2010 m. I ketvirčio bankų veikimo apžvalga. I dalis. Pinigų kiekio kaita

            Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

       Šių metų pirmojo ketvirčio nominalus BVP buvo 20,6 mlrd. Lt, t. y. 2,8 mlrd. Lt mažesnis nei praėjusį, IV-ąjį ketvirtį. Realus BVP sumažėjo net 12,9 %, t.y. ir šių metų BVP mažėjimas liko panašus į praėjusių metų (-14,8 %) jo mažėjimą !!!

      Kalboms apie labai pageidaujamą ekonomikos atsigavimą ar net jos kritimo stabilizaciją ar kažkokio, nežinia jau kelinto nuo kritimo pradžios, ,,dugno“ pasiekimą, pagrindo, deja, nėra. Deja, deja, sėkmingai krentame toliau!!!

       Ir nuo to fakto niekaip negelbsti bet kokie ekonometriniai sezoniškumo ir darbadienių skaičiaus įtakos BVP kritimui koregavimai (net iki -4,1 %, t. y. mažinant ir grąžinant jo kritimą net 3 kartus!!!). Juk nuo tokių ,,koregavimų“ biudžetų, ūkio subjektų pajamos niekaip ir niekada nedidėja. O valdžios sektoriaus pirmojo ketvirčio deficitas jau 2,1 mlrd. Lt, 2,2 % prognozuojamo (ir taip pat dar iliuzinio) 2010 metų BVP (93,8 mlrd. Lt) (vz.lt., 2010-04-30).

      Reikšmingą I-jo ketvirčio BVP kritimą (-12,9%) patvirtina ir analogiškas (-12,6 %) visų rūšių mokėjimų ne grynaisiais pinigais per veikiančius bankus mažėjimas.  

         O kaip kito šalies ekonomiką aptarnaujantis pinigų kiekis?

       Šių metų pirmąjį ketvirtį BVP sumažėjus 12,9 %, pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus plačiųjų pinigų P3 vidutinis ketvirčio likutis, analogiškai, padidėjo 3 %. Tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija pirmąjį š.m. ketvirtį turi būti matuojama net 19 %, vietoje 1,1 % ketvirčio vartojimo infliacijos.

      Pinigų kiekį šalies ekonomikoje ne didino ir negalėjo didinti ūkio subjektų (įmonių ir namų ūkių) indėliai, nes:

1) jiems atsirasti nebuvo pakankamo pajamų ir uždarbių didėjimo. Priešingai, toliau vyko ekonomikos kritimas, lydimas pajamų ir uždarbių bei dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo;

2) net ir esant tam tikram pajamų dydžiui bei lygiui, didelė jų dalis buvo nukreipiama skolų bankams grąžinimui. Tik per pirmąjį š.m. ketvirtį įmonės ir namų ūkiai bankams grąžino virš 1,1 mlrd. Lt gautų paskolų.

          Pinigų kiekį šalies ekonomikoje ne didino ir negalėjo didinti bankų kreditai, nes:

                 1) bankai ir toliau taikė šalies ūkio subjektams skolinimo embargą;

                 2) buvo reikšmingai mažinami bankų kredito ištekliai bent dėl dviejų priežasčių:

           a) dėl kapitalo ir atsargų didinimo, kurie tik per pirmąjį ketvirtį padidėjo net 7,3 % (per praėjusius metus +31,4 %) ir jau viršijo 13 % kredito išteklių ir

           b) dėl reikšmingo kredito išteklių šaltinio – išorės lėšų (motininių bankų lėšų) labai spartaus mažėjimo: motininių bankų lėšų likučiai tik per ketvirtį sumažėjo beveik 3,5 mlrd. Lt, t.y. net 55 % praėjusių metų metinio mažėjimo (-6,3 mlrd. Lt) !!! Išorės lėšų dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo iki 38,8 % šio ketvirčio pabaigoje, kai dar praėjusių metų liepą jie sudarė 46,3 %.     Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose buvo 2008 m. spalio pabaigoje: 39,1 mlrd. Lt. Iki šių metų kovo pabaigos ji sumažėjo 9,4 mlrd. Lt arba 24 %. Vyksta intensyvus užsienio bankų lėšų bėgimas iš šalies ekonomikos.

          Pinigų kiekį šalies ekonomikoje didino pinigų importas, ir ypač – valdžios skolinimasis bei ES paramos bei emigrantų lėšos.

      Valdžios (centrinės ir vietos) užsienio skola praėjusiais metais padidėjo 9,2 mlrd. Lt arba beveik 96 %. Bendra valdžios skola, t. y. įskaitant ir skolas vietiniams bankams, pirmojo ketvirčio pabaigoje jau viršijo 24 mlrd. Lt. ir nerodo jokių mažėjimo požymių. Bet svarbu tai, kad valdžios skolos ir BVP santykis (valdžios prasiskolinimo laipsnis) padidėjo, palyginti su 2008 m., net 2 kartus!!!

Didelė ir grėsmingai didėjanti bendroji šalies ekonomikos skola, kurią sudaro ne tik bankų vidaus kreditas (šių metų pradžioje 68,5 mlrd. Lt), bet ir ūkio subjektų skolinimasis iš kitų šaltinių: kitų finansinių įmonių (5,8 mlrd. Lt), įmonių skolinimasis užsienyje (5,6 mlrd. Lt), valdžios skola užsienyje (18,9 mlrd. Lt). Bendroji šalies ekonomikos skola (neto), t.y. iš bendrosios šalies ekonomikos skolos (bruto) atėmus finansinių korporacijų užsienio skolas, kurios naudojamos teikti paskolas rezidentams, t.y. perskolinimui, praėjusių metų pabaigoje jau pasiekė 110,3 mlrd. Lt. Praėjusių, 2009 m., nominalus BVP buvo 92,4, o realus 68,9 mlrd. Lt. Tuomet praėjusių metų bendroji šalies ekonomikos skola (neto) sudarė 119 % nominalaus ir 160,2 % realaus BVP. Šalies ekonomikos bendrosios skolos (neto, vidutinė metų) ir BVP kaitą matome grafike Nr. 1:

                                                                                                                                                      Grafikas Nr.1

 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, Lietuvos finansinės sąskaitos, Išorės sektoriaus statistika.

 

      Pinigų kiekio ir jų pasiūlos didėjimas reikšmingai krentant šalies ekonomikai toliau didina vartojimo infliaciją, mažina pinigų perkamąją galią, sudaro realias prielaidas infliacijai peraugti į hiperinfliaciją ir ekonomikos stagfliaciją.

       ,,Mūsų Vyriausybei teko nedėkingas uždavinys gelbėti šalį iš krizės, kokios nebuvo galbūt per visą Nepriklausomybę. Lietuvą, lygiai taip pat kaip ir galingiausias pasaulio valstybes, krizė skaudžiai baudė už ūkio augimo metais susiformavusį įprotį neskaičiuoti pinigų, gyventi „iki pirmadienio“ ir skolon, kai principas „po mūsų nors ir tvanas“ įsigalėjo neatsakingoje ir išlaidžioje ankstesnėje finansų ir ūkio politikoje“, – pristatydamas Vyriausybės metinę ataskaitą Seime sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

         Tik kažin, ar bent kiek realiai pavyko pakeisti tai, apie ką čia kalbama jau būtajame laike?

       Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo gan santūriai: 175 mln. Lt, arba 0,4 %, kai per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius (per IV ketvirtį) padidėjo net 3,3 mlrd. Lt, 7,9 %. Pinigų kiekio mažėjimą sąlygojo iki 2 m. trukmės indėlių likučių mažėjimas sausio ir kovo mėn. ir reikšmingas einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių mažėjimas sausio mėn. (lentelė Nr. 1):

                                                                                                                                                       Lentelė Nr. 1

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

 

       Per visus praėjusius metus plačiųjų pinigų kiekis šalies ekonomikoje padidėjo labai santūriai: vos 119 mln. Lt, arba tik + 0,3 %.

     Toliau vyko plačiųjų pinigų junginio (P3) kaitos struktūriniai pokyčiai, ką ir matome jo pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 % jų sumos) kaitoje šiais metais grafike Nr. 2:

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelių 2.4.1. ir 2.4.2. pagrindu. GP n. v. - grynieji pinigai apyvartoje nacionaline valiuta; Ein. sąsk. – einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučiai; Term. ind. – iki 2 m. trukmės indėlių likučiai.

 

      Grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (išleisti už komercinių bankų ribų) likutis (o jis plačiuose piniguose jau sudaro tik 15,8 %, palyginti su 19,3 % prieš metus) per praėjusius tris mėn. nemažėjo.

          Einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (sąskaitiniai apyvartiniai pinigai) likučių santūrų (1,3 %) didėjimą praėjusiame ketvirtyje lėmė spartesnis likučių užsienio valiutomis (+3,8 %), nei likučių nacionaline valiuta (+0,5 %), didėjimas, ką ir matome grafike Nr. 3:

                                                                                                                                                   Grafikas Nr.3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.%

 

       Terminuotųjų indėlių likučių reikšmingą (- 2,1 %) mažėjimą praėjusiame ketvirtyje lėmė indėlių užsienio valiutomis reikšmingas (-5,0 %) mažėjimas, lydimas likučių nacionaline valiuta santūriu mažėjimu (-0,5 %), ką ir matome grafike Nr. 4:   

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.4       

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

 

       Nacionalinių pinigų (LT) išstūmimo užsienio valiutomis iš einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (Ein. sąsk), ir iki 2 m. trukmės indėlių (Term. ind) procesą matome šiame grafike:

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.5

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

 

       Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio mažėjimą pirmajame šių metų ketvirtyje dėl indėlių (terminuotųjų ir einamųjų sąskaitų) likučių kaitos, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? O tai matome lentelėje Nr.2:

                                                                                                                                                       Lentelė Nr.2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)** centrinės + vietos valdžios

 

        Matome, kad pagrindinių bankų indėlininkų – įmonių ir namų ūkių (sudarančių daugiau nei 87 % visų rezidentų indėlių) indėlių likučiai per šių metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo 258 mln. Lt, jų tarpe įmonių indėlių likučiai sumažėjo 314 mln. Lt, arba 3,3 %, o namų ūkių indėlių likučiai padidėjo vos 0,2 %.

       Ir reikšmingiausiai didėjo valdžios (centrinės ir vietos) indėlių likučiai: +816 mln. Lt, arba net + 39,4 %. Bet džiaugsmą tokių indėlių didėjimu kartina žinojimas, kad didžioji jų dalis – visų mokesčių mokėtojų vardu skolinti pinigai.

        Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat reikšmingai mažėjo: per ketvirtį – 911 mln. Lt, arba – 1,3 %:

                                                                                                                                                        Lentelė Nr.3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

)* centrinė + vietos + Sodra.

                     

      Dėl vidaus kredito likučio mažėjimo, kaip ir anksčiau, pakankamai pagrįstai galima ir toliau priekaištauti šalyje veikiantiems bankams, kurie iki 2008 m. vidurio beatodairiškai dalinę kreditus, staiga, be įtikinamų paaiškinimų, ,,sugriežtino“ skolinimą ir tokią skolinimo ,,politiką“ taiko lyg šiol.

         Bet vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta jau ankstesnėse bankų veikimo apžvalgose, jau laikas vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų – įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių - jų skolų bankams grąžinimo procesą. Bankų paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai, ekonomikos nuosmukio sąlygomis, lydimas didėjančiu bankrotų ir turto areštų bei varžytinių skaičiumi.

       penkerius metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones ir verslą gausiai skolintis, net ne visada realiai galvojant apie skolų grąžinimą. Daugiau nei pusė (55 %) užimtųjų šalies ūkyje tapo bankų skolininkais, t.y. priklausomi nuo bankų. Bet jau vyksta paskolų grąžinimas, ką ir matome šioje lentelėje (laikotarpio pabaigoje):

                                                                                                                                                        Lentelė Nr.4

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacijos interneto svetainė.

 

      Fizinių asmenų, skolingų bankams, skaičius per praėjusius metus sumažėjo net 50 tūkstančių ir tai sumažino dirbančiųjų, priklausomų nuo bankų malonės, dalį nuo 55% metų pradžioje iki 52,4 % metų pabaigoje.        

    Bene reikšmingiausiai nuo skolų bankams vaduojasi verslas: juridinių asmenų – bankų skolininkų skaičius per metus sumažėjo net 5,3 tūkstančio vienetų, arba daugiau nei penktadaliu. Tiesa, nėra žinoma, kokią jų dalį ištiko bankrotas.

     Šalies įmonės ir namų ūkiai, kurių įsipareigojimai bankams sudaro dar daugiau nei 89 % vidaus kredito sumos, tik per praėjusį ketvirtį sugebėjo bankams gražinti daugiau nei 1,1 mlrd. Lt skolų !!! Skolų gražinimo ir išsivadavimo nuo bankų priklausomybės procesas TĘSĖSI ir praėjusį šių metų ketvirtį !!! Sunkiai, vos po 0,5 % punkto kas mėn., mažino priklausomumą bankams namų ūkiai. Vasario-kovo mėn. paspartėjo įmonių skolų bankams grąžinimas. Ir tik valdžios skolos ir priklausomumas bankams per ketvirtį padidėjo beveik 11 %.

       Bankų suteiktų paskolų grąžinimui, be abejo, ūkio subjektų buvo naudojamos pirmiausiai uždirbtos lėšos kuriant naują pridėtinę vertę (BVP), todėl ir dėl tos priežasties jos, t.y. ūkio subjektų gaunamos pajamos, negalėjo reikšmingai didinti jų indėlius bei plačiųjų pinigų P3 kiekį.

       Pinigų kiekį šalies ekonomikoje negalėjo didinti ekonomikos atsigavimas ar net augimas. Nes, kaip jau minėta apžvalgos pradžioje, šių metų pirmojo ketvirčio nominalus BVP buvo 2,8 mlrd. Lt mažesnis, nei paėjusį, IV-ąjį ketvirtį. Tai reiškia, kad šalies ūkio subjektai (įmonės, namų ūkiai, visi biudžetai) gavo (pagamino, sukūrė) pajamų mažiau, nei praėjusį ketvirtį. Reikšmingą I-jo ketvirčio BVP kritimą (-12,9%) patvirtina ir analogiškas (-12,6 %) visų rūšių mokėjimų negrynaisias pinigais mažėjimas, ką ir matome grafike Nr.6. Be to, mokėjimų negrynaisiasi pinigais apimčių mažėjimas 2010 m. I ketv. palyginus su 2009 m. I ketv. (-2,7%) patvirtina ir analogišką I ketvirčio BVP kritimą (-2,9%).

                                                                                                                                                  Grafikas Nr.6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika.

 

    Bankų suteiktų paskolų grąžinimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deje, bet vyksta visiškai priešingi procesai, ką ir matome lentelėje Nr.5:

                                                                                                                                                       Lentelė Nr.5

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.2. ir 2.2.4.

 

      Praėjusiais metais įmonėms sumažinus savo skolas bankams 3,2 mlrd. Lt, namų ūkiams – dar beveik 1,3 mlrd. Lt (viso vidaus kredito mažėjo 5,3 mlrd. Lt), didėjant įmonių ir namų ūkių indėlių bei viso plačiųjų pinigų junginiui P3 likučiams, bankų kredito ištekliai nei adekvačiai, nei panašiai nepadidėjo. Priešingai, jie sumažėjo 686 mln. Lt, arba -0,8 %. Ir tai įvyko iš esmės dėl reikšmingo (- 6,1 mlrd. Lt, arba – 14,5 %) išorės lėšų šalies bankuose (o jie sudaro beveik 42 % kredito išteklių) sumų sumažėjimo. Motininių bankų indėlių likučiai sumažėjo jau net 6,3 mlrd. Lt, arba 16,0 %. Ir paminėti ,,mažėjimai“ kaip tik buvo reikšmingi spalio – gruodžio mėn.

         Taip buvo praėjusiais, 2009 metais.

     Gi šių metų tik pirmąjį ketvirtį įmonėms ir namų ūkiams savo įsipareigojimus bankams sumažinus daugiau nei 1,1 mlrd. Lt, vidaus kreditui sumažėjus 911 mln. Lt, o pagrindinių bankų indėlininkų – įmonių ir namų ūkių (sudarančių daugiau nei 87 % visų rezidentų indėlių) indėlių likučiams sumažėjo 258 mln. Lt, bankų kredito ištekliai sumažėjo beveik 2 mlrd. Lt – beveik 3 kartus daugiau, nei per visus praėjusius 2009 metus (-686 mln. Lt) !!! Ir tam vėl reikšmingos įtakos turėjo bankų išorės įsipareigojimų drąstiškas mažėjimas: per ketvirtį -3,3 mlrd. Lt, arba -9,2 %. Motininių bankų lėšų likučiai tik per ketvirtį sumažėjo beveik 3,5 mlrd. Lt, t.y. net 55 % praėjusių metų metinio mažėjimo (-6,3 mlrd. Lt) !!!

      Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose buvo 2008 m. spalio pabaigoje: 39,1 mlrd. Lt. Iki šių metų kovo pabaigos ji sumažėjo 9,4 mlrd. Lt, arba 24 %. Jos dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo nuo 45,5 % 2008 m. spalio mėn. iki 35,4 % dabar. Užsienio bankų lėšų bėgimą iš šalies ekonomikos matome grafike Nr. 7:

                                                                                                                                                  Grafikas Nr.7

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės  2.2.4. duomenų pagrindu.

 

       Bankų kredito išteklių panaudojimo laipsnis (vidaus kredito ir kredito išteklių likučių santykis) pablogėjo nuo 85,0 % praėjusių metų pradžioje iki 80,3 % dabar. O tai gali reikšti, kad bankai tikrai turi skolinimui laisvų pinigų, bet juos tiems tikslams nenaudoja, kartu prarasdami palūkanų pajamas bei skolinimo pelnus.

     Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkio indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą reikšmingai didino pinigų importas bei jo didėjimas, kurį matome šioje lentelėje:

                                                                                                                                                       Lentelė Nr.6

Šaltinis: LB interneto svetainės, Mokėjimų balanso statistikos duomenų pagrindu.

 

        Praėjusiais metais nominaliam BVP sumažėjus, palyginti su 2008m., 17,3 %, o realiam – 14,8 %, šalies ekonomika (ūkio subjektai bei visi biudžetai) negavo (neteko) per 19,2 mlrd. Lt pajamų. Tą netektį iš dalies kompensavo pinigų importas, kuris praėjusiais metais pasiekė 10 mlrd. Lt., nors ir 11,9 % mažiau, nei pernai. Per šešis praėjusius metus pinigų importas šalies ekonomiką papildė beveik 107 mlrd. Lt.

         Pinigų importo dydį reikšmingai ,,palaikė“ ES paramos lėšų įplaukų didėjimas: pernai jų gauta beveik 5,9 mlrd. Lt - 1,6 karto daugiau, nei 2008 m. Per beveik šešerius narystės Europos Sąjungoje metus ES paramos lėšų šalies ekonomika gavo beveik 18,9 mlrd. Lt.

       Tenka tik apgailestauti, kad lyg šiol nieko nežinoma apie tokių lėšų panaudojimo šalies ekonomikos skatinimui bei gaivinimui efektyvumą, t.y. nežinoma, kiek ES projektų užtikrino visiškai naujų ir papildomų darbo vietų sukūrimą, naujų produktų bei naujų, didelės pridėtinės vertės, gamybų bei technologijų įsisavinimą; kiek naujose darbo virtose bei technologijose kasmet gaminama papildomos pridėtinės vertės (BVP)?

      Pinigų importą reikšmingai gausino ir privačių asmenų pervedimai iš užsienio: praėjusiais metais tokių lėšų gauta per 2,4 mlrd. Lt; per praėjusius šešerius metus tokios lėšos šalies ekonomiką papildė ne mažiau 11,7 mlrd. Lt.

Praėjusiais metais reikšmingai mažėjo užsienio bankų bei kitų finansinių įmonių bei įmonių pinigų importas. Vien tik šalyje veikiančių bankų išorės įsipareigojimai sumažinti 5,9 mlrd. Lt. Tik užsienio (motininių) bankų indėliai šalies bankuose sumažinti 6,3 mlrd. Lt.

      Ir tik valdžios skolinimasis (įskaitant ir paskolas su valstybės garantija), t.y. valdžios pinigų importas, reikšmingai didėjo: per praėjusius metus beveik 9,2 mlrd. Lt. Valdžios skola užsieniui IV – jo ketv. pabaigoje jau viršijo 18,9 mlrd. Lt ir per šešerius metus padidėjo virš 11,1 mlrd. Lt. Prie paminėtos (18,9 mlrd. Lt) valdžios užsienio skolos dar pridėkime 4,8 mlrd. Lt (2010-03) valdžios skolą vietiniams bankams, tuomet bendroji valdžios skola jau artės prie 24 mlrd. Lt, nerodydama jokių mažėjimo požymių: per praėjusius metus ji padidėjo 10,2 mlrd. Lt, arba net 1,8 karto !!! . Valdžios skolos ir BVP santykis (valdžios prasiskolinimo laipsnis) padidėjo, palyginti su 2008 m., net 2 kartus!!!

      Ir paskutiniu pinigų kiekio (P3) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ir šaltiniu turėtų būti įvardijamas ... masinis taupymas bei visokeriopas išlaidų mažinimas net ir mažėjant pajamoms bei uždarbiams. Vyksta reikšmingas vartojimo mažinimas, palyginti su palaidu (finansine prasme) ar net besaikiu vartojimu 2007 – 2008 metais. O tai niekaip neskatina ir neskatins ekonomikos atsigavimą bei augimą.

     Vidutiniam metų (kad būtų palyginama su BVP už metus) pinigų kiekiui (P3) 2009 m. sumažėjus, palyginti su 2008 m., tik 5 %, (kaitos indeksas 0,95, o įvertinus dar ir grynųjų pinigų užsienio valiutomis įtaką – kaitos indeksas būtų 0,965), o BVP sumažėjus 14,8 % (kaitos indeksas 0,852), bendrąją pinigų infliaciją galima būtų matuoti net 12 – 14 %, vietoje 4,5 % VKI.

         Šių metų pirmojo ketvirčio BVP sumažėjus, palyginti su praėjusiu, 2009 m. IV-ju ketvirčiu, 12,9 % (kaitos indeksas 0,871), plačiųjų pinigų P3 vidutinis ketvirčio likutis, analogiškai, padidėjo 3 % (kaitos indeksas 1,03). Tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija turi būti matuojama net 19 % (1,03/0,871), vietoje 1,1 % ketvirčio VKI.

         Pinigų kiekio ir jų pasiūlos šalies ekonomikoje kaita, ne adekvati ekonomikos (BVP) augimui, skatina infliaciją, nes INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės. Juk net pats žodis ,,infliacija“, lot. infletio, reiškia išpūtimą, kalbant apie pinigų kiekį (defletio – jų nupūtimas).

 

Vl. Trukšinas,

Statistikas,

Nepriklausomas analitikas

2010 05 03

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.