Ko nepasakė p. Kropas?

       Lietuvos bankų asociacijos prezidento p. Dr. Stasio Kropo šalies bankų sistemos veikimo praėjusių metų lapkričio – gruodžio mėnesiais ,,komentavimas“ ("2011 metų bankų veiklos statistinių rodiklių komentaras") dabar, šių metų net balandžio vos ne viduryje tikrai keistas, nes kyla klausimėlis: o kam ir kodėl to prireikė?

       ,,Komentaro“ autorius bando aiškinti, kad ,,Tradiciniame Lietuvoje veikiančių bankų rodiklių viešinimo procese kasmet būna pauzė, kai dėl bankų metinių rezultatų skelbimo reikalavimų Lietuvos ir užsienio vertybinių popierių biržose gruodžio mėnesio rodikliai nepaskelbiami įprastu metu“.

     Bet kodėl tokios ,,tradicijos“ ir pauzės nesilaikė Lietuvos banko vadovas p. V.Vasiliauskas, paviešindamas gan išsamių ir tikrai skubių bankų veiklos vos ne seriją apžvalgų ("2011 m. bankai verslą kreditavo aktyviau, rekordinę indėlių rinkos statistiką koregavo sustabdyta banko SNORAS veikla") ir ("V. Vasiliauskas: bankų pelnas –kaip prieš krizę, tačiau paskolų portfelis mažesnis"). Net nelaukdamas to paties LB-ko, bet jau Statistikos departamento, pranešimo, kuriuo paviešinta viso bankinio sektoriaus pinigų ir palūkanų normų statistika ("2011 m. gruodžio mėn. pinigų ir kitų PFI balanso apžvalga")?

       Kodėl gerb. p. S.Kropui kaip tik dabar prireikė kažką pakartotinai patikinti, kad „Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos bankų sistema pasirodė esanti pavyzdinio patikimumo...“ir nepabūgo praėjusių metų gruodžio mėn. ,,išskirtinumo“ dėl ,,žemės drebėjimo“, sietinu su banko ,,Snoras“ staigiu nacionalizavimu ir bankroto procedūrų pradžia?

      O toliau ,,apžvalgininkas“ kalba dar keisčiau: apie kažkokius indėlių bei paskolų ,,portfelius“ kurie turi mistinių savybių ,,susitraukti“ (ar įmanoma bent įsivaizduoti ,,susitraukiantį“ portfelį?). Ir net su didžiulėmis indėlių (5,77 mlrd. Lt) paskolų (3,36 mlrd. Lt) sumomis.

       Ir visiškai nesivarginant net pabandyti bent kažkaip paaiškinti to mistinio ,,susitraukimo“ priežastis. O jos, deja, yra tik ... statistikoje. Tikriau - tik manipuliuojant ,,Snoro“ bankroto atvaizdavimu būdais pinigų statistikoje, kuomet banką ,,Snoras“ staigiai ,,perklasifikavus“ į ,,nefinansinę korporaciją“ (nesivarginant jos ,,priskyrimu“ bent kažkokiai nefinansinei veiklai, kad ir bandelių kepimui...), jo duomenys indėlių, paskolų, o ir pinigų statistikoje aplamai, jau nuo lapkričio mėn., paprasčiausiai neapskaityti.

       O juk jie, ir indėliai ir, juo labiau – paskolos, šalies ekonomikoje ir pinigų kiekyje liko. Tik indėlius dalinai išpirko (,,kompensavo“) Indėlių draudimo fondas mūsų vaikų ir anūkų sąskaita skolintais pinigais ir, tokiu būdu, į ekonomiką, per tam tikrus bankus, įliedamas papildomai (o tai – pinigų kredito emisija) minimus 4 mlrd. Lt, kurie, neabejokime, tikrai paskatins ir taip klestinčią šalyje infliaciją bei pinigų nuvertėjimą.

       O ir likusių jau bankrutuojančiame ir ,,perklasifikuotame“ banke ,,Snoras“ indėlių naudojimas (ir tolesnis grobstymas bei „tratinimas“) bei paskolų grąžinimo (ir skausmingo išieškojimo būdais) procesai tęsiami, tik jau bankrutuojančio banko administratoriaus vadovaujami. T.y. ,,perklasifikuotas“ į nefinansinę korporacija bankas ,,Snoras“ ir toliau vykdo, nors ir su tam tikrais apribojimais, bankams būdingą veiklą ir jokiais būdais neužsiima bandelių kepimu ir pardavimu...

       Toliau ,,apžvalgoje“ lyg ir apgailestaujama, kad ,,paskolų portfelis per gruodį neatsistatė ir dar šiek tiek sumažėjo“ (ir vėl minimos naujos mistinės portfelio galios ,,atsistatyti“ po ,,susitraukimo“).

       Apžvalgoje teisingai sakoma, kad ,,...pačią mažėjimo (paskolų portfelio) tendenciją visgi tenka pripažinti (pažanga didžiulė – nors vienas bankų orakulas bent kai ką,,pripažino“), pažymint, kad jos priežastys su žlugusiu banku turi nelabai ką bendro, o ir pirmieji šių metų mėnesiai atskleidžia tą patį vaizdą – paskolų portfelis nežymiai traukiasi. Tai nėra ta tendencija, kuri patiktų bankams. Juk skolinimas įmonėms yra pagrindinis verslas ir jie net ir krizės laikotarpiu siekė išsaugoti kreditavimo galimybes“. Na čia tai p. S.Kropas tai tikrai sako ne Tiesą (t.y. blefuodamas meluoja – kalbant žmonių kalba).

       O gal būtent čia ir yra p. S. Kropo ,,išėjimo į viešumą“ su šia misticizuota ,,apžvalga“ priežastis ir esmė?

       Bankai, savo laiku sukėlę skolinimo bumą, po to – įvedę skolinimo embargą ir negailestingai ,,pamokę“ daugelį verslo įmonių ir šalies žmonių, kad skolas būtina gražinti, net ir ekonomikos krizės sąlygomis, šiuo metu susidūrė su jų pačių ,,sukurta“ problema: žmonės ir šalies verslas, bankų skausmingai jau ,,pamokyti“, suprato, kad jei nori gyventi ir net išgyventi – nesiskolink jokiuose, kad ir besiskelbiančiuose ,,tavo artimais“, bankuose.

       O čia dar ir ekonomikos atsigavimo niekaip ,,nesišviečia“, nors bankų ,,orakulai“ apie tai ir stengiasi kuo dažniau ir švelniau kalbėti...

        Taigi, galima jau ir paklausti: o ką norėjo pasakyti, bet nepasakė p. S. Kropas?

        Ar ne tai, kad ir likusiems (nenurodant net jų ,,grupių“) bankams dabar tikrai yra sunkūs laikai: skolinimąsis sustojo, palūkanų pajamos ne didėja, todėl ir indėliams didesnių palūkanų mokėti nėra iš ko? O čia dar ir Lietuvos banko veiklos aktyvumas pasireiškė kapstantis po, atrodo, bankams garantuotą pajamų šaltinį – kitų finansinių paslaugų kainų ir tarifų dydžius ir, juo labiau – jų didinimų pagrįstumą...

        Skolinimosi (jau čia veikiama įmonių ir žmonių iniciatyva) ,,sustojimas“ pasireiškia ir būsto, vartojimo paskolų likučių mažėjimuose. Ir čia visiškai nebūtina manipuliuoti (kaip daro ,,komentaro“ autorius) viena skolinimo veiksmo puse – paskolų teikimo duomenimis. Juk svarbu yra tai, kad suteiktų paskolų grąžinimas yra didesnis nei teikimas. Ir tokiu ,,reiškiniu“ p. S. Kropui ir apskritai Lietuvos žmonėms tik džiaugtis derėtų: juk vaduojamės, nors sunkiai ir skausmingai, bet vaduojamės nuo priklausomumo bankams, nuo jų veikimo ,,malonės – nemalonės“...

       O šalies ūkio vadavimosi nuo bankų priklausomybės įspūdingai rodo būtent Lietuvos banko asociacijos sukaupta (ir labai reikšminga) statistika apie bankų skolininkų skaičiaus kaita, kurios p. S. Kropas kažkodėl ,,nepastebėjo“. O ji rodo kad ir tokius reiškinius: fizinių asmenų – bankų skolininkų skaičius nuo 165 tūkstančių 2003 m pabaigoje iki 2009 m. I ketv. padidėjo iki 787,9 tūkstančio, t.y. net 4,8 karto, o iki praėjusių, 2011 m., pabaigos jų skaičius sumažėjo iki 471,6 tūkstančių, t. y -65,1 %, daugiau nei dvigubai!!! Ir svarbiausiai – tokių bankų klientų (skolininkų) skaičiaus reikšmingas mažėjimas vyko jau po 2009 m jų didžiausio padidėjimo, kuomet jų skaičius, iki 2011 m III ketvirčio pabaigos sumažėjo 13,5 %, o vien tik per 2011 m IV ketvirtį – net -30,8 %.

       Bankų skolininkų juridinių asmenų (t.y. įmonių) skaičius nuo 12,2 tūkstančio 2003 m pabaigoje didėjo iki 29,9 tūkstančio 2009 m pradžioje, t.y. +2,5 karto, o iki 2011 III ketv. sumažėjo 26,9 %, o vien tik per 2011 m IV ketv. – net -10,5.

       O minėto bankų skolininkų – klientų bėgimą iš bankų ir nuo bankų matome šiuose grafikuose:

       Bankų skolininkų reikšmingas mažėjimas praėjusių metų IV – ąjį ketvirti yra, kaip jau minėta, dirbtinis, gautas vykdant manipuliaciją su bankrutuojančiu ,,Snoro“ ,,perklasifikavimu“ į nefinansines korporacijas ir jo skolininkų eliminavimas iš pinigų ir skolininkų statistikos. Nors,,perklasifikuotas“ į nefinansinę korporacija bankas ,,Snoras“ ir toliau vykdo, nors ir su tam tikrais apribojimais, bankams būdingą veiklą – anksčiau suteiktų paskolų gražinimo ir išieškojimo procedūras ir jokiais būdais neužsiima bandelių kepimu ir pardavimu...

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija.

 

       Gaila, kad tokio labai svarbaus reiškinio (šalies ūkio prasiskolinimo bankams mažėjimas) p. S. Kropas nepastebi na ir nesidžiaugia juo.

       O toliau minimo ,,pranešimo“ skaitymas, nagrinėjimas ir juo labiau – komentavimas neturi bet kokios prasmės. Ir dėl paprastos bei žmogiškos priežasties: žinant, kad p. S. Kropas yra protingas, doras ir sąžiningas Žmogus, dorai i ąžiningai kalbantis (ir nutylintis) tik tai, už ką jį pasamdę bankai jam pinigus moka. O dabar bankams, tikriausiai,  laaabai prireikė eilinio p. S. Kropo ,,patikinimo“, kad jie – tie tikriniai ir vieninteliai ,,geriečiai“, šalies ekonomikos ir žmonių gelbėtojai.

       Bet ar tokių bankų patikimumo ,,burbulų“ skleidimas nedaro priešingo poveikio?

      Ir kokių bankų veiklos stabilumo ,,rezultatų“ galima tikėtis netolimoje ateityje, jei jau prasidėjęs bankų klientų ir jų skolininkų (bei bankų pajamų srauto ,,maitintojų“) bėgimas iš bankų ir nuo bankų tęsis ir toliau? O gal dar ir su tam tikru pagreičiu?

 

Pagarbiai,

Vladas Trukšinas

2012-04-12

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.