Nepaisant išliekančios įtampos Senajame Pasaulyje, ypač eurozonoje, mes nusprendėme šiandien pakalbėti apie Kiniją. Kur taip pat ekonomikoje ir kitose gyvenimo srityse bręsta „aštrūs patiekalai“. Kitaip sakant, padirbėti profilaktiškai. Ir šią savaitę pažymimas vienas, susijęs su Kinija ir JAV, reikšmingo XX amžiaus įvykio keturiasdešimtmetis.

       Kinijoje stebimas ekonominio augimo tempų sulėtėjimas, nors analitikai vis dar mano, kad tai yra sveikas perėjimas prie nuosaikesnės ūkio plėtros, o ne „kietas nusileidimas“ po skatinimo programų panaikinimo, kuris gali turėti griaunančias pasekmes.

       Pagal šių metų duomenis Kinijos BVP augimas sulėtės iki 9,5% nuo 10,3%  20 10 metais, prognozuoja Royal Bank of Canada (RBC) ekspertai. Bet analitikai nemano, kad toks sulėtėjimas katastrofiškas ir perspėja, kad Kinijos BVP dinamika metų bėgyje gali koreguotis priklausomai nuo situacijos dvejose Kinijos eksporto rinkose – JAV ir euro zonoje.

       Jau seniai sklinda gandai, kad Kinija planuoja susilpninti savo griežtą monetarinę politiką, kad pagyvintų šalies ekonomiką, kuri išgyvena tam tikrą savo vystymosi sulėtėjimą. Analitikai laukia, kad vartojimo prekių kainos augs, kadangi tą skatins Kinijos Liaudies banko stimuliuojančios priemonės. Spalvotųjų ir nespalvotųjų metalų kainos, tame tarpe vario, į šiuos gandus teigiamai sureagavo.

       Duomenys apie Kinijos ekonomikos gamybos ir paslaugų sektoriuose sulėtėjimą, investuotojus verčia jaudintis. Gamybinio sektoriaus indeksas yra vos aukščiau 50 punktų lygio. Jis parodo pasidalijimą tarp augimo ir sudarytų kontraktų skaičiaus.

       O duomenys apie paslaugų sektoriaus indeksą, kurie paskelbti birželio mėn., rodo, kad indeksas krito iki 2009 metų vasario lygio. Tokiu būdu, laukiama, kad Kinijos Liaudies bankas pradės didinti pinigų masę, kad palaikytų šalies ekonominį augimą.

       Paskutiniai Kinijos duomenys rodo eksporto augimą iki rekordinių aukštumų ir infliacijos padidėjimą iki aukščiausio lygio per 3 metus, nepaisant per paskutinius 9 mėnesius nuoseklaus pinigų – kreditų politikos griežtinimo.

       Birželyje vartojimo kainų augimas Kinijoje pasiekė 6,4% metinių lyginant su 5,5% gegužės mėn. ir prognoze - 6,2%.

Pagal RBC analitikų vertinimus, Kinijos Liaudies bankas, padidinęs palūkanų normas jau tris kartus nuo 2011 metų pradžios, prieš skolinimo kainos didinimo pratęsimą, tam tikram laikotarpiui padarys pauzę.

       Trečiadienį Kinija paskelbė oficialius duomenis apie BVP II ketvirtyje. Kaip UBS ekonomistai prognozavo, balandžio –birželio mėnesiais Kinijos ekonomika pridėjo 9,5% metinių po pakilimo 9,7% I ketvirtyje ir 9,8% 2010 metų 4 –ame ketvirtyje.

       Kaip parodė statistika, USB guru nesuklydo.

       Kinijos bendras vidaus produktas (BVP) 2011 metų II ketvirtyje išaugo 9,5% metinių, liepos 13 d. pranešė KLR Valstybinis statistikos biuras. Kinijos BVP augimas balandžio – birželio mėn. buvo prognozuojamas 9,4%.

