teismą.  

      Pagrindinis argumentas, kodėl ES darbuotojams reikia mokėti gerus atlyginimus, yra korupcijos mažinimas. Atseit gerą algą gaunantis biurokratas neims kyšio. Mums lietuviams toks argumentas sukelia juoką. Turime patirtį ir žinome, kad didelių atlyginimų teisėjams paskyrimas, nesumažino korupcijos. Dideli atlyginimai negarantuoja, kad pareigūnas neims kyšių, kadangi veikia elementari žmogiška taisyklė – kuo daugiau darbuotojas gauna, tuo daugiau išleidžia ir tuo daugiau jam reikia. Tikriausiai kai kas dar pamena maždaug prieš septynerius metus Europos Sąjungos statistikos agentūroje – Eurostate kilusį finansinių machinacijų skandalą. Tuo metu Eurostate dirbo daugiau nei 700 darbuotojų ir organizacijos biudžetas viršijo 100 mln. eurų per metus. Eurostato darbuotojai buvo kaltinami ES biudžeto lėšų skyrimu privačioms kompanijoms pagal fiktyvius užsakymus. Finansiniai skandalai, kurie susiję su ES biurokratais, nėra naujiena. Dar anksčiau, 1999 m. buvo kilęs didelis skandalas, dėl kurio buvo priverstas atsistatydinti ES Komisijos pirmininkas Ž.Santeras (J. Santer).

     Iš reikšmingesnių privilegijų suteikiamų eurobiurokratams galima paminėti, pavyzdžiui, lengvatas mokesčių srityje: a) į pensijų fondą pareigūnas moka 9,25 proc. nuo bazinio mėnesinio atlyginimo. Tai sudaro trečdalį įmokų į fondą. Likusius 2/3 mokesčio sumoka ES mokesčių mokėtojai, b) koks yra pareigūnų pajamų mokestis, esant sudėtingai jo apskaičiavimo sistemai, patys ES darbuotojai gerai nežino. Pagal ekspertų paskaičiavimus vidutinis pajamų mokestis yra apie 15 proc., t.y. mažesnis negu visose ES šalyse.

      Socialinėje srityje pareigūnui ir jo šeimos nariams suteikiamos įvairios garantijos ir lengvatos. Pavyzdžiui, ligos atveju paprastai padengiama iki 80 proc. išlaidų. Kai kuriais atvejais išlaidų padengimo procentas būna didesnis: 85 proc. kompensuojamos konsultacijų pas gydytoją išlaidos, 100 proc. padengiamos išlaidos reikalingos rimtų susirgimų, kaip tuberkuliozės ar vėžio, gydymo atveju.

      ES biurokratams ir jo šeimos nariams garantuojamas sotus pensinis gyvenimas. Jiems nereikia skaičiuoti centų ir galvoti, kaip išgyventi iki kitos pensijos gavimo. Teisę į senatvės pensiją pareigūnas įgyja išdirbęs ne mažiau kaip 10 metų. Pensinis amžius yra 63 metai. Maksimali senatvės pensija 70 proc. mėnesinio bazinio atlyginimo, kurį pareigūnas gaudavo prieš pensiją. Norint ją gauti, ES institucijose reikia išdirbti apie 37 metus, kadangi už kiekvienus tarnybos metus mokama 1,9 proc. mėnesinio bazinio atlyginimo dydžio pensija. Mirus pareigūnui, jo sutuoktinio pensija negali būti mažesnė nei 35 proc. mėnesinio bazinio atlyginimo, kurį gaudavo pareigūnas. Jeigu miršta būvęs pareigūnas, jo sutuoktinis turi teisę į sutuoktinio pensiją, kuri lygi 60 proc. pareigūno senatvės ar invalidumo pensijos.

      Ne taip seniai buvo kilęs Lietuvos gyventojų nepasitenkinimas, išgirdus apie Europos lyčių lygybės institutui suteikiamas privilegijas. Gyventojams teks priprasti prie  Europos Sąjungos tvarkos ir jos institucijoms, įstaigoms, agentūroms ir organizacijoms bei juose dirbantiems darbuotojams suteikiamų privilegijų ir imunitetų, kuriuos nustato Protokolas (Nr. 7) „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ ir Europos Bendrijų pareigūnų personalo taisyklės bei Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos. Pagal privilegijų ir imunitetų kūrėjus ES pareigūnai ir kiti tarnautojai Sąjungos labui atlieka svarbius uždavinius, todėl jiems ir jų šeimos nariams reikia suteikti: diplomatinius imunitetus ir privilegijas, teisę gauti pridėtinės vertės mokestį, sumokėtą  perkant asmeninius ir namų ūkio daiktus.

      Europos Bendrijų pareigūnų personalo taisyklės bei Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ES darbuotojams bei jų šeimos nariams suteikia ir kitų nepaminėtų privilegijų. Todėl savaime suprantama, kodėl konkurencija į ES biurokrato vietą yra didelė. Tapus biurokratu vėlgi reikia saugoti darbo vietą, būti lojaliu darbuotoju, ginti Sąjungos interesus, net tuo atveju, jeigu direktyvos kenkia jo šaliai ir tautiečiams. Kaip rodo įvykę faktai, nepageidaujama ir tai, kad biurokratai kritikuotų  ES tvarką, viešintų blogybes. Buvusi ES Komisijos apskaitos departamento vadovė M.Andreasen (dabar ji ES parlamentarė, priklauso „Laisvės ir demokratijos Europa“ frakcijai, kuriai vadovauja N.Faridžas) ir Regionų Komiteto vidaus auditoriui R.Makojui, viešai pradėjus kalbėti apie korupciją ES institucijose, teko palikti savo tarnybas, patyrus psichologinį persekiojimą ir vadovų bei kolegų įžeidinėjimus. Korupcijai puiki dirva yra ne tik susiformavęs korupcijos faktų slėpimas, bet ir Protokolo (Nr. 7) „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ nuostata, kurioje rašoma, kad pareigūnams ir kitiems tarnautojams “suteikiamas imunitetas nuo juridikcijos dėl jų veiksmų, atliktų einant pareigas, įskaitant pasakytas ar rašytines kalbas. Šis imunitetas lieka galioti ir jiems nustojus eiti pareigas“. Ką tai reiškia? Kad eurobiurokratas gali daryti ką nori: klastoti duomenis, imti kyšius, nematyti kitų piktnaudžiavimo ir už tai niekada negali būti teisėsaugos persekiojamas? Tokių įteisintų privilegijų neturėjo net TSRS komunistų partijos funkcionieriai, kurie faktiškai buvo aukščiau įstatymų. O kas įdomiausia, kad ES biurokratų imunitetas yra gerai teisiškai įtvirtintas. Protokolas (Nr.7) „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ įtrauktas į ES Konstituciją, o tai reiškia, kad norint pakeisti šią nuostatą, turės būti praeita sudėtinga jos keitimo procedūra.

      Galima daryti išvadą, jog Europos Sąjungoje susiformavo nauja privilegijuota socialinė klasė, kurios išlaikymas brangiai kainuoja ES mokesčių mokėtojams. Vien 2007 metais Europos Sąjungos administracinės išlaidos buvo 6,9 mlrd. eurų. Iš jų 3,3 mlrd. eurų sunaudojo Europos Komisija.Ši eurobiurokratų klasė yra tvirtas ES ramstis, visada palaikantis ES stiprinimo planus valstybių narių suverenitetų sąskaita, uoliai vykdantis ES politiką bei jos plėtimosi planus. Todėl ji reikalinga imperijai, todėl ji lepinama gėrybėmis, užmerkiant akis  prieš atskirų jos narių nusižengimus ir jiems atleidžiant.

Kaip Rusijoje mokinami biurokratai :)

2010-07-18