Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


NIA pateikia JAV hiperinfliacijos požymius

       Kovo 26 d. Nacionalinė infliacijos asociacija (NIA) pateikė 12 svarbiausių požymių, kurie rodo, kad JAV artėja hiperinfliacija:

      1) Federaliniai rezervai perka 70% JAV iždo obligacijų. Iki šių metų JAV savo infliaciją sėkmingai eksportavo į pasaulį, kuris yra sukaupęs gigantiškus JAV iždo obligacijų kiekius. Tačiau paskutiniais mėnesiais užsienio centrinių bankų JAV obligacijų pirkimas sumažėjo nuo 50% iki 30%, o FED pirkimai išaugo nuo 10% iki 70%.Tai reiškia, kad biudžeto deficitas veda tiesiai į infliaciją ir į amerikiečių gyvenimo standartų sunaikinimą.

      2) Privatus sektorius nustojo pirkti JAV iždo obligacijas. Anksčiau jis pirko apie 30% JAV obligacijų. Šiandien nebeperka, bet, atvirkščiai, parduoda. Neseniai Pimco Total Return fondas buvo pačiu stambiausiu investuotoju į JAV obligacijas, o šiandien savo investicijas sumažino iki nulio. Nors per 2008 m. finansinę paniką JAV iždo obligacijas investuotojai laikė saugia priemone, tačiau šiandien tokia priemone laikomi taurieji metalai.

      3) Kinija atsisako JAV dolerių, kaip rezervinės valiutos. Jeiguanksčiau JAV doleris tapo pasaulio rezervine valiuta, nes buvo padengtas auksu ir JAV turėjo didžiausią pasaulyje gamybos bazę, tai šiandien JAV doleris nebėra padengtas auksu ir didžiausią gamybos bazę turi Kinija, pasaulis daugiausia vartoja tai, kas gaminama Kinijoje. Todėl Kinijai nebenaudinga dolerį naudoti prekybiniuose atsiskaitymuose. Ji imasi veiksmų juanio tarptautinio vaidmens didinimui, siekdama dolerį pakeisti juaniu.

      4) Japonija pradės mažinti turimų JAV iždo obligacijų kiekį. Japonija yra antra pagal dydį JAV obligacijų laikytoja, turinti 885,9 milijardus JAV dolerių. Nors Kinija tris mėnesius iš eilės mažino savo investavimus į JAV iždo obligacijas, o Japonija 7 mėnesius iš eilės didino investavimą, bet greitai padėtis turėtų pasikeisti. Žemės drebėjimų, cunamių, branduolinių katastrofų padariniai privers Japoniją per artimiausius metus išleisti 300 milijardus dolerių. NIA mano, kad obligacijų rezervai yra labiausiai tikėtinas finansavimo šaltinis sugriautai šaliai atstatyti.

       5) FED fondų norma arti nulio. Nuo 2008 m. gruodžio 16 d., t.y. daugiau kaip 27 mėnesius, FED norma yra 0,00 – 0,25%. NIA mano, kad visas pasaulis dabar užtvindytas pertekliniu JAV dolerių likvidumu.

       Šiuo metu JAV akcijų rinka veikia, kaip apsauginis vožtuvas. Dėl FED pinigų spausdinimo, akcijų kainos kyla, nes žmonės nežino ką daryti su savo doleriais. NIA mano, kad investavimas į auksą, ir ypač sidabrą yra daug geresnė apsidraudimo nuo infliacijos priemonė nei JAV iždo obligacijos.

       6) Vartotojų kainų indeksas (VKI) per tris mėnesius išaugo 92%. Pagal Darbo statistikos biuro (BLS) duomenis 2010 m. lapkričio mėn. VKI išaugo 1,1%. lyginant su 2009 m. lapkričio mėn. 2011 m. vasario mėn VKI išaugo 2,11% lyginant su 2010 m. vasario mėn., ir viršijo FED infliacijos rodiklį nuo 1,5%  iki  2%. VKI augimas padidėjo nuo 1,1% praėjusių metų lapkričio mėn. iki 2,11% šių metų vasario mėn., tai reiškia, kad VKI augimo tempai vos tik per tris mėnesius padidėjo maždaug 92%. NIA nuomone, esant tokiems augimo tempams, net jeigu BLS sugebės dirbtinai laikyti VKI žemiau apie 5%  ar 6%, kitais metais vistiek reali infliacija bus dviženklė.

       7) Pagrindinė žiniasklaida neatskleidžia realios padėties. VKI išaugimas nesulaukė žiniasklaidos dėmesio. Užuot pripažinusi, kad infliacija yra nebevaldoma ir pradėtų amerikiečius ruošti hiperinfliacijai, ji manipuliuoja rodikliais, kuriuos anksčiau buvo nustatęs FED.

       8) Rekordiškas JAV biudžeto deficitas vasario mėn.- 222,5 milijardai dolerių. Apie tai panešė JAV vyriausybė. Vasario mėn. defcitas buvo didesnis negu visų fiskalinių 2007 metų biudžetas! Iš tiesų vasario mėn. deficitas buvo 2,67 trilijonai dolerių. NIA mano, kad šis biudžetas yra tik anonsas ateities deficitų, kurie viršys 2,67 trilijonus dolerių.

       9) Didelis biudžeto deficitas, kaip išlaidų procentinė dalis. Planuojamas JAV biudžeto deficitas 2011 metams yra 1,645 trilijonai dolerių arba 43% visų valdžios išlaidų, t.y. 3,819 trilijonai dolerių. Panašus biudžeto deficitas buvo Brazilijoje prieš 1993 metų hiperinfliaciją. Mažesnis biudžeto deficitas buvo Bolivijoje prieš 1985 m. hiperinfliaciją. Vienintelis būdas nepatirti hiperinfliacijos turint tokį didelį biudžeto deficitą yra tada, kai užsieniečiai skolina pakankamai pinigų deficito išlaidų apmokėjimui. Brazilijoje ir Bolivijoje hiperinfliacija kilo, kai užsieniečiai nustojo skolinti. Būtent tai šiandien vyksta JAV.

       10) B.Obamos melas apie užsienio politiką.Savo rinkiminėje kampanijoje B.Obama buvo prieš karą, už karių išvedimą iš Irako. NIA mano, kad daugelis rinkėjų balsavo už jį, nes manė, kad jis baigs karą, o tai padės sutvarkyti valstybės biudžeto deficitą ir JAV taps saugesne. Vietoj to jis padarė atvirkščiai. Išaugo karių skaičius Afganistane, be jokios priežasties siunčiami kariai į Libiją. JAV pradeda okupuoti Libiją, nors ji nekėlė grėsmės JAV. Kai B.Obama tapo prezidentu, padidino bendrą karių skaičių užsienyje ir dabar karinės išlaidos kasmet siekia 1 trilijoną dolerių. Jos skiriamos 700 karinių bazių, esančių 135 pasaulio šalyse, išlaikymui.

       11) B.Obama pakeitė subalansuoto biudžeto sąvoką. Neseniai B.Obama pasirašė įsakymą, pagal kurį turi būti sukurta „Fiskalinės atsakomybės ir reformų nacionalinė komisija“, kurios pagrindinis uždavinys yra pateikti pasiūlymus, kaip subalansuoti biudžetą, išskyrus valstybės skolos palūkanų mokėjimus. Tačiau jis gerai žino, kad palūkanų normos netrukus sprogs ir bus neįmanoma biudžeto subalansuoti.

       12) JAV pamatys didžiausias palūkanas už obligacijas. NIA 100% įsitikinusi, kad netrukus matysime ilgalaikių obligacijų pajamingumo didelius svyravimus. Laukiama, kad šiais ir kitais metais palūkanų mokėjimai už šalies skolą pasieks 500 milijardus dolerių, o daugiau kaip 1 trilijoną dolerių - kažkur dešimtmečio viduryje. Kai palūkanų mokėjimai bus 1 trilijonas dolerių, jie sudarys apie 30%, iki 40% valstybės pajamų, gaunamų iš mokesčių. Dar nė viena pasaulio valstybė neišvengė hiperinfliacijos, kai palūkanų mokėjimas už skolą siekė 40% valstybės mokesčių.

        NIA mano, kad daugelis šių požymių jau pasireiškė ir, kad yra nemaža tikimybė, jog jau šių metų antroje pusėje gali būti hiperinfliacija, o kad ji bus dešimtmečio pabaigoje, tai yra praktiškai garantuota. Pagal NIA vertinimus labiausiai tikėtinas laikotarpis hiperinfliacijai yra tarp 2013 ir 2015 metų, ir svarbu, kad jai būtų pradėta ruoštis jau dabar.

 

Parengta pagal Nacionalinės infliacijos asociacijos straipsnį „12 įspėjamųjų JAV hiperinfliacijos požymių“

2011-04-14

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas