Birželio 1 d. JAV Kongreso Atstovų rūmuose respublikonų dauguma užblokavo prezidento Barako Obamos administracijos planus. Deputatai atsisakė padidinti ribinį JAV skolos dydį iki 2,4 trln. dolerių. Jeigu JAV Kongresas artimiausiomis savaitėmis nepakeis savo sprendimo, tarptautinė finansinė ir ekonominė sistema atsidurs kokybiškai naujoje situacijoje.

       JAV valstybės skolos pasiektos lubos yra 14,3 trln. dolerių. Amerikos administracija ir Federalinė rezervų sistema (FED) nusiteikusios toliau tęsti pinigų rinkos prisotinimo politiką. Ji vykdoma jau daugiau kaip du metus ir demokratinė valdžia nemato priežasčių jos keitimui. Savo ruožtu respublikonų partija nesupranta, kodėl dolerių emisija ir finansinės sferos subsidijavimo kryptis turi būti tęsiama. Dolerio susilpninimas ir aukšta vartojamoji infliacija turi neigiamą įtaką korporacijoms: vyksta ne tik darbuotojų pajamų nuvertėjimas, bet ir piniginio kapitalo nuvertėjimas.

       Staigus maisto kainų augimas pasaulyje 2010 metų antroje pusėje – 2011 metų pirmoje pusėje neatskiriamas nuo antros „kiekybinio lengvinimo“ bangos. Dolerio emisija suvaidimo nemažą vaidmenį infliacijos pagreitinime už JAV ribų, o tai Amerikos ekonominę ir politinę hegemoniją pastatė į pavojų. Socialinės krizės arabų rytuose pagilėjimas pagimdė eilę masinių revoliucinių sukilimų. Jeigu JAV tęs ankstesnę finansinę politiką, tai rizikuoja netekti visiškos kontrolės virš planetos ekonominės periferijos. Kainų augimas pasaulio rinkose per antrosios pinigų emisijos bangą, kai Baltieji rūmai siekė kovoti prieš krizę, beveik pasiekė 2002 metų antros pusės lygį.

       Egzistuoja manymas, kad JAV iki begalybės gali spausdinti dolerius ir iki begalybės gali stimuliuoti rinkos augimą. Tačiau tokia praktika neatgaivina pasaulio ekonomikos, o kai kuriuos kredito atstatymus ir pardavimus negalima laikyti išėjimo iš krizės požymiu. JAV per metus – nuo 2010 metų balandžio iki 2011 metų balandžio – būsto statybos apimtys sumažėjo 24%. Reikšmingiausioje ekonomikai ir baziniam 2001-2007 metų ekonomikos kilimui sferoje nesimato rimtų pagerėjimų. Statybų kompanijos nemato tikslo didinti jėgas, kadangi objektyviau negu Vašingtono valdininkai vertina situaciją JAV ekonomikoje. Analogiška situacija yra Europos Sąjungoje, kurioje 2009-2011 „ekonomikos atsigavimas“ pagimdė aštriausią socialinę krizę.

       Respublikonų dauguma Kongrese Baltųjų rūmų politiką vadina neatsakinga. Tačiau Obamos oponentų alternatyva iš esmės nėra alternatyva, nors ir gali sustiprinti dolerį euro ar kitų valiutų atžvilgiu. JAV valiutos stiprinimas aukso atžvilgiu – neįtikėtinas scenarijus. Griežtas taupymas, už kurį pasisako respublikonai, nepajėgus pagerinti JAV ekonomikos situacijos. Jo privalumai yra kiti: jis gali padėti sugrąžinti Amerikos ir pasaulio ekonomikos procesų kontrolę. Prieš gegužės mėnesio korekciją rinkose FED vadovas Benas Bernankė susitikimo su spauda metu pasakė, kad yra įsitikinęs vykdomo monetarinio kurso teisingumu. Rinkų spekuliacijų požiūriu jis iš tiesų labai naudingas.

       Be pinigų papildymo iš JAV naftos kainos nebūtų galėję mažiau kaip per metus išaugti iki 123 dolerių. Jų tam tikras sumažėjimas gegužės mėn. yra požymis, kad greitai pasibaigs antra „kiekybinio lengvinimo“ programa. Jos veikimo terminas baigiasi liepos mėnesį, o rugpjūčio mėnesį JAV finansų ministras Timotis Geitneris jau grasina JAV defoltu tuo atveju, jeigu Kongresas nepadarys nuolaidų Obamai. Tačiau greičiausiai rimtas nuolaidas teks daryti prezidento administracijai. Timočio Geitnerio pažadai, kad pasikartos 1930 –ųjų metų Didžioji depresija ir „prasidės didžiausia pasaulyje krizė“ yra ne daugiau, kaip fantazija žmogaus, manančio, kad Didžioji depresija dar neprasidėjo.

       Nemažas analitkų skaičius netiki tuo, kas įvyko, ir laukia, kad Kongresas netrukus atsitrauks. Atrodo nenatūralu, kad praėjus trims neįtikėtinos dolerių emisijos metams, jis gali sustiprinti savo pozicijas. Tokios padėties garantu gali būti darbuotojų mažos pajamos ir didžiulis nedarbas visame pasaulyje. Pagal nepriklausomos ekspertės Magdalenos Sepulvedos Karmonovos ataskaitą žmogaus teisių ir ypač didelio skurdo klausimu, 205 milijonai planetos gyventojų yra bedarbiai. Pasaulio gyventojų, kurie badauja arba negali gerai maitintis, skaičius per krizės metus išaugo 100 milijonu, tačiau tai nėra ribinis rodiklis. Spartus maisto kainų augimas sudaro sąlygas skurdui didėti ne tik „trečiajame pasaulyje“, bet taip pat Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje.

       Žlunga neoliberalaus kapitalizmo ekonomikos bazė. Nei JAV, nei Euopos Sąjunga neturi ekonomikos gaivinimo mechanizmų. Jungtinių Valstijų pinigų politika tarnauja tik stabilumo palaikymui, nors toks uždavinio sprendimas 2011 metais yra ginčytinas. Rinkų augimas, kaip atsakas į JAV finansines injekcijas 2010-2011 metais, pablogino pasaulio darbuotojų materialinę padėtį – bazinę vartotojų ekonomikai. Infliacija 2009 metais dar būvusi silpnai pastebima, 2010-2011 metais smarkiai pasireiškė, parodžiusi, kad kova prieš krizę naudojant pinigų spausdinimo mašiną nėra neskausminga. Ir jeigu JAV biudžeto problemas padengia pasinaudodama emisija, tai Europos Sąjunga „pergalę prieš krizę“ demonstruoja gryna forma. Ypač ji jaučiama Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje.

       Barako Obamos išrinkimas JAV prezidentu buvo siejamas su JAV ekonomikos reindustrializavimo uždaviniu. Nauja administracija ketino spręsti šalies pramoninio susilpnėjimo problemą, tačiau tai daryti siekė ne didindama amerikiečių darbininkų pajamas, o didindama prekių eksportą. 2010 metais JAV prekių ir paslaugų eksporto augimas, pagal Ekonomikos analizės biuro duomenis, viršijo ikikrizinį procentu. 2007 metais šis rodiklis buvo lygus  9,3%, 2008 - 6%, 2010 - 11%. 2009 metais buvo kritimas 9,5%. Ypač svarbu, kad per 2010 metus prekių išvežimo iš JAV augimas buvo rekordiškai didelis ir sudarė 14,7%. Tuo tarpu prekių importo augimo lygis jį viršijo labai mažai, jis buvo 14,8%.

       Negalima sakyti, kad Barako Obamos administracijai nepavyko pasiekti tam tikrų pramonės kapitalo pozicijų sustiprinimo. Tačiau Baltųjų rūmų kryptis tęsianti „kiekybinio lengvinimo“ politiką aiškiai dirba tiek JAV, tiek užsienio pirkėjo padėties žlugdymui. Rusijoje, kuri mano, kad nugalėjo krizę, pagal Rosstato duomenis, gyventojų materialinė padėtis nepagerėjo, nepaisant naftos kainų pakilimo 2010-2011 metais. 73%  šalies gyventojų turi mažas pajamas arba skursta. 2008 metais tik 3% gyventojų gavo pajamas nuo 1200 iki 2000 dolerių, kai tuo tarpu, tik 1% Rusijos gyventojų turi didesnes pajamas. Panaši situacija yra visoje posovietinėje erdvėje. Todėl mažai kuo skiriasi būvusios TSRS respublikos nuo Ukrainos iki Kazachstano nuo kitų pasaulio periferijos valstybių.

       Negalima svajoti apie jokią pasaulinę JAV prekių paklausą, ypač pinigų emisijos politikos tęsimo atveju. Faktiškai ši kryptis, kuri taip teigiamai spekuliantų vertinama, tampa žudančia JAV ekonomiką.Objektyviai pribrendo permainos ir jeigu viena JAV neoliberalų partija – demokratai nepajėgia pasiūlyti nieko naujo, tai kita jėga – respublikonai – pasistengs reikalą paimti į savo rankas. Gali būti, kad Kongresas sutiks nusileisti Baltiesiems rūmams. Tačiau JAV administracijais teks padaryti didelių nuolaidų, kurios reikš atsisakymą nuo ankstesnės politikos. Šis žingsnis stabilizuoja situaciją ir sulaiko pinigų terapijos padarinių stichinį vystymąsi.

       Pasikeitimai JAV ekonomikos politikoje nesusiję su kova prieš ekonominę krizę. Nepaisant skirtumų tarp respublikonų ir demokratų krypčių, abi jos orientuojasi į vienų ar kitų krizės požymių (reikšmingiausių tuo momentu) pašalinimą.

Vasili‘jus Koltašev‘as, 2011-06-09

http://finance.ua

Susiję:

Defoltas?             

Apie reitingų aistras Aistrų savaitėje             

NIA pateikia JAV hiperinfliacijos požymius            

JAV liepą arba kada bus defoltas                   

Neįkainojamas doleris