Rugsėjo pradžioje finansų rinkos visame pasaulyje buvo sunerimusios. Investuotojai ir vyriausybės laukė Vokietijos Federalinio konstitucinio teismo sprendimo, kuris galėjo sukelti staigų antros pasaulio valiutos – euro žlugimą. Praėjusį trečiadienį (2011-09-07) Vokietijos Federalinis Konstitucinis teismas nusprendė, kad Vokietijos pagalbos Graikijai programa nepažeidė pagrindinio šalies įstatymo, t.y. Konstitucijos, ir investuotojai su palengvėjimu atsikvėpė.

       Teismo sprendimas padėjo eurui ir rinkoms išaugti, o tauriųjų metalų kainos krito. Be to, atėjo pranešimai, kad Kinija sustabdys palūkanų normų didinimo seriją. Užsidarant mes taip pat išgirdome apie Italijos Senato ketinimus priimti griežto taupymo programą. Rinkos toliau augo. Komentatoriai buvo ekstazėje. Ir beveik niekas nepagalvojo apie ilgalaikes tokių sprendimų pasekmes.

       Aš pripažįstu, kad Vokietijos teismo sprendimas užkirto kelią greitai katastrofai. Tačiau jis gali visiškai atimti viltį, jog euro zona vėl gali tapti sveiku valiutos bloku.

       Europoje taip ir išlieka labai rimta problema dėl valstybės skolos. Nepaisant taupymo programų, kurios viršija vietinių gyventojų kantrumo ribas, valstybės skolos santykis su BVP Italijoje ir Graikijoje vir dar viršija 100%. Pagrindinės euro zonos valstybės – Prancūzija ir Vokietija, pasiekė 80% lygį. Man ir mano kolegoms iš Euro Pacific yra akivaizdu, kad tokie skolų dydžiai reiškia dalinį defoltą.

       Tačiau defoltas gali būti sąžiningas ir nesąžiningas: obligacijų turėtojams paskelbs žalos dydį arba valiuta, kuri bus naudojama nominalaus įsiskolinimo išmokėjimui, bus devalvuota. ES elitas stumia nesąžiningą scenarijų ir Vokietijos teismo sprendimas taps monetarinės sąjungos pergale, kadangi atsiras galimybė skolas pervesti Europos Sąjungai, o po to jų dydį infliacijos pagalba sumažinti. Šis kelias artimiausioje perspektyvoje neleis eurui žlugti, tačiau vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu pavers valiutą į eilinę nesėkmę.

       Tačiau Vokietijos teismo sprendimas paliko vilties spindulėlį ir tvirtų pinigų šalininkams.

       Pirmiausia, teismas nusprendė, kad bet kokio dydžio finansavimui, turint tikslą išpirkti užsienio valstybę, reikės išankstinio Bundestago biudžeto komiteto sutikimo.

       Antra, teismas paskelbė pranešimą spaudai, kuriame pažymima, kad “Bundestagui, kaip įstatymų leidybos institucijai, draudžiama nustatyti nuolatinius mechanizmus, susijusius su atsakomybės priėmimu už savanoriškus užsienio valstybių sprendimus, ypač jeigu jų pasekmes sunku prognozuoti”.

       Iš pirmo žvilgsnio, tokios nuostatos griežtai apriboja A.Merkel įgaliojimus euro zonos narėms siūlant suteikti visapusiškas garantijas. Pirmiausia, sprendimas nutraukė kalbas apie potencialias Paneuropos obligacijų emisijas. Tai, apskritai, yra palanku valiutai, tačiau potencialiai katastrofiška Europos Sąjungai.

       Tačiau daugelis apžvalgininkų neatkreipė dėmesio į teismo nurodymą į tai, kad Vokietijos fiskalinės politikos kontrolės sustiprinimas kitų valstybių atžvilgiu gali apeiti Konstitucinius apribojimus. Jeigu Vokietija pradės tvirtinti, kad vienintelis būdas finansuoti euro zoną yra jos kontrolė, tai gali būti, kad ji pasieks savo šimto metų senumo tikslą – visos Europos imperinę kontrolę.

       Tokioje šviesoje Vokietijos teismo sprendimas yra labai gudrus. Jis užkirto kelią greitam euro žlugimui, pareiškęs, kad ankstesni Graikijos išpirkimai Vokietijai yra leidžiami. Po to jis apribojo A.Merkel galimybes suteikti pagalbą ateityje, tuo pačiu metu apeinant tautos atstovus pilname Vokietijos parlamente ir tokių programų aprobavimui įgaliojimus suteikęs biudžeto komitetui, kuriuo Merkel gali lengviau manipuliuoti.

       Tuo pačiu metu teismas A.Merkel paliko du kelius: nutraukti Vokietijos dalyvavimą Europos biudžeto problemose arba turėti pakankamą kontrolės laipsnį, kuris Vokietiją padarytų faktine Europos šeimininke. Šiuo metu Vokietijos elitas visiškai palaiko Europos bendros valiutos projektą ir panašu, kad teismas šalį pastatė į superimperijos sukūrimo kelią.

       Deja, kaip paprastai imperijoms atsitinka, vokiečiai be savo skolos problemų prisiims atsakomybę už savo išlaidūnęs provincijas. Nors tokiu būdu bus pasiektas laikinas euro stabilizavimas, aš nemanau, kad Vokietija turi tokius didelius finansinius raumenis, kad be galo ir krašto galėtų tempti Europos pietų valstybes.

       Vietoj to Europos centriniam bankui bus daromas dar didesnis spaudimas dėl euro nuvertinimo, - jis toliau atiminės santaupas iš vokiečių, suomių ir olandų tam, kad apmokėti graikų, italų ir portugalų išlaidavimą. Galutinis šio proceso rezultatas bus toks pat kaip eurui, taip ir doleriui – aukšta infliacija, vedanti į valiutos žlugimą.

       Rizika yra tame, kad Vokietija bus palaidota rūmuose, kuriuos ji pati ir pastatė.

Džonas Braunas (John Browne), 2011-09-16

Šaltinis: Goldenfront

Susiję:

JAV defoltas ir euro zonos žlugimas: galimi variantai

Euro zona nuo Graikijos iki Italijos

Kamasutra bankininkams

Europos Sąjunga Graikijos fone