       2011 m. I ketvirtyje KLR ekonomika išaugo 9,7% metinių. Pagal 2011 metų pusmetį Kinijos BVP sudaro 20,45 trln. juanių arba apie 9,51 trln. dolerių.

       Pramonės produkcijos augimas 2011 metais sudarė 15,1% palyginus su 2010 metų tuo pačiu mėnesiu. 2011 m. sausio – birželio mėn. šis rodiklis padidėjo 14,3% lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu.

       Priminsime, kad pagal 2010 m. duomenis KLR pagal BVP dydį išėjo į antrą vietą pasaulyje po JAV. Pagal šį rodiklį Kinija aplenkė Japoniją, kuri nuo 1968 m. išlaikė antros stambiausios pasaulyje ekonomikos statusą.
       Ekonomiką, kuri turi beveik pusantro milijardo žmonių nepaprasta valdyti, Kinijos atveju jos politinės problemos net labai sudėtingos. Praėjęs savaitgalis patvirtino, kokia sudėtinga yra Kinijos politikos dinamika.

       Vartojimo kainų infliacija praėjusį mėnesį padidėjo nuo 5,5% iki 6,4% metinių, kas yra daugiau negu tikėtasi.

       Maisto prekių kainos išlieka pagrindine infliacijos varomąja jėga Kinijoje, nuo metų pradžios iki birželio siekė 14,4%; maisto produktai sudaro trečdalį Kinijos VKI.

       Ne maisto prekių kainos buvo geresnėje padėtyje ir išaugo 2,9% per tą patį laikotarpį, nors daugiausia dėl kainų kontrolės. Tarp ne maisto kainų namai buvo pagrindiniu komponentu (apie 17% VKI), ir augimas toliau didėja, kaip dėl būsto kainų augimo, taip ir nuomos kainų padidėjimo. Energijos šaltinių kainų augimas taip pat didino infliacijos tempus. Gamintojams infliacija taip pat išlieka padidinta: augimas sudarė 7,1% nuo metų pradžios iki birželio mėn.

       Kinijos prekybos proficitas praėjusį mėnesį išaugo iki 22,27 milijardų dolerių nuo 13 milijardų dolerių anksčiau; importas per mėnesį krito 3%, eksportas išaugo 3%. Kinijos prekyba šiais metais praktiškai identiška 2010 m.: nedidelis perteklius ir net deficitas pirmais metų mėnesiais, po kurių sekė žymus proficitas vasaros mėnesiais. Nepaisant to, stebimas eksporto ir importo tempų šiais metais sulėtėjimas, eksportas lėtėja dėl silpnos užsienio paklausos, stipresnio valiutos kurso ir daug didesnės darbo jėgos kainos, kas įtakoja konkurencingumą.

       Kinijos valdininkams šie duomenys formuoja politinę dilemą, su kuria jiems tenka susidurti. Infliacija nerodo jokių mažėjimo požymių, nepaisant politikų pastangų per paskutinius mėnesius. Didelė vidaus paklausa ir daug didesnis darbo užmokestis prisideda prie infliacijos inertiškumo ir apsunkina šio klausimo sprendimą. Tuo pačiu metu, panašu, kad Kinija šiek tiek prarado konkurencingumą kaip tik tuo momentu, kai sumažėjo užsienio paklausa. Pekinui reikia toliau veikti atsargiai, kai antrame pusmetyje jis bandys pataisyti politiką.

       Šį svaitgalį kinai paskelbė infliacijos duomenis, situacija pasirodė net blogesnė negu buvo laukiama, kadangi metinis kainų augimas pasiekė 6,4%, paskutinį kartą tokie lygiai buvo 2008 metų liepos mėn.

       Per mėnesį kainos išaugo 0,3%, bet tai neatsižvelgta į sezoniškumą, jeigu atsižvelgti, tai kainų augimas per 7 mėnesius buvo rekordinis 0,8%. Kainos kaimo vietovėse per metus išaugo 7%, miestuose augimas buvo 6,2%.

       Pagrindiniu kainų augimo veiksniu išlieka maisto produktai, kurių kainos per paskutinius metus šoktelėjo 14,4%, per mėnesį kainos čia išaugo 0,9%, nemaisto prekės pabrango tik 3,0% per metus. Pavyzdžiui,  32,3% per metus išaugo paukštienos kainos, 57,1% per metus pabrango kiauliena, kiaušiniai pabrango 23,3% per metus.

       Vartojimo kainų augimas paskutinį ketvirtį buvo 6,0% per metus ir vėl pradėjo sparčiai augti, per pirmą pusmetį kainos išaugo 5,4% lyginant su 2010 metų pirmu pusmečiu, kas gerokai viršija šių metų tikslines - 4,0%  (bendrų tikslinių kainų lygis Kinijoje 3,0%, tačiau buvo viršytos). Tokia kainų dinamika paaiškina, kodėl Kinijos Liaudies bankas padidino palūkanas, iš kitos pusės naivu būtų manyti, kad palūkanų padidinimas gali stabdyti maisto produktų kainas (o būtent jos formuoja 2/3 viso metinio kainų išaugimo). Kinijos valdžiai situacija labai nemaloni, todėl, kad maisto produktai užima reikšmingą vietą kinų vartojimo krepšelyje. Jeigu pažiūrėti formaliai – tai Kinijos Liaudies bankas stengiasi penkerių metų depozitų palūkanų normas išlaikyti aukščau ilgalaikės infliacijos lygio, dabar palūkanos susilygino ir sudaro 5,5%, jeigu liepos mėn. neįvyks staigi kainų korekcija žemyn, tai Centrinis bankas turi vėl padidinti palūkanų normą.

       Birželio mėn. paspartėjo ir gamybos prekių kainų augimas, per metus jos išaugo 7,1%, o gamintojų supirkimo kainos per metus išaugo 10,5%. Tokia dinamika vargu ar gali pradžiuginti Kinijos valdžią, kadangi numato pakankamai stipraus infliacijos spaudimo išsaugojimą ir vartojimo sektoriuje.

       Per paskutinius ketvirčio mėnesius Kinijos užsienio prekyba iššovė, eksportas per mėnesį išaugo 3,1% (su sezoniškumo pataisa, kurios Kinijos valdžia nemėgsta, eksportas nepasikeitė), importas sumažėjo 2,9% (su sezoniškumo pataisa sumažėjo 5,2%). Prekybos balanso saldo siekė 22,3 mlrd. dolerių, o tai 11.2% daugiau negu praėjusiais metais. Per metus eksportas išaugo17,9%, importas per metus išaugo 19,3%. Išteklių kainų sumažėjimas birželyje buvo parama Kinijai, sumažinęs importą, eksportas be sezoniškumo įvertinimo parodė rekordinį lygį 162 mlrd. dolerių, bet jeigu įvertinti sezoniškumą, tai jis labai stabiliai laikosi arti aukštumų, nors ir nustojo aktyviai augti. Bendra situacija labai stabili, prekybos balanso saldo per paskutinius 12 mėnesių sudarė 175 mlrd. dolerių ir paskutinį pusmetį laikosi arti tokių lygių su tradiciniu Naujųjų metų kritimu, jį atmetus, importas per 7 mėnesius buvo minimalus.

       Kinija pakankamai smarkiai sumažino importą: vario (-25,3% pirmame pusmetyje lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu), grūdų (-33,1%), molžemio (-57,2%).

       Naftos importas išaugo 13,4%, tačiau importo tempai smarkiai krenta, pirmame ketvirtyje importas išaugo 27,5% lyginant su 2010 metų pirmuoju ketvirčiu, antrame augimas lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu sudarė menkus (-57,2%). Faktiškai antrame ketvirtyje Kinija nustojo didinti naftos importą.

