2010 m. II ketvirčio ir I pusmečio bankų veikimo apžvalga. I dalis. Pinigų kiekio kaita

kaunascity.olx.lt       Pirmojo šių metų pusmečio pabaigą pažymėjome gan džiugiais pranešimais apie ekonomikos raidos pasiekimus: vos ne atsigavimą ar eilinio dugno pasiekimą ir net atsispyrimą nuo jo.

      Vienas iš pirmųjų su gausiais ,,džiaugsmais“ dėl sėkmingo I-jo pusmečio biudžeto pajamų planų vykdymo ir net viršijimo mūsų krizines nuotaikas bandė praskaidrinti liepos 13 d. Finmino pranešimas:

       - per 2010 m. I pusmetį į valstybės biudžetą ,, ...įplaukė 551,5 mln. litų arba 8,3proc. daugiau nei planuota“;

      - pridėtinės vertės mokesčio surinkimo ,,...planas įvykdytas 123,7 proc“;

      - pajamų iš akcizų (už visas akcizines prekes) ,,..planas įvykdytas 91,2 proc“;

      - pelno mokesčio surinkimas ,,... sudaro 103,8 proc. planuotų pajamų“;

      - nacionalinio biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ,,... planas įvykdytas 105,7 proc“.

    Įspūdis toks, lyg po 20-ties metų Gosplano dvasia prisikėlė ir apsigyveno naujoje vietoje: Finmine....

     Bet ar galime džiugiai šaukti: valioooo – biudžeto surinkimo visi planai kuo sėkmingiausiai vykdomi ir net viršijami, kas ir liudija apie sėkmingą ekonomikos atsigavimą??? O kas iš to ,,valioooo“, kad, visgi, į biudžetą gauta net 218 mln. Lt mažiau nei pernai. Nes pernai surinkta 7,19-0,218=6,97 mlrd. Lt. O tai reiškia, kad šių metų biudžete planuota surinkti pajamų 6,97-6,64=0,33 mlrd. Lt, arba net 4,7 % mažiau nei surinkta pernai.

       Tai kas gi planuota???

      O planuota netolimų brandžių laikų burbulas, kuomet dirbtinai, jau ,,plane”, sudaromos sąlygos sėkmingai jį vykdyti nieko iš esmės negerinant. Ekonomikos atsigavimo tikrai neplanuota. Nejau grįžta gerai žinomi planiniai žaidimai?

     Ir tik po savaitės, t.y. Finansų ministerijos liepos 30 d. pranešime papildyta, kad ,,...I-jo pusmečio centrinės valdžios deficitas dėl sumažėjusių išlaidų buvo 645,6 mln. Lt mažesnis palyginus su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu...“, nors ir sudarė 4,1mlrd. Lt (vietoje anksčiau, liepos 13 d., skelbto 2010 metų valstybės biudžeto deficito 4,9mlrd. Lt). Centrinės valdžios I-jo pusmečio pabaigos biudžeto deficitas sumažėjo, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu 13,7 %. Ir sumažėjo ne dėl ekonomikos atsigavimo ir įmokų į biudžetą didėjimo, bet būtent tik dėl ,,…sumažėjusių išlaidų”.

     Kita ,,džiugi“ žinia ,,pagaminta“ iš Statistikos departamento pranešimo apie I-jo pusmečio BVP pirmojo įverčio rezultatų, skrupulingai atrenkant iš jų tik tai, kas ,,geriausio“ ir kukliai pateikiant ar net nutylint ir ne visai dar gerus rezultatus:

    ,,Per ketvirtį (lyginant pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius) ekonomika augo 6,6 proc. Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2010 m. antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 procento, o palyginti su pirmuoju – 2,9 procento.“

     Nevertinant to, kad šių metų II-jo ketvirčio BVP didėjimą didžia dalimi sąlygojo prieš tai praėjusio, I-jo ketvirčio reikšmingas kritimas (-12,8 %, palyginti su 2009 m. IV- ju ketvirčiu).

     O kaip gali biudžeto pajamas papildyti BVP kaitos skaičiavimas ,, ...įvetinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką“ – paprasčiausiai nutylima ("Kubilius apie ūkio augimą: einame teisinga kryptimi"). Lyg šiol dar niekam nešovė į galvą ir biudžeto pajamomis laikyti sezoniškai perskaičiuotas ir net "išlygintas“ kažkokias mistines ar dirbtines sumas.

    Ir tikrai ,,kukliai“ atrodo teiginys, kad ,, ...pirmojo pusmečio, lyginant su 2009 m. pirmuoju pusmečiu, rezultatas išlieka neigiamas – fiksuojamas 0,9 proc. BVP nuosmukis.“

       O pusmečių BVP kaitos rezultatų palyginimai, deja, žymiai kuklesni ir gerokai mažiau euforiški, nes po praėjusių metų II-jo pusmečio BVP augimo, palyginti su tų metų I-muoju pusmečiu 12,3 %, šių metų I-jo pusmečio BVP pagaminta, palyginti su praėjusiu, 2009 m. II-ju pusmečiu, net 11,7 % mažiau; t.y. pridėtinės vertės sukurta ir šalies ūkyje gauta pajamų suma buvo 2,7 mlrd. Lt mažesnė nei praėjusį pusmetį.

     Deja, net ir bankų analitikai neperskaitė iškalbingo Statistikos departamento pranešimo BVP kaitos grafiko, kuriame puikiai matome, kad ekonomika dar ir toliau lieka 2009 m. I-jo pusmečio lygyje, nors ir po III-jo ketvirčio kuklaus augimo ,,šuoliuko“:

                                                                                                                                             Grafikas Nr.1

Bendrojo vidaus produkto kitimas

Šaltinis: Statistikos departamentas

 

     BVP kaitos tendencijas patvirtina ir mokėjimų negrynaisiais pinigais sumų kaita, ką ir matome šiame grafike:

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika; SD interneto svetainė.

 

     Š.m. pirmojo pusmečio BVP, mažėjant, palyginti su praėjusių metų II-ju pusmečiu, 11,7 %, mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) apimtims, analogiškai, sumažėjo 7,5 %.

       Ir tik Premjero patarėjas p. Mykolas Majauskas, vertindamas paskelbtus statistinius duomenis, pabrėžė, kad ,, ...biudžeto deficitas vis dar išlieka itin aukštas ir vienas didžiausių ES, todėl ir kitais metais turėsime konsoliduoti valstybės finansus reformuojant valstybės turto valdymą, kur atskleistas didelis neūkiškumas, kovojant su kontrabanda ir aktyviai skatinant smulkųjį bei vidutinį verslą“("Kubilius apie ūkio augimą: einame teisinga kryptimi"). Nors tiek vėsesnio dušo ant greitų ir gerų lūkesčių euforijos...

      Ir čia negalima nepastebėti eilinių ir keistai ,,džiugių“, skubiai tikslinamų ir gerinamų bankų analitikų ekonomikos atsigavimo prognozių, ,,kukliai“ nutylint, kad ekonomikos krizę sukėlė ir ją šalyje pagilino būtent jų atstovaujamų bankų ,,veikimas“, kurie ir lyg šiol verslui ir šalies ekonomikai taiko skolinimo embargą ir, tokiu būdu, stabdo ir sunkina visų taip laukiamą ekonomikos atsigavimą ("Jau linki aplenkti kaimynus"). Ką tai reiškia: sąmoningas kaltės ,,nutylėjimas“ ar sąmoningas netiesos sakymas (o žmonių kalba – žmonių mulkinimas)?

     Reikšmingą š.m. I-jo pusmečio BVP mažėjimą (-11,7 %), kaip ir I-ąjį ketvirtį, lydi ne adekvati pinigų, aptarnaujančių šalies ekonomiką, kaita. Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus plačiųjų pinigų P3 vidutinis pusmečio likutis, analogiškai, padidėjo 5,4 %. Tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija pirmąjį š.m. pusmetį palyginus su praėjusių metų II-ju pusmečiu turi būti matuojama net 19 % (1,054/0,883), vietoje 1,4 % vidutinės pusmečio vartojimo infliacijos (VKI), t.y. net 13 kartų didesnė.

       O ir apie pinigų kiekio kaitą, pinigų pasiūlą apskritai bankų analitikai taip pat atkakliai nutyli. Lyg jų siūlomos optimizmu persunktos ekonomikos atsigavimo prognozės jokiais būdais nesietinos su papildoma pinigų pasiūla, pinigų kiekio kaita? Ar jie siekia kažką įtikinti, kad vien tik jų mistinės-idealistinės ,,prognozės“ su kreditavimo embargu gausiai papildys biudžetus, verslo bei žmonių pajamas? Juk dar žinomas p. J. M. Keynes sakė, kad ,,...nėra kito gudresnio ir efektyvesnio būdo atimti visuomenei jos atramą, kaip valiutos nuvertinimas. Šis procesas atgaivina visas paslėptas ekonominių dėsnių galias, skatinančias ekonomikos griovimą“ (Naomi Klein „Šoko doktrina. Katastrofų kapitalizmo žydėjimas“, 193 psl.).

   Todėl, vertinant šalies ekonomikos raidą, labai svarbu matyti ir suprasti pinigų kiekio ir jų pasiūlos kaitą bei tos kaitos tendencijas.

    Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo beveik 1 mlrd. Lt (971 mln. Lt), kai per pirmąjį ketvirtį sumažėjo 175 mln. Lt, arba 0,4 %. Pinigų kiekio didėjimą iš esmės II-jį š.m. ketvirtį sąlygojo spartus einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių didėjimas +2,0 mlrd. Lt arba net 13,6 %, grynųjų nacionalinių pinigų likučių didėjimas 4,9 %, reikšmingai mažėjant terminuotųjų indėlių ir kitų plačiųjų pinigų sudedamųjų dalių likučiams (lentelė Nr. 1):

                                                                                                                                                        Lentelė Nr.1

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

 

       Per visus praėjusius metus plačiųjų pinigų kiekis šalies ekonomikoje padidėjo labai santūriai: vos 119 mln. Lt, arba tik + 0,3 %.

     Dėl skirtingų didėjimo tempų toliau vyko plačiųjų pinigų junginio (P3) kaitos struktūriniai pokyčiai, ką ir matome jo pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 % jų sumos) kaitoje šiais metais grafike Nr.3:

                                                                                                                                                     Grafikas Nr.3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelių 2.4.1. ir 2.4.2. pagrindu. GP n. v. - grynieji pinigai apyvartoje nacionaline valiuta; Ein. sąsk. – einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučiai; Term. ind. – iki 2 m. trukmės indėlių likučiai.

 

     Grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (išleisti už komercinių bankų ribų) likutis (o jis plačiuose piniguose sudaro jau 16,2 %, palyginti su 19,3 % prieš metus ir 15,8 % šių metų pradžioje) per šių metų I-ąjį pusmetį padidėjo 0,3 mlrd. Lt arba 4,9 %. Galima teigti, kad ir grynųjų pinigų kiekis užsienio valiutomis didėjo panašiai ir jų kiekis šalies ekonomikoje gali būti vertinamas ne mažesne nei 4,1 mlrd. Lt. suma.

        Einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (sąskaitiniai apyvartiniai pinigai) likučių santūrų (1,3 %) didėjimą pirmajame š.m. ketvirtyje lėmė spartesnis likučių užsienio valiutomis (+3,8 %) nei likučių nacionaline valiuta (+0,5 %) didėjimas; II-jį ketvirtį indėlių likučiai nacionaline valiuta didėjo jau 13,0 %, kai indėlių likučiai užsienio valiutomis didėjo 9,4% (grafikas Nr.4):

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.4

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

 

       Terminuotųjų indėlių likučių reikšmingą (-6,7 %) mažėjimą praėjusiame pusmetyje lėmė indėlių nacionaline valiuta likučių mažėjimas 7,6 %, lydimas likučių užsienio valiutomis santūresniu (-5,2 %) mažėjimu, ką ir matome grafike Nr. 5:  

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.5

       

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

 

        Kažkiek aprimusį nacionalinių pinigų (LT) išstūmimo užsienio valiutomis iš einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (Ein. sąsk.) ir iki 2 m. trukmės indėlių (Term. ind.) procesą matome šiame grafike:

                                                                                                                                                     Grafikas Nr.6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

 

        Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio permainingą kaitą pirmajame šių metų pusmetyje dėl indėlių (terminuotųjų ir einamųjų sąskaitų) likučių kaitos, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? O tai matome lentelėje Nr.2:

                                                                                                                                                       Lentelė Nr.2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)** centrinės + vietos valdžios

                                           

     Pagrindinių bankų indėlininkų – įmonių ir namų ūkių (sudarančių daugiau nei 87 % visų rezidentų indėlių) indėlių likučiai per šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo vos 151 mln. Lt, jų tarpe įmonių indėlių likučiai padidėjo 579 mln. Lt arba 2,3 %, o namų ūkių indėlių likučiai sumažėjo 428 mln. Lt arba 4,6 %.

        Ir reikšmingiausiai didėjo valdžios (centrinės ir vietos) indėlių likučiai: +1211 mln. Lt, arba net + 58,4 %. Bet džiaugsmą tokių indėlių didėjimu kartina žinojimas, kad didžioji jų dalis – visų mokesčių mokėtojų vardu skolinti pinigai ir ES paramos lėšos, skirtos verslui ir ekonomikai skatinti.

       Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat reikšmingai mažėjo: per pirmąjį pusmetį – 1388 mln. Lt, arba – 2,0 %:

                                                                                                                                                        Lentelė Nr.3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

 

     Dėl vidaus kredito likučio mažėjimo, kaip ir anksčiau, pakankamai pagrįstai galima ir toliau priekaištauti šalyje veikiantiems bankams, kurie iki 2008 m. vidurio beatodairiškai dalinę kreditus, staiga, nesant įtikinamų paaiškinimų, ,,sugriežtino“ skolinimą ir tokią skolinimo embargo ,,politiką“ taiko ir lyg šiol.

      Bet vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta jau ankstesnėse bankų veikimo apžvalgose, būtina vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų – įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių - jų skolų bankams grąžinimo procesą. Bankų paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai, ekonomikos nuosmukio sąlygomis, lydimas didėjančiu bankrotų ir turto areštų bei varžytinių skaičiumi.

     Šalies įmonės ir namų ūkiai, kurių įsipareigojimai bankams sudaro dar daugiau nei 89 % vidaus kredito sumos, tik per praėjusį pusmetį sugebėjo bankams grąžinti daugiau nei 1,3 mlrd. Lt skolų!!! Skolų gražinimo ir išsivadavimo nuo bankų priklausomybės procesas TĘSIASI!!! Sunkiai, vos po 0,5 % punkto kas mėn., mažino priklausomumą bankams namų ūkiai. Net valdžia II-jį š.m. ketvirtį mažino savo priklausomumą nuo bankų-skolintojų!!!

                                                                                                                                                    Grafikas Nr.7

Šaltinis: LB interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.5.4duomenų pagrindu.

 

    Bankų suteiktų paskolų grąžinimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deje, bet vyksta visiškai priešingi procesai, ką ir matome lentelėje Nr.4:

                                                                                                                                                        Lentelė Nr.4

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.2. ir 2.2.4.

 

       Bankų disponuojami kredito ištekliai per I-ąjį š.m. pusmetį sumažėjo 0,9 mlrd. Lt arba 1,1 %, nors pagrindinė jų dalis – rezidentų indėliai ir padidėjo beveik 1,6 mlrd. Lt arba 3,9 %. Kredito išteklių mažėjimą, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sąlygojo išorės lėšų bankuose mažėjimas daugiau nei 3,4 mlrd. Lt arba net 9,5 %. Jų tarpe motininių bankų lėšos per pusmetį sumažintos daugiau nei 4,0 mlrd. Lt arba net 12,1 %.

       Užsienio lėšų naudojime bankų kredito išteklių papildymui ryškėja ir naujos tendencijos: per paskutinius du mėnesius motininių bankų lėšos jau grįžta į šalies bankus: per gegužę-birželį jų likutis padidintas 361 mln. Lt. Didėja kitų ne rezidentų, t.y. ne skandinaviškų bankų, lėšų indėliai: per praėjusį pusmetį net 648 mln. Lt arba net +24,8 % ir jų likutis jau priartėjo prie 3,3 mlrd. Lt.

       Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose, buvusi 2008 m. spalio pabaigoje (39,1 mlrd. Lt), iki šių metų birželio pabaigos sumažinta 9,8 mlrd. Lt arba 25,1 %. Jos dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo nuo 45,5 % 2008 m. spalio mėn. iki 34,3 % dabar. Užsienio bankų lėšų bėgimą iš šalies ekonomikos matome grafike Nr.8:

                                                                                                                                                     Grafikas Nr.8

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.4. duomenų pagrindu.

 

     Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkio indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą apskritai reikšmingai didino pinigų importas. Vien tik pirmąjį šių metų pusmetį ES paramos lėšos biudžeto įplaukas papildė 2,8 mlrd. Lt (per II-ąjį praėjusių metų pusmetį jų gauta 3,0 mlrd. Lt).

      Vis tenka tik apgailestauti, kad lyg šiol nieko nežinoma apie tokių lėšų panaudojimo šalies ekonomikos skatinimui bei gaivinimui efektyvumą, t.y. nežinoma, kiek ES projektų užtikrino visiškai naujų ir papildomų darbo vietų sukūrimą, naujų produktų bei naujų, didelės pridėtinės vertės, gamybų bei technologijų įsisavinimą; kiek naujose darbo vietose bei panaudojant naujas technologijas kasmet gaminama papildomos pridėtinės vertės (BVP)? Žinant, kad ir net bankų paskolos vis dažniau ,,įdarbinamos“ neekonominei veiklai, jų daliai visose paskolose nuo 39,2 % 2009 m. I ketvirčio pabaigoje padidėjus iki 41,6 % šių metų II-jo ketvirčio pabaigoje.

Vladimiras Trukšinas,

Statistikas,

Ekonomistas,

Nepriklausomas analitikas

2010 07 03

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.