2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

        Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

       Per septynerius narystės ES-je metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos, vos 22 %, o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidintas beveik net 2,8 karto!!!

        Tai sąlygojo ,,galimybę“ vartojimo infliaciją sukaupti iki 33,7 %, o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,3 karto (P3: BVP= 2,786 : 1,219=2,286) arba beveik 129 %. Tai toks įvyko pinigų perkamosios galios praradimas, mūsų visų turto nuvertėjimas ir net jų vidinė devalvacija.

        Ką tai reiškia mūsų kasdieniniame gyvenime?

       Gi tai, kad per buvimo ES-je septynmetį vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus beveik 2 kartus (juk džiugu tai žinoti?), paminėta pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas tą didėjimą ,,suvalgė“ (tikriau ,,suėdė“) net iki -14,0 % (1,966:2,286=0,86, 86,0 %).

      Vidutinei senatvės pensijai per tą laiką padidėjus beveik net 2,2 karto (2,19), pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas iš to didėjimo ,,gražumo“ paliko visišką šnipštą: +4,2% (2,19:2,286=0,958).

     Reali privačių pensijų fondų apskaitos vieneto vertė dėl pinigų infliacijos bei jų nuvertėjimo per jų (PPF) egzistavimo laiką ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo daugiau nei 39 procentais. O tai reiškia, kad privatūs pensijų fondai ten investuotų SoDros lėšų vertės ne tik neišsaugojo, bet vos ne 40 proc. jos prarado.

      Vertinant praėjusių metų šalies ekonomikos raidą ir juo labiau – infliacijos šėlsmą, labai svarbu matyti ir suprasti pinigų kiekio ir jų pasiūlos kaitą bei tos kaitos tendencijas jau šių metų pirmąjį ketvirtį.

       Juo labiau vertinant ir tai, kad ir Statistikos departamentas tikrai pradžiugino pranešimu apie BVP kaitą per š. m. I-ąjį ketvirtį. Džiugu, kad, palyginti su tuo, ką pasiekėme prieš metus, dabar ,,turime“ +6,9 procento. Bet, palyginti su ką tik buvusiais pasiekimais praėjusių metų II-jame pusmetyje, vėl krentame žemyn. Ir džiaugtis duomenimis, gautais ,,pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką“ kažin ar yra daug pagrindo? Juk taip vadinamo informacijos ,,sezoninio išlyginimo“ ekonominė prasmė nusakoma gan keistu žodžių rinkiniu: kaip būtų, jei būtų taip, kaip nebuvo ir būti negalėjo....

                                                                                                                                        Grafikas Nr. 1

Šaltinis: Statistikos departamentas

 

       Mažai (o gal – tik santūriai) džiugias ekonomikos (BVP) atsigavimo žinias ir šį kartą nepatvirtina Lietuvos banko duomenys apie mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) apimčių didėjimą, kurios, palyginti su gretimu, 2010 m. IV ketv., sumažėjo 7,3 %. Tarptautinių mokėjimų didėjimas per visus praėjusių metų ketvirčius, nuo 35,4 mlrd. Lt 2010 m. 1K iki 47,4 mlrd. Lt per I-ąjį š. m. ketvirtį, t. y. +33,9 %, liudija apie eksporto didėjimą, (grafikas Nr. 2.):

                                                                                                                                         Grafikas Nr. 2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika; SD interneto svetainė.

 

     Tarptautinių mokėjimų negrynaisiais pinigais džiugus didėjimas niekaip nekompensuoja reikšmingą mokėjimų negrynaisiais mažėjimą vidaus rinkoje: 2011 I ketv. palyginti su praėjusiu, gretimu, 2010 m. IV ketv. -11,2 % ir palyginus su 2010 m. I ketv. net -22,7 %.

       Nors pinigų kiekis, aptarnaujantis šalies ekonomiką (platieji pinigai P3) per I-ąjį š. m. ketvirtį, priešingai, nei ankstesnius ketvirčius, net tik ne didėjo, bet net sumažėjo, jų vidutinė ketvirčio suma, palyginti su praėjusių metų IV-ju ketvirčiu padidėjo 2,4 %. O tai reiškia, kad, palyginti su ankstesniu, 2010 m. IV ketv., toliau krentant šalies ekonomikai (BVP -8,1%), toliau lieka prielaidos ir sąlygos infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmui. Bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 11,4% (1,024/0,919), palyginti analogiška, vidutine ketvirčio, 1,3 % vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.

        Pinigų kiekio didėjimą I-ąjį š.m. ketvirtį sąlygojo spartesnis indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas. Reiškia, kad nacionalinės valiutos išstūmimo iš pinigų kiekio ir rinkos procesas tęsiasi.

       Bankai šalies ekonomikai ir toliau taiko skolinimo embargą. Motininiai bankai tik per ketvirtį iš šalies ekonomikos ,,išėmė“ beveik 1,5 mlrd. Lt kredito išteklių – beveik trečdalį sumos, ,,išimtos“ per praėjusius metus.

       Bankų skolinimo embargo sąlygomis jų kredito emisija (vidaus kreditas) jau nėra esminiu pinigų kiekio (pinigų pasiūlos) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ar šaltiniu. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios skolų užsienyje beatodairiškas didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti senkantį bankų kreditavimą.

       Siautėjančios infliacijos išpūstą pinigų kiekį šalies ekonomikoje palaikė pinigų importas: ES paramos lėšos ir valdžios skolinimasis užsienyje.

       Didėja (ir jau priartėjo prie 40 %) būsto paskolų skolininkų dalis, kuri turi paskolų grąžinimo problemų: keitė ar žada keisti skolinimo sąlygas.

       Bankams šalies ekonomikai toliau taikant skolinimo embargą, palūkanų normų dydžių kaita ūkio subjektams didesnės reikšmės jau nebeturi. Indėlių ir paskolų palūkanos LT ir EUR praktiškai suartėjo. Bet paskolų bei indėlių EUR palūkanų kaita praėjusiame ketvirtyje (didėjant EURIBOR‘ui didinamos ir paskolų EUR palūkanos) reikšmingai komplikuos dominuojantį skolinimąsi EUR, dar daugiau apsunkins jau suteiktų ir perfinansuotų į EUR būstų ir kitų paskolų grąžinimus.

       Pirmąjį š.m. ketvirtį bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų tarifai ne didėjo, nors jų didėjimo tendencija, palyginti su 2008 m. lieka reikšminga.

       Palyginti su bankų veikla, kredito unijų veikimas buvo ir yra pastebimai ramesnis ir pozityvesnis. Atrodo, kad KU ir toliau lieka tuo šiaudu (keliu), kuris, galbūt, ir padės sukurti ar atkurti nacionalinę bankininkystę.

 

      I. Pinigų kiekio kaita

       Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per praėjusį šių metų I-ąjį ketvirtį nedidėjo. Priešingai, jis net sumažėjos 428 mln. Lt arba 0,9 procentus; kai per praėjusių metų IV-tąjį ketvirtį minimas pinigų kiekis padidėjo net 2,6 mlrd. Lt – 66 % viso metų prieaugio.

       Minėtą pinigų kiekio mažėjimą sąlygojo jo kiekio reikšmingas mažėjimas (-809 mln. Lt, arba -1,7 proc.) sausio mėn. Šalies ekonomiką aptarnaujančių pinigų kiekio mažėjimą per I-ąjį š.m. ketvirtį lėmė visų svarbiausiųjų jų sudedamųjų dalių likučių reikšmingas mažėjimas: grynųjų (nacionalinių) pinigų -87 mln. Lt, arba -1,1 proc., einamųjų sąskaitų indėlių -137 mln. Lt arba -0,7 proc., terminuotųjų indėlių -308 mln. Lt arba -1,5 proc. (lentelė Nr. 1):

                                                                                                                                           Lentelė Nr.1 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

 

      Per praėjusius metus plačiųjų pinigų kiekis padidėjo daugiau nei 3,9 mlrd. Lt arba 8,9%.

       Bet vidutinis I-jo ketvirčio plačiųjų pinigų kiekis, palyginti su gretimu, praėjusių metų, IV-jo ketvirčio jo kiekiu padidėjo 2,4 % (kaitos indeksas 1,024). Tuo pat metu šalies ekonomika (BVP), analogiškai, smuko -8,1 % (kaitos indeksas 0,919). O tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 11,4% (1,024/0,919), palyginti analogiška, vidutine ketvirčio, 1,3 % vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.

      Plačiųjų pinigų junginio (P3) pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 % jo sumos) kaitą  matome grafike Nr.3.

                                                                                                                                          Grafikas Nr. 3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelių 2.4.1. ir 2.4.2. pagrindu. GP n. v. - grynieji nacionaliniai pinigai apyvartoje.

 

       O jame matome, kad per praėjusį ketvirtį pinigų kiekio saikingą didėjimą ,,palaikė“ einamųjų sąskaitų likučių, nors ir saikingas, didėjimas. Nuo praėjusių metų vidurio nedidėjo terminuotųjų indėlių likučiai. O tai gali reikšti tam tikrą nepasitikėjimą esamais pinigais kaip taupymo priemone. O tai, savo ruožtu, sąlygoja didelė ir nemažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas.

     Einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių didėjimą I-ąjį š.m. ketvirtį lėmė spartesnis indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas: net 8,5 % tik per kovo mėn.

                                                                                                                                          Grafikas Nr. 4

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

 

     Panašiai, t.y. dominuojant didėjimui indėlių likučiams užsienio valiutoms, kito ir terminuotųjų indėlių likučiai, ką ir matome grafike Nr. 5:

                                                                                                                                          Grafikas Nr. 5

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

 

      Iki 2 m. trukmės indėlių likučiams per I-ąjį ketvirtį sumažėjus 1,5 %, indėlių likučiai nacionaline valiuta sumažėjo 3,9 %, indėlių likučiams užsienio valiutomis padidėjus 2,7%. Ar ir vėl prasidėjo nacionalinės valiutos išstūmimas užsienio valiutomis iš pinigų kiekio? Tai matome grafike Nr. 6:

                                                                                                                                           Grafikas Nr. 6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

 

       Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio kaitą šiais metais dėl indėlių (terminuotųjų ir einamųjų sąskaitų) likučių kaitos, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? O tai matome lentelėje Nr.2:

                                                                                                                                           Lentelė Nr. 2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)** centrinės + vietos valdžios

 

       Pagrindinių šalies ekonomikos subjektų ir bankų indėlininkų – įmonių ir namų ūkių (sudarančių daugiau nei 88 % visų rezidentų indėlių) indėlių likučiai šiais metais, priešingai praėjusių metų kaitai, ne tik nedidėjo, bet net reikšmingai mažėjo, ką ir matome grafike Nr. 7:

                                                                                                                                          Grafikas Nr. 7

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

                     

       Reikšmingas įmonių ir namų ir ūkių indėlių likučių sumažėjimas įvyko š.m. sausio mėn.: -854 mln. Lt, arba -2,2 %. Kartu mažėjant ir valdžios indėlių likučiams.

        Pinigų kiekio šalies ekonomikoje ir rezidentų indėlių bankuose likučių kaitos (didėjimo, mažėjimo) galimi šaltiniai yra:

  • šalies ekonomikoje uždirbti pinigai,
  • kredito emisijos pinigai ir
  • pinigų importas.

       Šalies ekonomikoje uždirbti pinigai reikšmingai didinti pinigų kiekį ir jų pasiūlą I-ąjį š.m. ketvirtį, palyginti su gretimu, praėjusių metų, IV-ju ketvirčiu, negalėjo todėl, kad ekonomikos augimo dar nebuvo (BVP turime -8,1 %).

       Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat toliau mažėjo: beveik 0,4 mlrd. Lt arba – 0,6 %:

                                                                                                                                          Lentelė Nr. 3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

*)centrinei +vietos.

 

       Dėl vidaus kredito likučio mažėjimo, kaip ir anksčiau, pakankamai pagrįstai galima ir toliau priekaištauti šalyje veikiantiems bankams, kurie iki 2008 m. vidurio beatodairiškai dalinę kreditus, staiga, be įtikinamų paaiškinimų (ligšiol), ,,sugriežtino“ skolinimą ir tokią skolinimo embargo ,,politiką“ taiko ir ligšiol. Ir kaip rodo Lietuvos banko Ekonomikos departamento atliktos praėjusių metų apklausos duomenys, nors paskolų paklausa didėja, bankai skolinimo sąlygų keisti neplanuoja. O tai reiškia, kad skolinimo embargas bus ir toliau tęsiamas.

     Bet vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta jau ankstesnėse bankų veikimo apžvalgose, būtina vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų – įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių - jų skolų bankams grąžinimo procesą. Bankų paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai, ekonomikos nuosmukio sąlygomis, kurį toliau gilina ir bankai, taikydami kredito embargą ir monopolistiškai didindami kitų, verslui būtinų, finansinių paslaugų kainas ir tarifus.

      Ir tik valdžios skolos bankams (ir priklausomumas nuo jų) niekaip nemažėja. Vidaus kredito likučių kaitą matome grafike Nr. 8:

                                                                                                                                          Grafikas Nr. 8 

Šaltinis: LB interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.5.4duomenų pagrindu.

 

       Skolinimo embargo sąlygomis sparčiai mažėjant vidaus kredito likučiams, grėsmingai – pavojingai kinta jo struktūra: paskolų likučiuose vis sparčiau dominuoja paskolos ne ekonominei veiklai – valdžios skolos ir paskolos būsto įsigijimams. O tai – skolintų pinigų mažai efektyvus panaudojimas naujos ir papildomos pridėtinės vertės kūrimui. Juk paskolos būstui įsigyti naujų pinigų nesukuria ir neuždirba!!! Skolinimas statybos sektoriui (ypač – būstų statybai) – tai pinigų naudojimas mažiausiai efektyviai veiklai. Juk statyboje sukuriama vos 50 % pridėtinės vertės nuo pardavimų sumos. O dar blogiau, kai statybos produktai – ne gamybinės paskirties (būstai bei jų renovacija), grafikas Nr. 9.

                                                                                                                                         Grafikas Nr. 9

Šaltinis: LB interneto svetainė, Statistika, Paskolos ekonominėms veikloms.

 

      Pinigų (investicijų, skolintų ir iš kitų šaltinių) panaudojimo efektyvumą kuriant naują ir papildomą pridėtinę vertę rodo pridėtinės vertės (PV) dalis parduotoje produkcijoje įvairiose ekonomikos veiklose (grafikas Nr.10).

                                                                                                                                        Grafikas Nr. 10

Šaltinis: Statistikos departamentas.

 

      Didžiuliu (ir didėjančiu) bankų ir šalies valdžios galvų skausmu turėtų būti būstų paskolos ir didžiulė tokių skolininkų armija. Jei Lietuvos banko praėjusių metų kovo-balandžio mėn. paskolas būstui įsigyti turinčių namų ūkių apklausos duomenimis tokias paskolas yra paėmę daugiau nei 11,3 procento iš 1380 tūkstančio Lietuvos namų ūkių (Statistikos departamento duomenimis), tai galima teigti, kad būsto paskolas turi ne mažiau 156 tūkstančiai namų ūkių. O tai yra beveik 22 % iš visų 716 tūkstančių (Bankų asociacijos duomenimis) fizinių asmenų – bankų skolininkų skaičiaus. Ir tie 22 % bankų skolininkų skolingi bankams beveik 78 % visos namų ūkių skolos.

       Minėtos apklausos duomenimis, dar 2009 m. 21 % būstų skolininkų pakeitė būstų paskolų sąlygas; dar 13 % būstų skolininkų jau 2010 m. ketino kreiptis į bankus dėl paskolos mokėjimų sąlygų pakeitimo.

       Šių metų vasario – kovo mėn. analogiškos apklausos duomenimis paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygas keitė 22 %, dar apie 17 % namų ūkių ketino kreiptis dėl paskolos mokėjimo sąlygų keitimo. O tai reiškia, kad šiais metais jau beveik 40 % (22+17) būstų skolininkų turi būstų paskolų grąžinimo problemų. Kai tokių problemų turinčiųjų skolininkų pernai buvo 34 % (Paskolą būstui įsigyti turinčių namų ūkių apklausa, 2011m.

       Bankų suteiktų paskolų gražinimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deja, bet ir toliau vyksta visiškai priešingi procesai, ką ir matome lentelėje Nr.4:

                                                                                                                                            Lentelė Nr. 4

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.2. ir 2.2.4.

 

       Bankų disponuojami kredito ištekliai per praėjusius (2010) metus sumažėjo 686 mln. Lt arba 0,8%, nors pagrindinė jų dalis – rezidentų indėliai ir padidėjo beveik 4,3 mlrd. Lt arba net 10,7 %. Kredito išteklių mažėjimą, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sąlygojo išorės lėšų bankuose mažėjimas beveik 6,3 mlrd. Lt arba net 17,4 %. O jų tarpe motininių bankų lėšos per praėjusius metus sumažintos 7,3 mlrd. Lt arba net 20,7 %.

       O tik per šių metų I-ąjį ketvirtį bankų kredito ištekliai sumažinti dar net 2,0 mlrd. Lt arba 2,4 %. Ir tai sąlygojo, ir rezidentų indėlių likučių mažėjimas (-500 mlrd. Lt, arba -1,1 %) ir spartus bankų naudotų išorės lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos: net -1,6 mlrd. Lt arba 5,4%; tame tarpe motininių bankų lėšų iš šalies ekonomikos ,,pabėgo“ 1,4 mlrd. Lt arba 5,5%.

      Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose, buvusi 2008 m. spalio pabaigoje (39,1 mlrd. Lt), iki šių metų I ketv. pabaigos sumažinta iki 24,6 mlrd. Lt 14,5 mlrd. Lt arba net 37,1 %. Jos dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo nuo 45,5 % 2008 m. spalio mėn. iki 29,4 % dabar. Užsienio bankų lėšų ,,bėgimą“ iš šalies ekonomikos matome grafike Nr. 11:

                                                                                                                                        Grafikas Nr. 11 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.4. duomenų pagrindu.

 

      Bankų skolinimo embargo sąlygomis jų kredito emisija (vidaus kreditas) jau nėra esminiu pinigų kiekio (pinigų pasiūlos) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ar šaltiniu. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios skolų užsienyje beatodairiškas didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti senkantį bankų kreditavimą.

       Realioji neto (t.y. be bankų ir kitų finansinių įmonių užsienio skolų) šalies ekonomikos skola 2010m. IV ketv. pabaigoje jau priartėjo prie 117,2 mlrd. Lt ir beveik ketvirtadaliu viršijo jau žinomą nominalųjį ir net 67 % - realųjį praėjusių metų BVP. Ją sudaro (mlrd. Lt):

- finansinių korporacijų paskolos rezidentams                                                           69,4

   iš jų: PFI (bankai ir kredito unijos) vidaus kreditas                                                  62,2                                             kitų finansinių įmonių paskolos                                                           3,5

- įmonių skolos užsienyje                                                                                                6,8

- valdžios užsienio skola                                                                                                  28,2                                                                                                                                     

       Šalies ekonomikos realios skolos kaitą matome grafike Nr. 12:

                                                                                                                                       Grafikas Nr. 12 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Finansinės sąskaitos,

 

       Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkių indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą apskritai reikšmingai didino pinigų importas. Vien tik per praėjusius metus ES paramos lėšos šalies pinigų kiekį papildė daugiau nei 5,7 mlrd. Lt, dar ne mažiau nei 4,1 mlrd. Lt įplaukė iš privačių asmenų. Tik per praėjusius metus privačių asmenų lėšų įplaukos viršijo 2009 m. sumas beveik 43 %. Tai – gausios ir sparčiai didėjančios emigracijos pasekmės, didinusios namų ūkių indėlius bei pinigų pasiūlą.

      Bendros ,,dovanotų“, kuriant šalies BVP neuždirbtų, pinigų įplaukos per praėjusius metus priartėjo prie beveik 10,0 mlrd. Lt. Pinigų importas nuo 2004 metų jau viršijo 122,4 mlrd. Lt (lentelė Nr. 5).

                                                                                                                                             Lentelė Nr. 5

 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Išorės statistika.

 

       Vis dar tenka tik apgailestauti, kad ligšiol nieko nežinoma apie ES dovanojamų lėšų panaudojimo šalies ekonomikos skatinimui bei gaivinimui efektyvumą, t.y. nežinoma, kiek ES projektų užtikrino visiškai naujų ir papildomų darbo vietų sukūrimą, naujų produktų bei naujų, didelės pridėtinės vertės gamybų bei technologijų įsisavinimą; kiek naujose darbo vietose bei technologijose kasmet gaminama papildomos pridėtinės vertės (BVP)?

    O gal didžiulių ES-os paramos lėšų panaudojimas istoriniam šalies ūkio modernizavimui bei reikšmingam konkurencingumo didinimui vykdomas vadovaujantis aiškiu ir visiems suprantamu, grynai lietuvišku principu: JAMAM!??? Kol yra, t.y. kol duodama, dalinama. O paskui – pasidalinsime ir persidalinsime. Galbūt...

 

       II. Palūkanų normų kaita

       Bankams šalies ekonomikai toliau taikant skolinimo embargą, palūkanų normų dydžių kaita ūkio subjektams didesnės reikšmės jau nebeturi.

       Palūkanos nacionaline valiuta (toliau – LT).

      Kaip kito įmonių ir namų ūkių priimamų naujų terminuotųjų naujų indėlių ir teikiamų paskolų LT palūkanos matome lentelėje Nr. 6 ir grafike Nr. 13, % p.:

                                                                                                                                            Lentelė Nr. 6

 

    Jau nuo 2010 m. vidurio paskolų LT palūkanų normų kaita, nors ir vyksta su kasketvirtiniu ,,bangavimu“, bet yra pakankamai stabili. Toliau mažindami indėlių LT palūkanas, bankai didino skolinimo LT maržą ir paskolų pajamas, taip ,,kompensuodami“ paskolų pajamų praradimus dėl skolinimo embargo.

                                                                                                                                        Grafikas Nr. 13 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelių 3.1. ir 3.2. duomenų pagrindu.

 

       Visus praėjusius metus ir š.m. I-ąjį ketv. skolinimo palūkanų nustatymo pagrindas – VILIBOR‘as, elgėsi ,,padoriai“ – laikėsi santūriai priartėjąs prie savo pagrindo – indėlių palūkanų. Skolinimui LT ,,dvigubos“ maržos nebuvo taikomos.

        Palūkanos eurais (toliau-EUR).

       Reikšmingai, drastiškiau kinta naujų priimamų indėlių ir teikiamų paskolų palūkanos EUR: EURIBOR‘ui padidėjus nuo 1,25 ketvirčio pradžioje iki 1,48 kovo mėn. (ir iki 1,62 balandžio mėn.), t.y. per ketvirtį +0,23 % p. arba +18 %, skolinimas EUR pabrangintas nuo 3,63 % gruodžio mėn. iki 5,12 kovo mėn., t.y. +1,51 % p. arba net +41 procentą.

      Indėlių palūkanos didintos žymiai saikingiau: tik +0,13 % p. arba vos +14,6 %. Dėl skirtingų paskolų ir indėlių palūkanų didinimo greičių (palūkanų kaitos greičių ,,žirklės”) reikšmingai padidinta bankų skolinimo EUR marža: nuo 2,74 % p. sausio mėn. iki 4,10 % p. kovo mėn., t.y net +49,6 %.

       Įmonių ir namų ūkių naujų indėlių ir paskolų palūkanų EUR kaitą matome lentelėje Nr. 7 bei grafike Nr. 14:

                                                                                                                                 Lentelė Nr. 7 (% p.)

                                                                                                                                       Grafikas Nr. 14

 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelių 3.1. ir 3.2. duomenų pagrindu

 

        Tokia paskolų bei indėlių EUR palūkanų kaita praėjusiame ketvirtyje reikšmingai komplikuos dominuojantį skolinimąsi EUR, dar daugiau apsunkins jau suteiktų ir perfinansuotų į EUR būstų ir kitų paskolų grąžinimus.

        Palūkanų kaitos pasekmės – palūkanų žirklių įvairovės sudarymas

       Skirtingomis kryptimis ir skirtingais tempais (greičiais) bankams keičiant palūkanas LT ir EUR, suformuota tam tikra įvairovė palūkanų skirtumų – palūkanų žirklių, kurios turi tam tikrą ekonominę prasmę bei pasekmes. Priimamų įmonių ir namų ūkių naujų indėlių LT ir EUR palūkanų žirkles-1 matome grafike Nr. 15:

                                                                                                                                       Grafikas Nr. 15 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu.

 

       Nuo š.m. kovo mėn. indėlių palūkanos LT priartėjo prie palūkanų EUR ir jų skirtumas (LT-EUR) tapo minimaliu. Galima teigti, kad indėlių LT ir EUR palūkanų skirtumo žirklės ,,uždarytos“.

     Indėlių LT ir EUR palūkanų žirklių-1 sudarymas ir jų didinimas iki praėjusių metų pabaigos turėjo reikšmingai paskatinti taupymą nacionaline valiuta. Deja, nieko panašaus 2008-2009 m. neįvyko: indėlių LT likučiai nuolat mažėjo sparčiai didėjant indėlių likučiams EUR. Š.m. I-jį ketv. indėlių likučiai LT mažėjo, sparčiau didėjant indėlių likučiams USD bei kitomis valiutomis, ką ir matome lentelėje Nr. 8 ir grafike Nr. 16:

                                                                                                                                            Lentelė Nr. 8 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.7.7. duomenų pagrindu.

                                                                                                                                       Grafikas Nr. 16 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.7.7. duomenų pagrindu.

 

        Šiais metais indėlių likučių valiutinėje kaitoje išlieka praėjusių metų pabaigoje susiklosčiusios tendencijos: nedidėja indėlių likučiai nacionaline valiuta sparčiau didėjant likučiams užsienio valiutomis.

       Daug svarbesnės yra teikiamų paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumų žirklės-2. Bet ir jos š.m. I-ąjį ketv. visiškai ,,užsidarė“, (grafikas Nr. 17):

                                                                                                                                        Grafikas Nr. 17

 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu.

 

        Skolinimo LT ir EUR palūkanų bei jų skirtumų (žirklės-2) mažinimas nebuvo lydimas paskolų LT teikimo ir jų likučių didinimu, ką ir matome lentelėje Nr. 9 ir grafike Nr. 18:

                                                                                                                                           Lentelė Nr. 9

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.5.6. duomenų pagrindu.

                                                                                                                                        Grafikas Nr.18 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.5.6. duomenų pagrindu.

 

       Žemos skolinimo palūkanos tiek LT tiek EUR neįtakojo skolinimo didinimo, kadangi galiojo skolinimo embargas, taikomas nuo 2008 m. IV ketvirčio. Pirmąjį š.m. ketvirtį įmonių ir namų ūkių paskolų likučiai nacionaline valiuta nemažėjo (+1,0 %), mažėjant paskolų likučiams užsienio valiutomis.

       Įmonių ir namų ūkių indėlių ir paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumai beveik išnyko ir jų santykiai prilygo 1.

                                                                                                                                     Grafikas Nr. 19 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika, lentelės 3.2. duomenų pagrindu.

 

          Palūkanų žirklių veikimo rezultatai

       Bankų skolininkų ,,bėgimo“ nuo nacionalinės valiutos (LT), t.y. žirklių-2 veikimo rezultatus, apibūdina įmonių ir namų ūkių paskolų LT likučių dalies mažėjimas nuo 43,2 % 2008-01 iki 15,5 % š.m. sausio mėn. ir, kartu, paskolų likučio EUR, USD bei kitomis užsienio valiutomis dalies didėjimas, atitinkamai, iki 84,5 %. O pastaraisiais mėn. paskolų teikimas nacionaline valiuta padidėjo iki trečdalio (34,3 %), mažėjant teikiamų paskolų užsienio valiutomis daliai. Visa tai matome grafike Nr. 20.

                                                                                                                                        Grafikas Nr. 20

 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 3.1..duomenų pagrindu.

                                                                                                                                     Grafikas Nr. 21

 

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.5.6.duomenų pagrindu.

 

       Šalies pinigų rinkoje sudaryta keista valiutų struktūra: skolinimas jau daugiau nei 70 % vyksta EUR ar kitomis užsienio valiutomis, o taupymas ir pinigų apyvarta – dar 25,6 % vyksta nacionaline valiuta (grafikas Nr. 21). Tarp jų vyksta daugkartinis valiutų konvertavimas: paskolos EUR ir kitomis užsienio valiutomis naudojimui dažnai keičiamos į LT, o uždirbti ar sutaupyti LT, paskolos grąžinimui, keičiami į EUR.

       Bankams tai tik į naudą: per praėjusius, 2010 m., grynasis pelnas iš operacijų užsienio valiutomis buvo 114 mln. Lt. Per šių metų I-ąjį ketv. grynasis pelnas iš operacijų užsienio valiutomis sudarė 27,1 mln. Lt, t.y. 17,5 % daugiau nei jo gauta 2010 m. I-ąjį ketvirtį.

       Be to, 2010 m. bankų kitų finansinių paslaugų grynosios pajamos padidintos, palyginti su 2009 m. 3,7 % (kaitos indeksas 1,037), kai mokėjimų negrynaisiais pinigais apimtys, kurios išsamiausiai reprezentuoja bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų apimtis, sumažėjo 8,7 % (kaitos indeksas 0,913). O tai reiškia, kad per 2010 m. bankai kitų finansinių paslaugų įkainius bei tarifus padidino net 13,6 % (1,037/0,913). Per 2010/2008 metus bankų kitos finansinės paslaugos pabrangintos net 36,3 % (1,2x1,136) Gi vartojimo infliacija (VKI, v. m.) per tą laiką tesudarė tik 5,4 %, ekonomikai (BVP) krentant net -17,1 %. Pirmąjį š.m. ketvirtį bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų tarifų didinimo nefiksuojama.

 

       III. Kredito unijų veiklos rodikliai

     Aukščiau pateiktuose bankų veiklos rodikliuose įskaičiuoti ir kredito unijų veiklos rodikliai. Bet atskiro dėmesio vertos ir didžiųjų bankų mažosios sesės – kredito unijos (toliau – KU), kurios dirba tyliai ir ramiai savo kasdienį darbą, taip ir neužsukdamos skolinimo kranelių, nedalindamos verslui ir visuomenei nerealių prognozių apie ekonomikos ,,atsigavimo“ iliuzijas (kredito unijų veiklos apžvalgai naudota Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento Kredito įstaigų veiklos apžvalgų duomenys).

      Bankams šalies ekonomikai taikant skolinimo embargą, jų suteiktų paskolų likutis per praėjusį ketvirtį sumažintas 1,1 %, kai tuo metu KU paskolų portfelis padidintas net 5,7 %. Kaip tik dėl to ir jų paskolų dalis, palyginti su bankų paskolomis, jau pasiekė 1,4 % ir per ketvirtį padidėjo net 7,7 %.

                                                                                                                                       Grafikas Nr. 22 

 

       KU privalumas, tikriausiai, yra tai, kad jų skolinimo šaltinis – tai pajininkų indėliai-pajai, kurie gerokai viršija suteiktų paskolų sumas. Kai jų ,,didieji“ broliai – bankai tokiu apsirūpinimu kredito ištekliais pasigirti negali. (grafikas Nr. 23). Kita bankų kredito išteklių dalis – motininių bankų pinigai. Tiesa, šis rodiklis nuolat ,,gerinamas“, motininių bankų lėšoms sparčiai bėgant iš šalies ekonomikos.

                                                                                                                                     Grafikas Nr. 23 

       Pastebimai ,,linksmiau“ atrodo ir pagrindinių KU veiklos rodiklių kaita per praėjusius metus ir š.m. I-ąjį ketvirtį: jų turtas padidėjo 8,1 % (bankų -2,2 %), paskolų portfelis padidintas 5,7 % (bankų -1,1 %). Tai ir matome grafikuose Nr. 24 ir 25:

                                                                                                                                       Grafikas Nr. 24 

                                                                                                                                       Grafikas Nr. 25 

 

       O gal jau laikas klausti: ar labai pageidautini Lietuvos verslui, ekonomikai bankai, kurie boikotuoja ir niekaip negaivina jos ekonomikos? Ar šalies verslą ir toliau tenkins tik bankų ,,prognozės“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, kritimo dugnų pasiekimus bei mistinį atsigavimą, bankams veikiant priešingai? Nejau bankai pakeitė ,,orientaciją“: nuo ūkio kreditavimo ir bankininkystės į ... orakulystę???

      Tai gal kredito unijos ir bus/yra tas šiaudas (kelias), kuris ir padės sukurti ar atkurti nacionalinę bankininkystę? Juk kredito unijų kūrimosi procesas vyko ir vyksta jau gerokai po nacionalinės bankininkystės kūrimo ,,ypatumų“ ir jo ,,patirtis“ bent primiršta. Juk dar nei viena KU nesulaukė pirmųjų nacionalinių bankų baigties ,,likimo“? Bent viešai tokių faktų nežinoma.

                     

Vladimiras Trukšinas,

Statistikas,

Ekonomistas,

Nepriklausomas analitikas.

2011 05 03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

            

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.