Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Kariniai ekspertai: NATO nespės pagelbėti Baltijos valstybėms

www.khaama.com       Kaip rašo laikraštis „Õhtuleht, pagal neseniai atliktus Suomijos karo analitikų tyrimus paaiškėjo, kad Rusijos užpuolimo atveju Baltijos valstybės gali pasikliauti tik savimi, nes, akivaizdu, kad NATO rankos bus per trumpos pagalbos suteikimui Baltijos valstybėms.

       Ataskaitoje, kuri parengta Suomijos Nacionalinės gynybos akademijos, pateikti Rusijos ginkluotųjų pajėgų vystymosi išsamios analizės rezultatai, ir apžvalga, kokias ginkluoto pasipriešinimo galimybes turėtų Suomija ir Baltijos valstybės Rusijos karinės agresijos atveju.  

       Pagal Suomijos laikraščio „Uusi Suomi“ referuotą ataskaitą, Rusijos karinės pajėgos jau suprantamos ne kaip tam tikra masinė armija, besiremianti pėstininkų baze, bet iš tikrųjų tai yra greito reagavimo padaliniai.

       Analizuodami Rusijos gynybos pajėgų ginkluotę ir mokymo scenarijus, ypatingai, kurie dislokuoti jos šiaurės vakaruose, Suomijos analitikai parengė galimus modelius, pagal kuriuos Rusija galėtų įgyvendinti savo galimą agresiją.  

       Užpuolimo atveju Rusija į konflikto zoną pasiųs pasirengusius pulti padalinius, kurie užims strategiškai svarbius taškus. Jokios ilgai trunkančios fronto linijos, kaip, pavyzdžiui, buvo Žiemos karo su Suomija metu, daugiau nebebus. Be to, prie viso to, Rusijos pravesti manevrai parodė, kad Rusija nevengs ir taktinio branduolinio ginklo panaudojimo.

       Pagal analizę, Vakarų Europos ginkluotosios pajėgos, išskyrus Didžiąją Britaniją, yra apverktinoje padėtyje, ir Europoje nėra realių jėgų, galinčių atlaikyti galimą Rusijos užpuolimą. Iš esmės Vakaruose karaliauja karinių pajėgų vakuumas, kadangi JAV savo karius iš Europos jau išvedė, o Europos valstybių ginkluotosios pajėgos yra silpnos ir daugiausiai užsiima tik krizių reguliavimu užsienyje.   

       Tuo metu, kai Rusija iki 2020 metų į savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą investuoja 500 milijardų eurų. Suomijos Nacionalinės gynybos akademijos docentas Stefanas Forsas pripažįsta, kad „Rusijos kariuomenė daugiau nesiremia masine kariuomene, jie turi greito reagavimo pajėgas, kurios remiasi aukštosiomis technologijomis“.

       Suomiją kaip tik ir neramina ta aplinkybė, kad Rusija savo šiaurės vakarų karinės apygardos svorio centrą pernešė Suomijos kryptimi. Rusija Sankt Peterburgo apylinkėse dislokavo motorizuotą pėstininkų brigadą, o ten esančiai artilerijos brigadai nupirko „Iskander-M“ raketų sistemą, galinčią padengti visą Suomiją.

       Be to, Rusija netoli Sankt Peterburgo ir Kronštadto salos stato radaro stotį, o netoli Salo įsikurs sraigtasparnių pulkas.

       Apskritai, Rusija savo karines pajėgas sutelkė būtent šiaurės vakarų karinėje apygardoje, tai yra Maskvos ir Sankt Peterburgo srityje, ir Rusijos tikslas yra plataus masto, galinčios kariauti prie Europos sienų karinės grupės sukūrimas, kuri būtų pasirengusi reaguoti per laiką lygų vienai valandai.

       O Suomijos kariuomenėje, kuri remiasi rezervistų armija, pagal tyrimą, nėra jėgų, galinčių laiku atsakyti į užpuolimą, nes Suomijos kariuomenės sudarymas greičiau primena mokymo centrą, kurio tikslas yra karo dalykų apmokyti būsimus rezervistus.  

       Ataskaitoje taip pat išreiškiamas pesimizmas dėl NATO gebėjimo padėti Baltijos valstybėms Rusijos užpuolimo atveju. Taigi, būtent Rusija Kaliningrado srityje dislokavo raketų sistemas C-400, kurios gali nešti ir kovines galvutes su branduoliniu užtaisu.

       Kadangi su С-400 Rusija gali visiškai padengti oro erdvę virš Baltijos jūros, pasak ataskaitos rengėjų, labai abejotina, kad NATO aljansas apskritai pajėgus apginti Baltijos valstybes.

       Suomijos analitikai taip pat remiasi analize, kurią atliko Švedijos karo akademija, pagal kurią NATO aljansas nepajėgus pakankamai greitai reaguoti karinio konflikto tarp Rusijos ir Baltijos valstybių kilimo atveju.

Parengė Oleg‘as Radionov‘as, 2013-08-20

Šaltinis: prosvet.ee

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas