Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Graikų skolos, ispanų rizikos ir nebylūs asilai

 http://commons.wikimedia.org/      Europos Sąjungos lyderiai neskubės suteikti papildomos pagalbos skolų slegiamai Graikijai. Jie pareiškė, kad šalis turi įvykdyti ekonomikos, kuri jau tris metus yra recesijoje,  reformos įsipareigojimus. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri siūlė neskubėti dėl pagalbos teikimo, kai tik skolos krizė prasidėjo, pareiškė, kad Graikijai reikia mažinti valstybės išlaidas, jeigu ji nori gauti virš 110 milijardų eurų (158 mlrd. dolerių), kurie buvo pažadėti prieš metus. Graikijos situaciją pablogino gegužės 11 d. prasidėjęs visuotinis streikas.

       „Mes galime parodyti solidarumą tik tada, jeigu Graikija įrodys savo tvirtumą ir norą vykdyti reformas, - gegužės 10 d. Berlyne Merkel pasakė žurnalistams. – Mes galime iš šios sunkios situacijos išeiti tik esant esminėms pertvarkoms, o ne suteikiant pagalbą nieko nedarančiai Graikijai“.

      Vakar augo Graikijos obligacijų kaina, kurių skolinimo kaina yra pačiame aukščiausiame lygyje Europoje, esant tikėjimui, kad Merkel palaikys naują pagalbos progamą tam, kad būtų išvengta šalies defolto, kuris turės neigiamos įtakos euro zonai.

       Dviejų metų Graikijos obligacijų pelningumas krito 43 baziniais punktais arba maksimaliu dydžiu daugiau kaip per savaitę, iki 25,18%.

       Idėja yra ta, kad Graikija dabar gautų pagalbą ir jai nereikėtų eiti į rinką 2012 metais. Anksčiau ar vėliau Graikijai teks restruktūrizuoti skolą. Klausimas tik toks, kaip apsauguoti visus tuos, kurie potencialiai gali nukentėti.
       Tuo tarpu, nepaisant to, kad Graikija paneigė gandus apie galimą išėjimą iš euro zonos, valstybės finansinės problemos vėl išprovokavo kalbų bangą apie tai, kad Ispanija gali tapti kita auka.

       Pripažinimas, kad Graikijai 2012 ir 2013 metais, ir toliau reikės savo obligacijų finansavimo, neigiamai paveikė investuotojus, kurie yra įsitikinę, kad Europos vertybinių popierių rinkos šią savaitę laukia rimtas išbandymas.

       Praėjus metams po to, kai ES ir TVF valdžios Graikijai skyrė būtiną paskolą, valstybė nepadarė pažangos sprendžiant finansų problemas, nekalbant jau apie reikalingo biudžeto proficito dydžio pasiekimą, kuris leistų stabilizuoti valstybės skolos lygį.

        Graikijos probleminė padėtis sugriovė viltis, kad Portugalijos prašymas dėl finansinės paramos gavimo bus „baigiamuoju akordu“ Europos regiono skolų problemose.
       Vieno investuotojo manymu, visi tikėjosi, kad Portugalija bus paskutine valstybe, paprašiusi finansinės pagalbos, ir iki Ispanijos eilė neprieis. Tačiau nerimas dėl Graikijos padėties gali išprovokuoti naują pardavimų bangą periferinėse rinkose ir padidinti tikimybę, kad Ispanijai taip pat iškils „infekcijos“ rizika.

       Tai padidins krizę Ispanijoje ir sukels, taip vadinamą, „domino efektą“. Jeigu krizė pasieks Ispaniją, kuri yra ketvirta pagal dydį ekonomika euro zonoje, tai visam regiono likimui iškils grėsmė.
       Vokiečių Der Spiegel pareiškimas apie tai, kad Graikija svarsto apie galimybę išeiti iš ES sudėties, sukėlė nepasitenkinimo bangą ir Graikijos valdžios paneigimą. Finansų ministro pavaduotojas atsakydamas į šį tvirtinimą pasakė: „Tai absoliutus melas... Tai akcija nukreipta prieš euro zoną“. Tačiau, nepaisant paneigimo, euras sumažėjo dolerio atžvilgiu daugiau negu 1%.

       Investuotojai ir strategai vienu balsu tvirtina, kad skolos epidemija gali apsiriboti jau „infekuotomis“ valstybėmis, jeigu Graikija sugebės įveikti savo sunkumus ir įvykdyti tam tikrą skolos restruktūrizavimą.
       Rinkos įsitikinusios, kad esant aiškiam planui Graikijos defoltas arba restruktūrizavimas nesukels Europoje pesimistinių nuotaikų. Iš tiesų rinkos tikisi, kad Graikijai teks įvykdyti skolos restruktūrizavimą, kadangi ekonomikos vystymosi tempai nėra geri, o skolos lygis vis dar perdaug didelis.

       Tačiau, jeigu Graikija atsisakys euro, kas gali sukelti defoltą ir investuotojai gali patirti didelių nuostolių, nerimo banga apims Europą. Tai savo ruožtu gali sukelti nuotaikų pasikeitimą Ispanijos akcijų biržoje ir rizikos padidėjimą, dėl ko valstybei taip pat prireiks finansinės paramos. Kaip rezultatas, kils aktyvi Europos obligacijų ir bendros valiutos pardavimo banga. Pasekmės lengvai numatomos.
       Kodėl situacija Graikijoje vėl yra ES valdžių darbotvarkėje?

       Praėjus metams po to, kai Graikija gavo 110 mlrd. eurų dydžio finansinę paramą, Atėnai vėl priima ES ir TVF atstovus, kurie rengiasi įvertinti, kiek šalis pasistūmėjo vykdydama jai nustatytą planą. Jų išvados, kurių nekantriai laukia visa Europa, gali būti visai nepaguodžiančios. Ekonominės reformos vykdymas įstrigo, ekonomika pergyvena nuosmukį, o pažangą mokesčių surinkimo sistemoje vargiai ar galima vadinti pažanga.

       Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti biudžeto, o taip pat pagerinti savo ekonominę padėtį gali pasibaigti šalies žlugimu, o gali net visos euros zonos.

       Ir taip, kokie yra variantai?

       Pirmenybe taps spaudimo Graikijai stiprinimas tam, kad ji gerintų reformavimo programą. Be to, šaliai gali būti skirta daugiau laiko reformų vykdymui, gali būti suteiktos švelnesnės sąlygos skolos grąžinimui arba papildomos paskolos. Be to, svarstomas skolos grąžinimo terminų prailginimas, tačiau kol kas neaišku, ar bus sutarta dėl šio klausimo.

       Ar reikalingi pinigai Graikijai dabar?

       Krizė gali įvykti jau kitais metais, kai pagal planą Graikijos vyriausybė turi padidinti biudžetą 25-30 mlrd. dolerių. Esant rinkos sąlygoms tai yra paprasčiausiai neįmanoma. Trumpalaikėje prespektyvoje Europos stabilizavimo fondai gali išpirkti obligacijas, kaip privatūs investuotojai.

       Ar Graikijos skolos restruktūrizavimas yra neišvengiamas?

       ECB ir Europos komisijos nariai tvirtina, kad restruktūrizavimas sukurtų daugiau problemų nei galėtų išspręsti. Graikijos bankų sistema gali patirti defoltą, ekonomikos ir biudžeto problemos liks neišspręstos. Kaip penktadienį pareiškė Junkeris, restruktūrizavimo variantas turi būti visiškai atmestas. Manau, kad tai veidmainiavimas. Skolų problemos išsprendimas galimas tik esant maksimaliai galimam minkštam valstybių skolų restruktūrizavimui, ir esant ES bankinių struktūrų nuostolių daliniam kompensavimui. Žinoma, visa tai pareikalaus naujos eurų emisijos ir, sprendžiant pagal viską, būtent tokį scenarijų numato žaidėjai, pastarosiomis dienomis atsikratydami bendros Europos valiutos.

       Ar euro zonos šiaurinių valstybių mokesčių mokėtojai ir politikai pasirengę ir toliau padėti kenčiančiai Graikijai?

        Jeigu Graikija nerodys matomos pažangos, gauti iš jų finansinę paramą bus labai sunku. Ta pagalbos apimtis, kurią Vokietija suteikė ES probleminėms valstybėms, visiškai paaiškina tai, kodėl vokiečiai yra už restruktūrizavimą, o ne už pagalbą toliau. Dar argresyviau yra nusiteikusi Suomija ir yra visos priežastys manymui, kad suomiai nepalaikys vargšės Graikijos gelbėjimo idėjos.

       Tačiau Suomijos parlamentas pasiekė sutarimą dėl finansinės pagalbos Portugalijai suteikimo, pranešė Associated Press remdamasi šalies finansų ministru Jyrki Katainenu. Jo konservatyvi partija „Nacionalinė koalicija“, kuri parlamente turi daugumą, šiuo klausimu pasiekė sutarimą su socialdemokratais – frakcija, kuri užima antrą vietą Suomijos parlamente. Anksčiau palaikyti pagalbą portugalams žadėjo Suomijos Centro partija. To užtenka tam, kad dokumentas, leidžiantis Lisabonai suteikti pagalbą, būtų priimtas Suomijos parlamente.

       Anksčiau Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) žadėjo Portugalijai suteikti 78 mlrd. eurų Lisabonos skolos mokėjimui. Tačiau pagal ES reglamentą tokiam sprendimui turi pritarti visos 17 valstybių. Buvo baiminamasi, kad Suomijos parlamentas nepriims finansinės pagalbos Lisabonai dokumento, kadangi ten stiprias pozicijas turi nacionalistų partija „Tikri suomiai“. Ši frakcija pasisako prieš finansinę pagalbą kitoms euro zonos valstybėms.
       Euro zonos požiūris į finansų krizę, apėmusią Graikiją, Airiją ir Portugaliją, o taip pat pakibusią virš kitų regiono valstybių, išdėstytas žinomame kūrinyje apie Chodžą Nasrediną. Epizodas, kuriame veikėjas nusprendė vietiniam šachui išmokyti asilą kalbėti. Netikintiems mokytojas aiškino savo sutikimą dalyvauti projekte tuo, kad per su šachu aptartą laiko tarpą daug kas gali nutikti.

       Europoje politikai nusprendė išbandyti laimę ir išlošti laiko tikintis, kad valstybės turinčios skolos problemų pačios kaip nors sutvarkys savo reikalus. Kol kas toks pasirinkimas nepasiteisino: kreditavimo kaina išaugo, o ne sumažėjo. Graikijos atveju, šalies, kuri pirmoji gavo pagalbą, sugrįžimo prie kreditavimo daugiau ar mažiau adekvačiomis sąlygomis privačiame sektoriuje šansai praktiškai lygūs nuliui. Tačiau tai, kad Europa nutolina atsiskaitymo valandą, nepalengvins Graikijos padėties. Priešingai, galiausiai skolos restruktūrizavimas bus dar skausmingesnis ir pavojingesnis. Graikijos skola netrukus viršys 160% BVP. Deja, iš tiesų šis rodiklis gali būti dar aukštesnis, tokią paskutiniame tyrime išvadą padarė Nurielis Rubinis (Nouriel Roubini) ir jo kolegos iš Roubini Global Economics. Graikija turi mažai šansų nustatytų fiskalinių tikslų pasiekimui, kadangi fiskalinis sugriežtinimas slegia ekonomiką, o vyriausybė atsisako imtis suderintų priemonių. Realus devalvavimas, kuris reikalingas konkurencingumo atstatymui, taip pat padidins koeficientą skola/BVP, o be devalvacijos valstybė negalės sugrįžti prie augimo. Euras gali sustiprėti, o bankai nesusidoroti su uždaviniu – palaikyti ekonomiką. Esant tokiai skolos naštai, kokie yra šansai, kad valstybė su tokia reputacija, kaip Graikijos, galės finasuoti savo skolas rinkos sąlygomis ir dar sumažinti jų dydžius? Praktiškai jokių.    
       Tarkime, kad Graikijos ilgalaikių skolos vertybinių popierių palūkanų norma lygi 6%, o ne 23%, kaip dabar. Taip pat padarykime prielaidą, kad nominalus BVP auga 4% per metus. Tai yra labai optimistinės prielaidos. Tokiu atveju, tam, kad nors būtų sustabdyti skolos augimo tempai, vyriausybė turi garantuoti, kad pirminis proficitas (tai yra iki procentų sumokėjimo) būtų 3.2%  BVP. Kad iki 2040 metų sumažintų skolą iki Mastrichto sutartyje numatytų 60% BVP, valstybei reikia pakelti pirminį proficitą iki 6% BVP. Tokiu būdu, graikai kiekvienais metais turės būti apmokestinami vis naujais ir naujais mokesčiais, kurie galiausiai turės gerokai viršyti valstybės išlaidas. Kas gi potencialius investuotojus gali įtikinti, kad panašus scenarijus egzistuos? Įtariu, kad niekas. Esant 6%, skirtumas tarp graikų ir vokiečių obligacijų bus šiek tiek mažesnis negu 3%. Defolto grėsmė gali būti nedidelė, bet vis dėl to tai bus labai nemaloni rakštis. Trumpai tariant, Graikija papuolė į situaciją be išeities: kreditoriai žino, kad valstybės reputacija neleidžia jai skolintis palankiais procentais. Ji priklausys nuo pastoviai augančių finansinių įplaukų iš kitų valstybių, vis giliau save įvydama į spąstus.