      Liepo mėnesį Kinija ir JAV švenčia savotišką jubiliejų: 40 – metį slaptos Henrio Kisindžerio kelionės į Pekiną, kuris užpildė 20 metų spragą diplomatiniuose santykiuose tarp JAV ir Kinijos. Ši kelionė ir paskutinis Ričardo Niksono vizitas į Kiniją, tapo lemiančiu santykių gerinimo faktoriumi „šaltojo karo“ laikotarpiu. Amerika ir Kinija užmiršo apie savo priešiškumą, esant bendroms ir sėkmingoms pastangoms, nukreiptoms į Tarybų Sąjungos ekspansijos sulaikymą.

       Šiandien Tarybų Sąjunga jau neegzistuoja, o Kinijos galia auga. Kai kurie amerikiečiai teigia, kad Kinijos augimas negali būti taikus, todėl pataria JAV pradėti tekančios saulės šalies stabdymo politiką. Daugelis kinų politikų mano, kad tokia ir yra dabartinė JAV strategija, tačiau taip nėra.

       Galiausiai TSRS stabdymas „šaltojo karo“ metu pasireiškė visišku prekybos nebūvimu ir socialinių kontaktų minimumu. Šiandien, atvirkščiai, JAV ne tik turi tvirtus prekybos ryšius su Kinija, tačiau ir didelės apimties socialinius kontaktus (pavyzdžiui, JAV universitetuose mokosi apie 125 tūkst. Kinijos studentų).
       Pasibaigus „šaltajam karui“ Tarybų Sąjungos sustabdymas, kuriam pradžią padėjo H.Kisindžerio vizitas, jau negalėjo būti Kinijos ir JAV santykių pagrindu. Dar daugiau, šie tarpusavio santykiai atšalo 1989 m. po šaudymo Tiananmenio aikštėje, po kurio B.Klintono administracija buvo priversta kurti naują požiūrį.

       1994 m. JAV atmetė Kinijos sustabdymo idėją dėl dviejų priežasčių. Jeigu su Kinija elgtųsi, kaip su prieše, ateityje ji tikrai ja taptų. Jeigu JAV elgtųsi su Kinija draugiškai, garantijos dėl draugystės negautų, bet bent jau jankiai galėtų jos tikėtis.

       Be to, būtų sunku įtikinti kitas valstybes jungtis į koaliciją, siekiančią sustabdyti Kiniją, jei, žinoma, ji nepritaikytų gąsdinimo taktikos, kaip tai darė Tarybų Sąjunga po II Pasaulinio karo. Tik pati Kinija galėtų savo elgesiu išprovokuoti stabdymą iš kitų valstybių pusės.

       Vietoj stabdymo B.Klintono administracija sukūrė strategiją, kuriai galima duoti apibūdinimą – „apribota integracija“, kas priminė Ronaldo Reigano strategines sutartis su TSRS – „pasitikėk, bet tikrink“.

       Iš vienos pusės, JAV rėmė Kinijos narystę PPO, o taip pat noriai importavo Kinijos prekes. Iš kitos pusės, B.Klintono -Hašimoto deklaracija, kuri buvo priimta 1996 m., pagal Japonijos – JAV sutartį patvirtino saugumo išsaugojimą, bet ne panaudojant „šaltojo karo“ reliktą, o Rytų Azijos stabilumą ir gerovę.

       B.Klintonas taip pat užsiėmė santykių su Indija gerinimu, strategija gavo dviejų JAV partijų palaikymą.

       D.Bušo administracija toliau gerino dvišalius santykius, ir tuo pačiu metu gilino ekonominį dialogą su Pekinu. Paskui, Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Robertas Zelikas leido suprasti, kad JAV leidžia Kinijos, kaip „atsakingos šalies“,  augimą. Šiandien B.Obamos administracija tęsia tą politiką, su Kinija išplėtusi metines ekonomines derybas ir įtraukusi į aptarimą saugumo klausimą.

       Guru nuomone, vienu iš pagrindinių pokyčių jėgų pasiskirstyme pasaulyje XXI amžiuje yra Azijos atsistatymas. 1800 m. Azijoje buvo pusė pasaulio gyventojų ir sudarė pusę pasaulio ekonomikos. 1900 m. pramonės revoliucija Europoje ir Šiaurės Amerikoje sumažino Azijos dalį pasaulio BVP iki 20%. Šio amžiaus viduryje Azija vėl turės pusę pasaulio gyventojų ir BVP.

       Tai yra natūrali ir palanki evoliucija, kadangi ji leidžia šimtams milijonų žmonių išvengti skurdo. Tuo pačiu, ji kelia nuogąstavimus, kad Kinija taps grėsme JAV.

       Šie nuogąstavimai padidinti, ypač, jeigu įvertinti, kad Azija vis tik nėra viena visuma. Čia egzistuoja jėgų pasiskirstymo vidinis balansas. Japonija, Indija, Vietnamas ir kitos valstybės nenori matyti Kinijos, kaip dominuojančios virš jų valstybės, ir dėl šios priežasties sveikina JAV būvimą regione. Jeigu Kinija nevystys savo „švelnios galios“, jos karinė ir ekonominė galios gali išgąsdinti kaimynes ir tuo pačiu sukelti koalicijų, kaip atsvarą šiam augimui, sukūrimą. Tai yra, kaip Meksika ir Kanada siektų bendradarbiavimo su Kinija, turėdamos tikslą Šiaurės Amerikoje subalansuoti JAV įtaką.
       Po 2008-2009 metų finasų krizės, Kinija greitai atsigavo, grįžo į metinį 10% BVP augimą, dėl ko kai kurie Pekino valdžios atstovai ir analitikai pradėjo raginti vykdyti agresyvesnę užsienio politiką. Daugelis klaidingai manė, kad JAV išgyvena nuosmukį, ir kad pasibaigusi krizė suteikė Kinijai naujas strategines galimybes.

       Pavyzdžiui, Kinija pradėjo kelti teritorines pretenzijas Pietų Kinijos jūroje, o taip pat aštrinti seną pasienio konfliktą su Indija. Visa tai privedė prie to, kad Kinija per paskutinius dvejus metus pablogino savo santykius su Japonija, Indija, Pietų Korėja, Vietnamu ir kitomis valstybėmis, ir tai patvirtina strateginį Amerikos tvirtinimą: „tik Kinija gali sulaikyti Kiniją“.

      Tačiau būtų klaidinga dėmesį sutelkti tik į ribotą amerikiečių strategijos dalį. JAV ir Kinija (kaip ir kitos valstybės), gali turėti nemažai naudos iš bendradarbiavimo tarpvalstybiniuose reikaluose. Be tokių sąjungų negalima spręsti finansinio stabilumo pasaulio ekonomikoje, klimato kaitos, kibernetinio terorizmo ir pandemijos problemas.

       Jeigu jėga – tai gebėjimas pasiekti norimų rezultatų, svarbu nepamiršti apie tai, kad kartais mūsų galia žymiai didesnė, kada mes veikiame kartu su kitais nei, kai paprasčiausiai juos slopiname. Duotas svarbus „protingos jėgos“ strategijos apibūdinimas neįeina į XXI amžiaus stabdymo koncepciją. Kai prieš 40 metų H.Kisindžeris nusileido Pekine, jis ne tik padėjo pagrindus „šaltojo karo“ nutraukimui, bet ir padarė pradžią naujai Kinijos – JAV santykių erai.

Dėdė Saša, 2011-07-13

http://finance.ua

Susiję:

Kada Kiniją pavys skolos krizė?

Kinija: virtimas iš lokomotyvo į stabdį

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“

Kinijos ekonomika de jure pasaulyje antra