       Tarkime, pavyzdžiui, kad pusė Graikijos skolų priklauso stambiems kreditoriams, tokiems kaip Tarptautinis valiutos fondas ir Europos stabilumo užtikrinimo mechanizmas, kuris 2013 metais pakeis dabar veikiantį stabilizacijos fondą. Taip pat padarykime prielaidą, kad pritraukus privatų finansavimą palankiomis sąlygomis, skolą galima sumažinti 50%  jos nominalios vertės. Bet esant tokiai akivaizdžiai grėsmei nei vienas būdamas sveiko proto nesiūlys pinigų palankiomis sąlygomis. Išpirkdami Graikijos skolas ES ir TVF tik dar labiau atbaido privačius kreditorius. Kad žmonės tikrai patikėtų, kad perspektyvoje neįmanomas defoltas arba restruktūrizavimas, apie kurį visai neseniai kalbėjo ECB valdančios tarybos narys, italas Binis Smagis, oficialūs kreditoriai turi finansuoti Graikiją iki begalybės. Dar daugiau, jie tai turi daryti labai palankiomis sąlygomis, kad valstybė galėtų palengvinti savo ilgalaikių skolų naštą. Teoriškai tai yra įmanoma. Bet praktiškai, toks sprendimas būtų politiniu košmaru: nesąžiningumo rizika išaugtų iki grėsmingų dydžių. Graikija prarastų savo suverenitetą, o nepasitenkinimas abiejose barikadų pusėse pasiektų virimo tašką. TVF ne Europos valstybės taip pat neleis tokio nuolaidžiavimo. Tokiu atveju Graikijos finansavimo problema atsiguls ant europiečių pečių. Bet ar jie sudarys tokį susitarimą? Labai abejotina. Yra alternatyva – tai įspėjamoji restruktūrizacija, tarkime kitais metais. Kainos parodo dabartinius investuotojų lūkesčius, todėl ji jiems nebus dideliu  netikėtumu. Restruktūrizavimas turėtų pagerinti šalies kreditingumą ir jos galimybę realizuoti reformas. Be to, suplanuota restruktūrizacija padės valdžioms pasiruošti reikiamam bankų palaikymui, kaip Graikijoje, taip ir už jos ribų.

       Egzistuoja nemažai skolos restruktūrizavimo būdų. Vieni skausmingi, kiti nelabai. Laimei, 95% Graikijos skolos vertybinių popierių išleisti pagal vidaus teisę, o tai iš teisinės pusės žymiai supaprastina restruktūrizavimo metodo ir gilumo pasirinkimą. Žinoma, problemų vistiek bus daug, be to, niekas negarantuoja, kad po to Graikijos ekonomika atstatys augimą ir sugrąžins konkurencingumą. Eurozonoje nėra patikimų šios problemos sprendimo būdų. Valstybė gali patekti į nesibaigiančią defliacijos juostą.
       Pati restruktūrizavimo idėja labai nepopuliari, tačiau alternatyva dar blogesnė. Šalies skolą teks finansuoti amžinai, kas faktiškai suformuos euro zonos šalių fiskalinio palaikymo mechanizmą dar griežtesnį negu egzistuoja JAV valstijoms.
       Dar daugiau istorija ties Graikija nepasibaigs. Kitos periferinės šalys, pavyzdžiui, Airija ir Portugalija, taip pat bus ilgam atkirstos nuo privataus kapitalo rinkos. Įvertinant sunkias pradines sąlygas niekas negali garantuoti, kad jos savarankiškai sugrįš į normalų fiskalinį būvį. Valstybės, turinčios dideles skolas užsienio valiuta, skelbia defoltą. Prie euro zonos prisijungusios Europos valstybės prie to priartėjo. Jeigu restruktūrizavimas atmetamas, tai Sąjungos narės turi viena kitą finansuoti ir kontroliuoti.

       Tiksliau pasakius, didelės ir stiprios valstybės turi finansuoti ir kontroliuoti mažas ir silpnas valstybes. Dar blogiau, joms teks tai daryti iki tol, kol „visi asilai nepradės kalbėti? Būtent tokia šviesi ateitis yra europiečių vizijoje?

 

Dėdė Saša, 2011-05-12

http://finance.ua

 

 

 

 

 

Susiję:

Euro zona nenori mokėti svetimų skolų

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas